miškai

Lietuvos gamtosaugininkų organizacijos skambina pavojaus varpais – Aplinkos ministerija (AM) užsimojo prieš saugomose teritorijose augančius šimtamečius medžius. Gamtininkai sunerimę dėl ministerijoje svarstomų miškų kirtimo taisyklių pakeitimų, kurie leistų draustiniuose kirsti ilgaamžius medžius. Tuo metu valdininkai atkerta, jog baimintis nėra reikalo, mat kirviu švaistytis bet kur nebus leidžiama.

Lietuvoje tęsiantis sausiems orams, keliolika savivaldybių dėl gaisro pavojaus apribojo lankymąsi miškuose. „Bent dvylikoje (savivaldybių) jau yra paskelbti ribojimai arba draudimai lankytis miškuose, kitose dar yra svarstoma“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės miškų urėdijos atstovas Dainius Adžgauskas.

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų įpareigotos į buhalterinę apskaitą įtraukti valstybei priklausančio miško ir miško žemės vertę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Kol kas nėra bendros metodikos, kaip šis turtas turi būti įvertintas. Be to, urėdijos baiminasi, kad padidėjus jų valdomo kapitalo vertei gali kilti urėdijoms privalomi mokesčiai. Iš Lietuvoje esančių daugiau kaip 2 mln. hektarų miškų valstybei priklauso beveik pusė-per 1 mln. hektarų.

Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.

Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka.

Lina ABROMAVIČIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Šiemet stebimas didesnis sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai. „Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos.

Žinių radijas Neringos savivaldybė apribojo gyventojų lankymąsi jos administruojamoje teritorijoje esančiuose miškuose. Toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio miškų gaisringumo bei įvertinus kaimyninėje Kaliningrado srityje vakar kilusį gaisrą. „Atsižvelgiant į tai, kad gaisringumas Kuršių nerijoje pasiekė trečią klasę, gyventojai ir kurorto lankytojai yra įspėjami nesilankyti miškuose. Išskyrus dviračių ir pažintinius takus. Eiti pažintiniais takais ir važiuoti dviračių takais galima.

Į Žemaitijos miškus iškeliavo dar 3 lūšys. Šie žvėrys, gimę ir užauginti Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje, nuo rudens buvo laikomi specialiame adaptaciniame voljere, kur pasiruošė savarankiškam gyvenimui gamtoje. Lūšys, laikomos ir veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose, kuriose išbus pirmąsias dienas. Vėliau jos ilgai keliaus po miškus, o kitą pavasarį jau ves jauniklius.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

Racionalus valstybinių miškų medienos išteklių naudojimas ir jo kontrolė yra nuolatinis Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų – Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) – veiklos prioritetas. Todėl aplinkos ministras Valentinas Mazuronis abejoms institucijoms pavedė organizuoti papildomus valstybinių miškų naudojimo patikrinimus.

Šiomis dienomis didesnėje šalies dalyje nustatytas didelis - ketvirtos klasės - miškų gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija savivaldybės siūlo riboti žmonių lankymąsi tokiuose miškuose. „Padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Daugeliui miškų iškilęs gaisrų pavojus – gaisringumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, juose pasiekė ketvirtą klasę.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žigutienė. Ji tikina, kad tai – neefektyvu ir brangu. LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru.

Tvorai, kuri turėtų izoliuoti Dzūkijos miškus ir apsaugoti nuo agresyvaus afrikinio kiaulių maro plitimo gilyn į šalį, bus skirta 1,9 mln. litų. „Šios lėšos bus panaudotos fiziniam barjerui – tvorai, kuri izoliuos maro židinius. Tvora bus statoma valstybės lygio ekstremaliosios situacijos židinio teritorijoje – Alytaus ir Varėnos rajonų Varčios, Gedimino ir Kalesnikų miškuose.

