miškai

Tvorai, kuri turėtų izoliuoti Dzūkijos miškus ir apsaugoti nuo agresyvaus afrikinio kiaulių maro plitimo gilyn į šalį, bus skirta 1,9 mln. litų. „Šios lėšos bus panaudotos fiziniam barjerui – tvorai, kuri izoliuos maro židinius. Tvora bus statoma valstybės lygio ekstremaliosios situacijos židinio teritorijoje – Alytaus ir Varėnos rajonų Varčios, Gedimino ir Kalesnikų miškuose.

Žmogus aktyviai kerta miškus: tai žino praktiškai kiekvienas. Teisinga ir tai, kad, daugumos nuomone, tai vyksta kažkur ne čia, ir kai pradėsime stebėti šį reiškinį savo akimis, bus jau vėlu. Todėl kompanija „Google“ nusprendė imtis projekto „Google Global Forest Watch“, kuris leidžia žemėlapyje praktiškai realiuoju laiku matyti, kur pasaulyje vyksta aktyvūs miškų kirtimai. Tam naudojami „Google Maps“ ir „Google Earth“ „varikliukai“, o visą procesą seka palydovai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, siekdami įvertinti galimus šernų gaišimo Alytaus rajono miškuose mastus, surengė specialią šio rajono Varčios, Kalesninkų ir Gedimino miškų masyvų apžvalgą. Iš oro vykdytos apžvalgos metu įvertintas daugiau kaip 5 tūkst. ha miškų plotas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas nugaišusių žvėrių paieškai.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iškėlė tikslą dar griežčiau bausti nelegalius miškų kirtėjus. Laimei, per dešimtmetį jų gerokai sumažėjo. Vienas kitas, kaip sako Saulius Austrevičius, Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius, „pamalkauti“ ryžtasi tik mažais kiekiais (iš miško išgabendami iki 10 kubinių metrų talpos traktoriaus priekabą). Įvedus ministro numatomas naujoves pričiupti nelegalius miškų kirtėjus taptų dar lengviau: miško kontrolės pareigūnams bus suteikti inspektor...

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Naujai atlikti tyrimai rodo, kad Europos miškai rodo vis mažesnius anglies dvideginio suvartojimus, kas reiškia, kad jie jau prisotino šios medžiagos, rašo bbc.co.uk. Nuo 2005 metų medžių suvartojimo atmosferoje esančio CO2 medžiagų kiekis nuolatos mažėja. Tyrimo autoriai teigia, kad tai nulėmė mažėjantis medžių tūris, miškų plotų mažėjimas ir kiti veiksniai. Medžiai surenka atmosferoje esantį anglies dvideginį ir jį konvertuoja į deguonį, taip atlikdami tam tikrą atmosferos valymą.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Antanas Gaudiešius demonstruoja, kaip laipsnių tikslumu nustatoma pusė, iš kurios kyla dūmai. Autorės nuotraukos Iš viršaus pačias degiausias Tauragės miškų urėdijos girias sergi budrios akys, kurių regėjimą kartais pastiprina žiūronai. Sakalinėje ir Eičiuose stovinčiuose 36 metrų aukščio bokštuose dūmų žvalgomasi jau nuo balandžio, kai suaktyvėja žolės degintojai. Dabar, atėjus patiems karščiausiems ir todėl pavojingiausiems mėnesiams, bokštų budėtojoms tenka ypač atsakingas darbas.

Birželio 21 d. Aleksandro Stulginskio universitete viešėjęs ir aukštojo mokslo diplomus būsimiesiems šalies miškininkams įteikęs Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius atkreipė ypatingą dėmesį žemės ūkio, miškų ir maisto sektoriams bei jų svarbai šalies ekonominiame gyvenime.

Iki birželio 28 dienos priimamos paraiškos finansinei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. Priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklėse yra ir daugiau pasikeitimų, kurie pareiškėjams numato palengvinimų.

