Pavasarį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kurių esmė – leidimas vykdyti atrankinius kirtimus, nelaukiant medyno gamtinės brandos, tam tikruose draustinių, rekreacinių ir kituose miškuose. Draustinių, rekreacinių zonų miškai Lietuvoje sudaro tik apie 14 proc. visų miškų.
AM šiuo metu svarsto, kaip turėtų būti įgyvendintos minėtos pataisos, tai yra siekia nustatyti, kokiais atvejais draustiniuose galima bus leisti vykdyti kirtimus. Vienas iš pasiūlymų – draustiniuose leisti kirsti medžius, kurie yra sulaukę techninės brandos. Kirtimo intensyvumas – kas 5 metus leisti kirsti 20 proc. minėtos brandos pasiekusių medžių.
Gamtininkai: medžiai nesulauks „aukso amžiaus“
Kaipo portalui tv3.lt pasakojo visuomeninės organizacijos Lietuvos gamtos fondas (LGF) valdybos narys Danas Augutis, būtent šie siūlymai kirsti draustiniuose augančius medžius labiausiai neramina gamtininkus, mat, anot jo, leidus kirsti techninę brandą pasiekusius medžius, šie nesulauktų savo „aukso amžiaus“.
„Dabar draustinių miškuose galima kirsti tik tuos medynus, kurie sulaukia gamtinės brandos. Gamtinė branda tai yra, kai medis subręsta, bet dar nereiškia, kad pasens ir mirs, bet yra subrendęs. Šitie medžiai mums, kaip gamtininkams, yra patys svarbiausi, nes jų yra labai mažai likę. Ūkiniuose miškuose dažniausiai jie nesulaukia gamtinės brandos, nes nukertami anksčiau. Taip yra, kad didžioji dalis tų nykstančių augalų, grybų, gyvūnų yra susiję su tais gamtinę brandą pasiekusiais medžiais.
Priimtas sprendimas leisti kirsti tuos miškus, kai jie sulaukę vadinamosios techninės brandos, tai yra, kai medis nustoja augti. Pavyzdžiui, pušies techninė branda saugomoje teritorijoje yra 110 metų, gamtinė branda – 170 metų, o pati pušis, kaip medis, gali gyventi 300 metų ir ilgiau. Tai anksčiau leisdavome tas pušis kirsti nuo 170 metų, o dabar planuojam leisti dalį medyno iškirsti nuo 110 metų ir tas kirtimo intensyvumas numatytas – kas 5 metus po 20 procentų, tai maždaug gaunasi, kad per 25 metus mes visą tą medyną pušų ir iškertame. Kitaip tariant, 3 pušys hektare, pagal numatytą įstatymą, sulauktų 170 metų. Ir tai būtų draustinyje, ne ūkiniame miške“, – pasakojo D. Augutis.
Gamtininkas neslėpė nuostabos, jog AM svarsto tokius siūlymus, nepaisant to, valstybės prioritetas turėtų būti išsaugoti natūralius miškus.
„Mes sunerimę, kad valstybė pareiškė, kad net ir saugomose teritorijose gamtosauga nebėra prioritetas. Kur tada galima mums pamatyti tikrą mišką, jeigu ne saugomoje teritorijoje? [...] Pagrindinė idėja miškininkų tęsiasi ta, kad tas persenęs medynas anksčiau ar vėliau žus ir kas bus tada, bet tas „anksčiau ar vėliau žus“ gan nemažą laiko tarpą užims. Kai tas medynas persens, tas medynas bus pats vertingiausias“, – komentavo LGF atstovas.
D. Augutis teigė, kad kartu su kitomis gamtininkų organizacijomis jau kreipėsi į AM ir sieks, kad į jų poziciją būtų įsiklausyta. Pašnekovas neslėpė manantis, kad svarstyti siūlymą leisti kirsti medžius draustiniuose, nesulaukus medžių gamtinės brandos, pastūmėjo noras užsidirbti iš medienos.
„Aš kaip suprantu, yra kažkokie ūkiniai interesai. Vis dėlto tuose miškuose yra gana nemažai medienos, kurią galima išiminėti. Tai aš įsivaizduoju, kad tas ūkinis interesas tikrai nėra paskutinėje vietoje“, – sakė D. Augutis.
Ragina nepanikuoti
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas portalui tv3.lt patvirtino, kad siūlymas kirsti medžius, kurie sulaukė tik techninės brandos, šiuo metu yra svarstomas.
„Taip, tai yra svarstoma, bet kol kas aš negalėčiau pasakyti, ar tai turėtų kelti susirūpinimą. Aišku, yra kas nori tam tikrų pakeitimų, yra kurie kartais labai užsispyrusiai saugo, neaišku, ką ir nuo ko, tai čia specialistams leisime nuspręsti. Vyksta diskusijos šiuo metu“, – pažymėjo K. Trečiokas.
„Reikia specialistų, patyrusių miškininkų, mokslininkų. Jie gali pasakyti, ar 20 procentų, 25 procentus (kirsti medžių – tv3.lt). Aš nemanau, kad reikia padaryti mišką tokį, kad į jį negalima kojos kelti. Reikia tvarkyti, genėti, prižiūrėti, vieną ar kitą medį ir pašalinti, bet čia toks klausimas ir opus“, – dėstė ministras.