Žmogus aktyviai kerta miškus: tai žino praktiškai kiekvienas. Teisinga ir tai, kad, daugumos nuomone, tai vyksta kažkur ne čia, ir kai pradėsime stebėti šį reiškinį savo akimis, bus jau vėlu. Todėl kompanija „Google“ nusprendė imtis projekto „Google Global Forest Watch“, kuris leidžia žemėlapyje praktiškai realiuoju laiku matyti, kur pasaulyje vyksta aktyvūs miškų kirtimai. Tam naudojami „Google Maps“ ir „Google Earth“ „varikliukai“, o visą procesą seka palydovai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, siekdami įvertinti galimus šernų gaišimo Alytaus rajono miškuose mastus, surengė specialią šio rajono Varčios, Kalesninkų ir Gedimino miškų masyvų apžvalgą. Iš oro vykdytos apžvalgos metu įvertintas daugiau kaip 5 tūkst. ha miškų plotas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas nugaišusių žvėrių paieškai.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iškėlė tikslą dar griežčiau bausti nelegalius miškų kirtėjus. Laimei, per dešimtmetį jų gerokai sumažėjo. Vienas kitas, kaip sako Saulius Austrevičius, Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius, „pamalkauti“ ryžtasi tik mažais kiekiais (iš miško išgabendami iki 10 kubinių metrų talpos traktoriaus priekabą). Įvedus ministro numatomas naujoves pričiupti nelegalius miškų kirtėjus taptų dar lengviau: miško kontrolės pareigūnams bus suteikti inspektor...

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Naujai atlikti tyrimai rodo, kad Europos miškai rodo vis mažesnius anglies dvideginio suvartojimus, kas reiškia, kad jie jau prisotino šios medžiagos, rašo bbc.co.uk. Nuo 2005 metų medžių suvartojimo atmosferoje esančio CO2 medžiagų kiekis nuolatos mažėja. Tyrimo autoriai teigia, kad tai nulėmė mažėjantis medžių tūris, miškų plotų mažėjimas ir kiti veiksniai. Medžiai surenka atmosferoje esantį anglies dvideginį ir jį konvertuoja į deguonį, taip atlikdami tam tikrą atmosferos valymą.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Antanas Gaudiešius demonstruoja, kaip laipsnių tikslumu nustatoma pusė, iš kurios kyla dūmai. Autorės nuotraukos Iš viršaus pačias degiausias Tauragės miškų urėdijos girias sergi budrios akys, kurių regėjimą kartais pastiprina žiūronai. Sakalinėje ir Eičiuose stovinčiuose 36 metrų aukščio bokštuose dūmų žvalgomasi jau nuo balandžio, kai suaktyvėja žolės degintojai. Dabar, atėjus patiems karščiausiems ir todėl pavojingiausiems mėnesiams, bokštų budėtojoms tenka ypač atsakingas darbas.

Birželio 21 d. Aleksandro Stulginskio universitete viešėjęs ir aukštojo mokslo diplomus būsimiesiems šalies miškininkams įteikęs Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius atkreipė ypatingą dėmesį žemės ūkio, miškų ir maisto sektoriams bei jų svarbai šalies ekonominiame gyvenime.

Iki birželio 28 dienos priimamos paraiškos finansinei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. Priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklėse yra ir daugiau pasikeitimų, kurie pareiškėjams numato palengvinimų.

Nors tik šį pavasarį baigta diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kainavusi per 40 milijonų litų, diskusijos dėl jos įsigijimo ir kokybės vyksta jau kuris laikas. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad perkant įrangą pažeisti įstatymo reikalavimai, taip pat esą kameros ne visada pastebi gaisrus.

Vakar Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys – trys patinai ir patelė. Šie gyvūnai papildys pernai šioje girioje išleistas ir čia gyvenančias dvi pateles. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Zinaida Paškevičienė, Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvoje daugės miškų. Aplinkos ministerija penkioms miškų urėdijoms perdavė valstybinę žemę įvesti miškų. Po daugelio metų šiame 12 hektarų plote netoli Anykščių sužaliuos ąžuoliukai, o kol kas jiems ruošiama dirva. Vyriausybei perdavus per 200 hektarų valstybinės žemės miškams įveisti, daugiau jų atsiras ne tik Anykščių, bet ir Kaišiadorių, Rokiškio, Tauragės, Šilutės urėdijose.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos „Asia Pulp & Paper Group“ (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos "Asia Pulp & Paper Group" (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.

Jau 10 mėnesių aplinkos apsaugos aktyvistė Miranda Gibson iš Australijos gyvena ant platformos, esančios Tasmanijoje, Eukalipto medyje, 60 metrų virš žemės. Ji pasiryžusi ten likti tol, kol miškai gaus didesnę valstybės apsaugą nuo kirtimų. Iš savo „apžvalginio medžio“ ji rašo blogus, skelbia „CNN“. Kartu su visais laukiau Tasmanijos „miškų taikos derybų“ pabaigos ir rezultatų.

Per tris šių metų ketvirčius nustatyti 257 neteisėtų miško kirtimo atvejai, iškirsta 5154 kubiniai metrai miško. Tai 27 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, informuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose miškuose miškų pareigūnai nustatė 133 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Jų metu iškirsti 4256 kubiniai metrai medienos - 9 proc. mažiau nei per tris 2011 m. ketvirčius.