Nors tik šį pavasarį baigta diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kainavusi per 40 milijonų litų, diskusijos dėl jos įsigijimo ir kokybės vyksta jau kuris laikas. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad perkant įrangą pažeisti įstatymo reikalavimai, taip pat esą kameros ne visada pastebi gaisrus.

Vakar Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys – trys patinai ir patelė. Šie gyvūnai papildys pernai šioje girioje išleistas ir čia gyvenančias dvi pateles. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Zinaida Paškevičienė, Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvoje daugės miškų. Aplinkos ministerija penkioms miškų urėdijoms perdavė valstybinę žemę įvesti miškų. Po daugelio metų šiame 12 hektarų plote netoli Anykščių sužaliuos ąžuoliukai, o kol kas jiems ruošiama dirva. Vyriausybei perdavus per 200 hektarų valstybinės žemės miškams įveisti, daugiau jų atsiras ne tik Anykščių, bet ir Kaišiadorių, Rokiškio, Tauragės, Šilutės urėdijose.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos „Asia Pulp & Paper Group“ (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos "Asia Pulp & Paper Group" (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.

Jau 10 mėnesių aplinkos apsaugos aktyvistė Miranda Gibson iš Australijos gyvena ant platformos, esančios Tasmanijoje, Eukalipto medyje, 60 metrų virš žemės. Ji pasiryžusi ten likti tol, kol miškai gaus didesnę valstybės apsaugą nuo kirtimų. Iš savo „apžvalginio medžio“ ji rašo blogus, skelbia „CNN“. Kartu su visais laukiau Tasmanijos „miškų taikos derybų“ pabaigos ir rezultatų.

Per tris šių metų ketvirčius nustatyti 257 neteisėtų miško kirtimo atvejai, iškirsta 5154 kubiniai metrai miško. Tai 27 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, informuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose miškuose miškų pareigūnai nustatė 133 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Jų metu iškirsti 4256 kubiniai metrai medienos - 9 proc. mažiau nei per tris 2011 m. ketvirčius.

Šaltiniai svarbūs ne vien kaip kraštovaizdžio puošmena, jie lankomi ir dėl gėlo bei sveikatą tausojančio vandens. Šaltiniai, anksčiau iš giluminių žemės sluoksnių trykšdavę fontanais, Lietuvoje vis dar pulsuoja, tačiau po melioracijos dalis šaltiniuotų vietų užpelkėjo ir nebe tokios vandens gausios verdenės imtos vertinti kaip gamtos paminklai. Ankstesnių kartų tikėta, kad šaltinio vanduo esti ypatingas, turi gyduolišką poveikį.

Svarbu pažinti ir žinoti savojo miško gyventojus, nes tarp jų gali būti retų, nykstančių ir dėl to įtrauktų į Raudonąją gamtos knygą rūšių. O jas, kaip žinia, mums visiems privalu saugoti, nes jų išnykimas silpnina visų žemės gyvybės formų, taigi, ir mūsų pačių, gyvybingumą bei išlikimo galimybes. Labai dažnai į tai nekreipiame jokio dėmesio ir net nesusimąstome. O reikėtų.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Baiminamasi, kad aukcionuose išsimokėtinai įsigyjami valstybiniai miškai gali virsti plynėmis, o valstybė patirs milijoninius nuostolius. Kol miškuose nepradėjo poškėti kirviai, skubiai imtasi keisti nuosavybei grąžinti rezervuotų miškų pardavimų aukcionuose tvarką. Miškai gali virsti plynėmis Šiemet žemės aukcionuose buvo parduota per 170 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Dauguma sklypų įsigyti išsimokėtinai, o jų kainos aukcionuose pasiekė neregėtas aukštumas.

Teroristų organizacija „Al Qaeda“ atsakinga už neseniai kilusią miškų gaisrų bangą Europoje, teigė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas, skelbia „RIA Novosti“. „Miškų gaisrai Europos Sąjungos šalyse turėtų būti laikomi viena iš naujų „Al Qaeda“ strategijų, kuri suteikia jiems galimybę pakenkti ekonomikai ir padaryti didžiulę moralinę žalą be jokio ypatingo pasiruošimo, techninės įrangos ar išlaidų“, – sakė A. Bortnikovas per 11-ąjį Rusijos ir partn...

