Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys.
„Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas. Tačiau čia jau reikia milžino jėgos, kad būtų galima pajudinti ekonomiką iš to sąstingio. Lengvų ir greitų sprendimų čia tikrai nebus, o kaip tai būtų galima daryti, yra kitas svarstymo objektas“, – Eltai teigė P. Gylys.
Vilniaus universiteto profesorius pažymi, jog Vyriausybei savo nusistatymą ekonomikos atžvilgiu derėtų keisti kardinaliai, nevengiant pažvelgti į JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) vykdomas šalies ūkio permainas ar procesus, vykstančius kaimyninėje Lenkijoje.
„Problema yra ta, kad mes užėmėme tokią poziciją – visa visuomenė ir valdžia mano, kad nieko padaryti negalima. Tai nieko iš esmės ir nedarome. O tokie pasiūlymai ir pasvarstymai, kad derėtų vieną ar kitą mokestėlį pamažinti, nieko nepakeis. Tuo labiau kad kartu su tokiais sprendimais korupcija tik dar labiau išvešės, kadangi skurdas ir viešųjų paslaugų prieinamumo mažėjimas skatina žmones eiti į šešėlį vis labiau“, – teigė ekonomistas.
P. Gylio teigimu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbti duomenys, jog 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) apima nelegaliai gaunamos pajamos, o bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdo beveik 40 proc. Lietuvos ūkio subjektų, jokiu būdu neleidžia kalbėti apie verslą apkraunančią sudėtingą mokesčių bazę.
„Su mokesčiais čia nieko neįvyko, tiesiog pablogėjo ekonominė situacija. Atsirado žymiai daugiau stipresnių motyvų ekonomikai pasitraukti į šešėlį. Tai yra dėsnis. Bloga situacija – daugiau šešėlio. Skurdas ir ekonominė krizė. Aplinka nėra tokia žiauri, visokie administraciniai reikalavimai nėra tokie žiaurūs, kaip kai kur pasaulyje yra. Aš sakyčiau, kad yra kita kaltė – šita valdžia, beje, prisidėjo ir prie buvusiosios, kad mes kritome į tokią gilią duobę ir per vienus metus praradome 15 proc. BVP. Čia didžioji bėda ir didžioji valdžios kaltė. O kiti dalykai yra antraeiliai“, – tikina P. Gylys.
Ekonomikos analitikas taip pat pridūrė, jog dabartinė Vyriausybė pernelyg didelių neigiamų poslinkių tiek mokesčių bazėje, tiek šalies ūkio aplinkoje nesukūrė, tačiau nuolat girdimi raginimai lengvinti administracinę naštą verslui padėties iš esmės pagerinti negali.
„Tai mums mokesčius visiškai nupiginti? Arba padaryti taip, kad viešasis sektorius visiškai neišgyventų? Tai dėl to korupcija, šešėlinė ekonomika tiktai padidės. Problema iš tiesų yra krizė, o jeigu mažinsime mokesčius ir biudžetą dar labiau sumažinsime. Tuomet tęsis viešojo sektoriaus privatizacija. Viešojo sektoriaus paslaugos darysis dar labiau apmokestintos. Žmonės neturės kuo sumokėti už sveikatos apsaugos, švietimo ir aukštojo mokslo paslaugas. Jie ieškos dar kažkokių papildomų būdų nelegaliai užsidirbti“, – aiškino P. Gylys.
ELTA primena, jog, LLRI duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos „šešėlinė“ ekonomika pakilo iki rekordinių aukštumų ir sudarė 28 proc. šalies BVP. Toks pat lygis prognozuojamas ir šiemet.
Pagrindinėmis to priežastimis LLRI ekspertai linkę įvardinti painią bei verslą apkraunančią mokestinę politiką ir neištesėtus Vyriausybės pažadus gerinti verslo aplinką.