Šaltiniai svarbūs ne vien kaip kraštovaizdžio puošmena, jie lankomi ir dėl gėlo bei sveikatą tausojančio vandens. Šaltiniai, anksčiau iš giluminių žemės sluoksnių trykšdavę fontanais, Lietuvoje vis dar pulsuoja, tačiau po melioracijos dalis šaltiniuotų vietų užpelkėjo ir nebe tokios vandens gausios verdenės imtos vertinti kaip gamtos paminklai. Ankstesnių kartų tikėta, kad šaltinio vanduo esti ypatingas, turi gyduolišką poveikį.

Svarbu pažinti ir žinoti savojo miško gyventojus, nes tarp jų gali būti retų, nykstančių ir dėl to įtrauktų į Raudonąją gamtos knygą rūšių. O jas, kaip žinia, mums visiems privalu saugoti, nes jų išnykimas silpnina visų žemės gyvybės formų, taigi, ir mūsų pačių, gyvybingumą bei išlikimo galimybes. Labai dažnai į tai nekreipiame jokio dėmesio ir net nesusimąstome. O reikėtų.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Baiminamasi, kad aukcionuose išsimokėtinai įsigyjami valstybiniai miškai gali virsti plynėmis, o valstybė patirs milijoninius nuostolius. Kol miškuose nepradėjo poškėti kirviai, skubiai imtasi keisti nuosavybei grąžinti rezervuotų miškų pardavimų aukcionuose tvarką. Miškai gali virsti plynėmis Šiemet žemės aukcionuose buvo parduota per 170 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Dauguma sklypų įsigyti išsimokėtinai, o jų kainos aukcionuose pasiekė neregėtas aukštumas.

Teroristų organizacija „Al Qaeda“ atsakinga už neseniai kilusią miškų gaisrų bangą Europoje, teigė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas, skelbia „RIA Novosti“. „Miškų gaisrai Europos Sąjungos šalyse turėtų būti laikomi viena iš naujų „Al Qaeda“ strategijų, kuri suteikia jiems galimybę pakenkti ekonomikai ir padaryti didžiulę moralinę žalą be jokio ypatingo pasiruošimo, techninės įrangos ar išlaidų“, – sakė A. Bortnikovas per 11-ąjį Rusijos ir partn...

Šeštadienį tradicinę „Grybų šventę 2012“ rengiantis ir Europos grybų sostine tituluojamas Dzūkijos miestelis lauks ne tik aistringų grybautojų, susirungsiančių Marcinkonių kaime vyksiančiame grybavimo čempionate savivaldybės mero taurei laimėti. Šiųmetė šventė ypatinga – Varėna švenčia 150 metų jubiliejų.

Prieš kelerius metus Krekenavos regioninio parko (RP) likimas buvo pakibęs ant plauko: žmonės buvo nepatenkinti suvaržymais ir siekė, kad saugoma teritorija būtų panaikinta, tačiau priėmus Regioninių parkų reglamentą ir apibrėžus, kas parke draudžiama, o kas – ne, gyventojai pradėjo džiaugtis, kad gyvena RP teritorijoje. Priekaištų lavina Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė, kad apsilankymas Krekenavos RP buvo vienas pirmųjų oficialių jo vizitų.

Prasidėjus rugsėjui verslininkai skaičiuoja miško gėrybių derlių. Voveraičių derlius nenuvylė, jos renkamos ir dabar. Prognozuojama, kad rugsėjį dar dygs baravykai, šilbaravykiai ir žaliuokės. Mėlynių derlius šiemet buvo rekordinis, o spanguolių prastas – uogos mažos ir dar kol kas neprinokusios. Valstybės saugomame Čepkelių raiste spanguoliauti leidžiama tik su specialiais leidimais.

Sėkmingai baigėsi pensinio amžiaus sutuoktinių paieškos Joniškio rajono Juodeikių kaime esančiame Tyrelio miške, į kurį jie šeštadienį išėjo uogauti ir pasiklydo, rašo „Šiaulių kraštas“. Bruknes Joniškio rajono miške rinkę ir temstant pasiklydę kuršėniškiai 77-erių Ona K. bei dvejais metais vyresnis moters sutuoktinis Anicetas K. patys mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su artimaisiais ir pranešė neberandantys kelio. Tai, kad miške pasiklydo uogautojai, policijai šeštadienį apie 21 val.