Šeštadienį tradicinę „Grybų šventę 2012“ rengiantis ir Europos grybų sostine tituluojamas Dzūkijos miestelis lauks ne tik aistringų grybautojų, susirungsiančių Marcinkonių kaime vyksiančiame grybavimo čempionate savivaldybės mero taurei laimėti. Šiųmetė šventė ypatinga – Varėna švenčia 150 metų jubiliejų.

Prieš kelerius metus Krekenavos regioninio parko (RP) likimas buvo pakibęs ant plauko: žmonės buvo nepatenkinti suvaržymais ir siekė, kad saugoma teritorija būtų panaikinta, tačiau priėmus Regioninių parkų reglamentą ir apibrėžus, kas parke draudžiama, o kas – ne, gyventojai pradėjo džiaugtis, kad gyvena RP teritorijoje. Priekaištų lavina Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė, kad apsilankymas Krekenavos RP buvo vienas pirmųjų oficialių jo vizitų.

Prasidėjus rugsėjui verslininkai skaičiuoja miško gėrybių derlių. Voveraičių derlius nenuvylė, jos renkamos ir dabar. Prognozuojama, kad rugsėjį dar dygs baravykai, šilbaravykiai ir žaliuokės. Mėlynių derlius šiemet buvo rekordinis, o spanguolių prastas – uogos mažos ir dar kol kas neprinokusios. Valstybės saugomame Čepkelių raiste spanguoliauti leidžiama tik su specialiais leidimais.

Sėkmingai baigėsi pensinio amžiaus sutuoktinių paieškos Joniškio rajono Juodeikių kaime esančiame Tyrelio miške, į kurį jie šeštadienį išėjo uogauti ir pasiklydo, rašo „Šiaulių kraštas“. Bruknes Joniškio rajono miške rinkę ir temstant pasiklydę kuršėniškiai 77-erių Ona K. bei dvejais metais vyresnis moters sutuoktinis Anicetas K. patys mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su artimaisiais ir pranešė neberandantys kelio. Tai, kad miške pasiklydo uogautojai, policijai šeštadienį apie 21 val.

Ketvirtadienio popietę įsiliepsnojęs gaisras netoli prašmatnaus Marbeljos kurorto  miestelio jau dabar vadinamas didžiausiu per visą Ispanijos šalies istoriją. BBC praneša, kad daugiau nei 4000 tūkstančiai gyventojų evakuoti, žuvo mažiausiai vienas žmogus, penki sužeisti. Pirmoji gaisro auka - vyras, viena pora stipriai apdegė, o mama su dviem vaikais buvo rasti urve, kur slapstėsi nuo ugnies. Marbeljos ligoninėje gydomi dar keli apdegusieji.

Planeta vis sunkiau beišmaitina besiplečiančią žmonių giminę. Vartojimas nuolat auga, nes ir tokie gigantai kaip Kinija jau gali sau leisti žmoniškesnį gyvenimą. Stebint vis mažėjančius natūralių buveinių plotus, nykstančias rūšis, populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, gamtosauginės idėjos. Tačiau toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pažinimas.

Dzūkijoje po gausaus lietaus pasipylė voveraitės, prityrę grybautojai jau randa ir vieną kitą baravyką ar raudonviršį. Grybų perdirbėjai tikisi ne tik voveraičių, bet ir geresnio nei pernai baravykų, šilbaravykių ar makavykų derliaus. Miškuose pasipylus voveraitėms, daugiau jų grybautojai parduoda ir pakelėse, nors čia jos brangiausios. Už litrą prašoma 6 litų. Supirkimo punktuose už kilogramą voveraičių moka 9 ar 10 litų. Patyrę grybautojai randa po vieną kitą baravyką ar raudonviršį.