Anot jo, į argumentą, kad reikia daugiau medienos, šių klausimų svarstyme neturėtų būti atsižvelgiama.
„Jeigu argumentas yra tik pasipelnyti, tai čia nėra argumentas“, – atkreipė dėmesį K. Trečiokas.
Tuo metu aplinkos viceministras Linas Jonauskas portalui tv3.lt pabrėžė, tikslas išsaugoti draustinių, rekreacinių miškų medžius ir toliau lieka valstybės prioritetas. Anot jo, miškų kirtimo taisyklių pakeitimo esmė – vykdyti atrankinius blogos sanitarinės būklės miškų kirtimus, neignoruojant draustinių, saugomų teritorijų tikslų.
„Kadangi tai yra saugomi miškai, tai tikslas yra išsaugoti miškus, bet pagrindinė problema būdavo ta, kad blogos sanitarinės būklės miškai, kad ir saugomi, vis tiek privalėjo būti iškirsti ir tuomet būdavo taikomi plyni sanitariniai kirtimai, tai reiškia, kad, jei yra didelis plotas miško, kur jau yra prasta sanitarė būklė, jis būdavo plynai nukirstas.
Tai mes dabar sakome, kad pasitelkime tokias priemones, kuriomis būtų galima išvengti to plyno kirtimo ir kaip tik pagerinti jų būklę, taikant atrankinius kirtimus ir tam tikrose vietose atsirastų ne daugiau iki 10 arų tokios aikštės galėtų atsiverti“, – aiškino L. Jonauskas.
„Be kokiu atveju, bet koks kirtimas saugomoje teritorijoje – kaip dabar yra, taip yra ateityje bus – jis privalo būti suderinamas su nacionalinio parko direkcija ar su regioniniais parkais. Tie kirtimai negali prieštarauti draustinio, parko tikslams, tai reiškia, kad, jei yra saugomas kraštovaizdis, tai kraštovaizdis ir turi būti saugomas, bet, jeigu yra perbrendęs medis, kurio būklė yra labai bloga, jis turi būti nukirstas, sutvarkytas“, – tęsė viceministras.
Neigia norą pasipelnyti
Viceministro L. Jonausko teigimu, už siūlymų vykdyti atrankinius medynų kirtimus draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose nestovi jokie komerciniai interesai.
„Pats svarbiausias tikslas šiuose miškuose yra biologinės įvairovės išsaugojimas. Visi kirtimai susiję su biologinės įvairovės išsaugojimu ir su nustatytais draustinių tikslais. Jokiu būdu mes nekalbame apie jokį ūkinį, ekonominį variantą, apie verslininkus ir panašiai. Čia yra tik išplečiamos galimybės tvarkyti miškus“, – akcentavo L. Jonauskas.
Tą patį kartojo ir portalo tv3.lt kalbintas Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. Jo manymu, gamtininkai nerimauja be pagrindo.
„Yra labai aiški nuostata, kad perkeliant įstatymų reikalavimus, tokie kirtimai, kurie skirti biologinės įvairovės išsaugojimui, įvairiaamžių medynų formavimui ir kurie daromi pažangiausiose šalyse, draustiniuose būtų galimi su vienintele griežta sąlyga – jeigu tai neprieštarautų saugomų teritorijų, tai yra draustinių, tikslams. Jeigu draustinis skirtas kažkam, kur negali būti nukirstas nė vienas medis, tai nė vienas medis ir nebus nukirstas“, – kalbėjo V. Vaičiūnas.
Anot jo, už siūlymų kirsti medžius, nesulaukus jų gamtinės brandos, nestovi jokie medžio pramonės, miškininkų norai pasipelnyti.
„Pakeitimus pasiūlė ir parengė miškininkystės mokslo ekspertai, tai yra Aleksandro Stulginskio, Miškų instituto, miškininkų bendruomenės atstovai. Apie tai, kad kažkas galvoja iškirsti draustinius, kalbos negali būti, to taisyklėse nėra. Tais kirtimais medienos paėmimas bus žymiai brangesnis negu menama gaunama nauda“, – aiškino Miškų departamento vadovas.
„Diskutuosime labai atsargiai, kad ten, kur galima ir kur neprieštarauja saugomų teritorijų tikslai, tokį ūkininkavimą pažangų, koks yra Vidurio Europoje, įsidiegti ir pas save“, – aiškino V. Vaičiūnas.
Pašnekovo manymu, svarstomos miškų kirtimo taisyklių pataisos net praverstų ir patiems gamtininkams.
„Tie patys gamtininkai dažnai susidurdavo, kad reikia vienoje ar kitoje saugomoje teritorijoje įgyvendinti gamtotvarkos planus ir ten tam tikrų rūšių ar vertybių apsaugai vykdyti vienokius ar kitokius kirtimus, o įstatymas neleisdavo“, – komentavo V. Vaičiūnas.