Ketvirtadienio popietę įsiliepsnojęs gaisras netoli prašmatnaus Marbeljos kurorto  miestelio jau dabar vadinamas didžiausiu per visą Ispanijos šalies istoriją. BBC praneša, kad daugiau nei 4000 tūkstančiai gyventojų evakuoti, žuvo mažiausiai vienas žmogus, penki sužeisti. Pirmoji gaisro auka - vyras, viena pora stipriai apdegė, o mama su dviem vaikais buvo rasti urve, kur slapstėsi nuo ugnies. Marbeljos ligoninėje gydomi dar keli apdegusieji.

Planeta vis sunkiau beišmaitina besiplečiančią žmonių giminę. Vartojimas nuolat auga, nes ir tokie gigantai kaip Kinija jau gali sau leisti žmoniškesnį gyvenimą. Stebint vis mažėjančius natūralių buveinių plotus, nykstančias rūšis, populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, gamtosauginės idėjos. Tačiau toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pažinimas.

Dzūkijoje po gausaus lietaus pasipylė voveraitės, prityrę grybautojai jau randa ir vieną kitą baravyką ar raudonviršį. Grybų perdirbėjai tikisi ne tik voveraičių, bet ir geresnio nei pernai baravykų, šilbaravykių ar makavykų derliaus. Miškuose pasipylus voveraitėms, daugiau jų grybautojai parduoda ir pakelėse, nors čia jos brangiausios. Už litrą prašoma 6 litų. Supirkimo punktuose už kilogramą voveraičių moka 9 ar 10 litų. Patyrę grybautojai randa po vieną kitą baravyką ar raudonviršį.

Ispanijai priklausančiose Kanarų salose ugniagesiai tebekovoja su miškų gaisrais, skelbia BBC. Vietos pareigūnas gaisrą La Gomeros saloje pavadino „ekologine katastrofa“. Ugniagesiams talkina penki lėktuvai ir septyni sraigtasparniai. Marokas į pagalbą išsiuntė dar vieną ugniagesių lėktuvą. Ispanijos žiniasklaida praneša, kad, pasikeitus vėjo krypčiai, ugnis nebeplinta taip greitai kaip anksčiau. Iš La Gomeros salos buvo evakuota apie 5 tūkst.

Miškų gaisrai ir toliau siaučia Rusijos Sibiro regione, jau sunaikinta apie 15 tūkst. hektarų teritorijos ir uždarytas Tomsko oro uostas, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerija skelbia „RIA Novosti“. Daugumą gaisrų suintensyvino didelis karštis ir stiprus vėjas. Per naktį gaisrai išplito dar 2 tūkst. hektarų plote. Didžiausi gaisrai siaučia Sibiro Krasnojarsko, Tomsko, Tuvos, Chakasijos ir Irkutsko regionuose, informuoja ministerija.

Naujausias tyrimas rodo, kad nepaisant daugumai tropinių miškų suteikto saugomų teritorijų statuso biologinė įvairovė juose ir toliau mažėja, pranešė BBC. Pasak mokslininkų komandos, kuriai vadovauja prof. Viljamas Lorencas (William Laurence) iš Australijos, tyrimo išvados kelia susirūpinimą, nes šios teritorijos yra paskutinis nykstančių gyvūnų rūšių prieglobstis.

Nuo pavasario Sibire siautėjantys miškų gaisrų dūmai pasiekė Ramųjį vandenyną ir JAV. Vakarinėje JAV ir Kanados pakrantėje pastaruoju metu gyventojai stebi neįtikėtino grožio reginį. Ugninės blykstės Amerikos padangėje pasirodė dėl Sibiro miškų dūmų ir pelenų dalelių, kurios pasklido atmosferoje. Vietiniai jau dėkoja Rusijai už fantastiškus saulėlydžius, kuriuos jie stebi pastarosiomis dienomis. NASA pažymi, kad tai tipinė situacija.

Šalčininkuose vėtra apsėmė kelius, vertė medžius Dėl vėtros be elektros liko 4 tūkst. vartotojų Praėjusią naktį žaibas trenkė ir Lietuvos bankui Vilniaus regione - keli šimtai vartotojų liko be elektros Pastarosiomis dienomis Lietuvoje siaučia audros ir škvalai. Šiandien paryčiais praūžusi vėtra su kruša nusiaubė Šalčininkus ir aplinkinius kaimus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose be elektros buvo likę 4 000 vartotojų, praneša  LTV Naujienų tarnyba.