Ispanijai priklausančiose Kanarų salose ugniagesiai tebekovoja su miškų gaisrais, skelbia BBC. Vietos pareigūnas gaisrą La Gomeros saloje pavadino „ekologine katastrofa“. Ugniagesiams talkina penki lėktuvai ir septyni sraigtasparniai. Marokas į pagalbą išsiuntė dar vieną ugniagesių lėktuvą. Ispanijos žiniasklaida praneša, kad, pasikeitus vėjo krypčiai, ugnis nebeplinta taip greitai kaip anksčiau. Iš La Gomeros salos buvo evakuota apie 5 tūkst.

Miškų gaisrai ir toliau siaučia Rusijos Sibiro regione, jau sunaikinta apie 15 tūkst. hektarų teritorijos ir uždarytas Tomsko oro uostas, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerija skelbia „RIA Novosti“. Daugumą gaisrų suintensyvino didelis karštis ir stiprus vėjas. Per naktį gaisrai išplito dar 2 tūkst. hektarų plote. Didžiausi gaisrai siaučia Sibiro Krasnojarsko, Tomsko, Tuvos, Chakasijos ir Irkutsko regionuose, informuoja ministerija.

Naujausias tyrimas rodo, kad nepaisant daugumai tropinių miškų suteikto saugomų teritorijų statuso biologinė įvairovė juose ir toliau mažėja, pranešė BBC. Pasak mokslininkų komandos, kuriai vadovauja prof. Viljamas Lorencas (William Laurence) iš Australijos, tyrimo išvados kelia susirūpinimą, nes šios teritorijos yra paskutinis nykstančių gyvūnų rūšių prieglobstis.

Nuo pavasario Sibire siautėjantys miškų gaisrų dūmai pasiekė Ramųjį vandenyną ir JAV. Vakarinėje JAV ir Kanados pakrantėje pastaruoju metu gyventojai stebi neįtikėtino grožio reginį. Ugninės blykstės Amerikos padangėje pasirodė dėl Sibiro miškų dūmų ir pelenų dalelių, kurios pasklido atmosferoje. Vietiniai jau dėkoja Rusijai už fantastiškus saulėlydžius, kuriuos jie stebi pastarosiomis dienomis. NASA pažymi, kad tai tipinė situacija.

Šalčininkuose vėtra apsėmė kelius, vertė medžius Dėl vėtros be elektros liko 4 tūkst. vartotojų Praėjusią naktį žaibas trenkė ir Lietuvos bankui Vilniaus regione - keli šimtai vartotojų liko be elektros Pastarosiomis dienomis Lietuvoje siaučia audros ir škvalai. Šiandien paryčiais praūžusi vėtra su kruša nusiaubė Šalčininkus ir aplinkinius kaimus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose be elektros buvo likę 4 000 vartotojų, praneša  LTV Naujienų tarnyba.

Gesindami miškų gaisrus Ispanijoje sudužo du sraigtasparniai. Žinybų duomenimis, abu sraigtasparniai katastrofą patyrė kalnuotame miškų regione netoli Kortes del Paljos šalies rytuose. Čia liepsnos šėlsta nuo praėjusio ketvirtadienio, praneša agentūra AFP. Du vieno sraigtasparnio įgulos nariai buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę. Kito sraigtasparnio pilotas laikomas dingusiu. Ispanijoje šiuo metu tvyro didžiausia per pastaruosius septynis dešimtmečius sausra.

Šimtai ugniagesių Ispanijoje šeštadienį toliau kovojo su miškų gaisrais, kurie jau išdegino 2 000 hektarų plotą. Netoli Kortes da Paljos šalies rytuose dėl aukštos temperatūros ir stipraus vėjo liepsnos toliau plinta, praneša agentūra AFP. Gaisras kilo ketvirtadienį. Žinybų duomenimis, į saugias vietas evakuota 700 žmonių. Liepsnas pažaboti mėgina 1 000 ugniagesių ir 28 gesinimo lėktuvai. Dar vienas gaisras siautėja netoli Andiljos, kuri taip pat yra Valensijos provincijoje.

Išplitus JAV Kolorado valstijoje siaučiantiems miškų gaisrams Kolorado Springso mieste sudegė šimtai namų, informuoja BBC. Pranešama, kad sudegė 346 namai, o tai yra daugiausia per visą Kolorado valstijos istoriją. Daliai iš daugiau nei 30 tūkst. namus palikusių žmonių buvo leista sugrįžti. Vėliau viename sudegusiame name buvo rastas žmogaus kūnas. Kolorado Springsas yra antras pagal dydį Kolorado valstijos miestas. Ten gyvena 419 tūkst. žmonių. Gaisras pridarė žalos už maždaug 3,2 mln.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Miškuose prasidėjo aukcionai pagal naujai patvirtintas Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles: rinkos dalyviai nuščiuvo – pardavimai muša kainų rekordus, tačiau neaišku, ar visi pinigai bus sumokėti, rašo „Verslo žinios“. Pagal naująsias taisykles, įmonė, aukcione įsigijusi miško sklypą ir perkanti jį išsimokėtinai, gali sklypu disponuoti, tačiau turi sumokėti tik 10 procentų – visiškai atsiskaityti privalo per 15 metų.

Daugiau kaip 1 250 ugniagesių kovoja su didžiausiais Naujosios Meksikos istorijoje miškų gaisrais. Nuo gegužės vidurio liepsnos pietinėje JAV valstijoje pelenais pavertė daugiau kaip 900 kvadratinių kilometrų krūmynų plotą. Tačiau, žinybų duomenimis, gesinimo darbai „sparčiai juda į priekį“. Gaisrą gegužės 16-ąją sukėlė žaibas. Ugniagesiams gesinti liepsnas padeda beveik šimtas ugniagesių automobilių, septyni buldozeriai ir dešimt sraigtasparnių. Tiesioginio pavojaus gyventojams nėra.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Rusijos Sibiro ir Tolimųjų Rytų regione miškų gaisrai išplito 6 tūkst. 800 hektarų teritorijoje, sudegė daugybė pastatų, skelbia „RIA Novosti“. Dėl miškų gaisrų, kurie sunaikino 75 iš 1 tūkst. 200 pastatų vienoje gyvenvietėje, buvo evakuota 120 gyventojų, informavo Nepaprastųjų situacijų ministerijos departamentas Tolimuosiuose Rytuose.

Ar teko kada vaikštinėti pėsčiųjų takais, įrengtais medžių lajoje? Štai 10 garsiausių pasaulyje „takų medžiuose“, viliojančių ekoturizmo entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.

Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama kapitalo grąža yra viena didžiausių Lietuvos valstybinis miškų sektorius valstybei sumoka 17 procentų mokesčių nuo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 10 procentų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo valstybės įmonėje „Panevėžio miškų urėdija“. Trečiadienį buvo atliktos kratos Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo D. L. ir kelių urėdijos darbuotojų darbo vietose bei namuose. Panevėžio miškų urėdijos urėdui pateikti įtarimai, du urėdijos pareigūnai sulaikyti. Penktadienį bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Į BTV  laidą „Šeštasis pojūtis“  atėjusi politikė Kazimira Danutė Prunskienė atsinešė rankų darbo skarelę, kurią prieš maždaug dešimt metų jai padovanojo nepažįstama moteris, tiesiog susistabdžiusi gatvėje Kaune. „Pagalvojau, galbūt ta moteris pamatys šią laidą ir mane susiras“, - sakė K.D.Prunskienė, norėdama jai padėkoti už iki šiol branginamą dovaną, nes tuomet netikėtai užklupta ji nesuspėjo tinkamai sureaguoti. Laidoje K.D.Prunskienė pasidalino ir savo virtuvės paslaptimis.