miškai

Lietuva ketina derėtis su Europos Komisija, kad ši leistų trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsieniečiams neleidžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) numatytas septynerių metų draudimas baigsis kitų metų gegužę, tačiau yra galimybė jį pratęsti dar trejiems metams. „Aš matau kelias priežastis dėl kurių reikia pratęsti.

Škvalo padariniams miškuose likviduoti skubos tvarka supaprastinti administraciniai reikalavimai, stiprinamos policijos bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, raginama įrengti įspėjamuosius ženklus vėtros nuniokotuose miškuose. Tokią naująją privačių ir valstybinių miškų priežiūros tvarką nustatė antradienį posėdžiavusi Ministro Pirmininko pavedimu surengta tarpžinybinė darbo grupė.

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pastebi, jog į miškus Lietuvoje žiūrima, kaip į lentų fabrikus. Anot jo, toks požiūris ypač juntamas dabar, kai per Lietuvą persiritus vėtrai atsirado daugybė vėjovartų. Tuo metu valstybinė miškininkai teigia, jog palikus miške eglių ir pušų vėjovartus gali kilti grėsmė aplinkinių miškų išlikimui, nes vėjovartuose prisidauginę kenkėjai puola gretimus medžius.

„Panašu, kad škvalo padarinius valdžios atstovai šalina tik spaudos puslapiuose ir televizijos ekranuose, o elementariais dalykais, tokiais, kaip miško kelių tvarkymas ar supaprastintas leidimas kirsti pažeistą mišką – nepasirūpina", – teigia Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Rytis Kuliešis. PMSA vadovas R.Kuliešis teigė, kad Aplinkos ministerija galėjo nedelsiant leisti supaprastinta tvarka privatiems miško savininkams kirsti pažeistą medieną.

Vis dar likviduojant praūžusio škvalo padarinius, jau ryškėja jos padarytos žalos mastai, įvairios tarnybos vardina išmoktas pamokas ir siūlymus tobulinti tam tikrus įstatymus. Vėtra Lietuvoje prasiautė prieš daugiau nei pusantros savaitės, rugpjūčio 8 dieną. Nors įvairios institucijos dar labai nedrąsiai vardina skaičius, jau aiškėja preliminarūs jos padaryti nuostoliai.

8,3 mln. litų. Tokios paramos iš Europos Sąjungos šiais metais gali tikėtis vėtros nuniokotų miškų savininkai. Tačiau šios sumos visiems nukentėjusiesiems tikrai nepakaks. Miškininkai skaičiuoja, kad padaryta žala siekia 17–18 milijonų litų, rašo "Lietuvos rytas". Valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 tūks.t. kietmetrių (grynosios medienos kubinių metrų) medienos. Dar maždaug tiek pat – privačiuose miškuose.

Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai: Dubravos (70 tūkst. ktm), Valkininkų (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (60 tūkst. ktm), Varėnos (50 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Kaišiadorių (30 tūkst. ktm), Kauno (15 tūkst. ktm), Alytaus (15 tūkst. ktm), Trakų (12 tūkst.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

Lietuvos oligarchai, atstovaujantys skandinaviškam kapitalui, vis dar nepraranda vilties ir aktyviai siekia privatizuoti Lietuvos miškus. Jų tikslas paversti mūsų girias dykvietėmis, permetant ant valstybės pečių miškų atsodinimą. Bandoma įrodyti, kad urėdijos nemoka ūkininkauti, todėl valstybė gauna menką naudą iš medienos verslo. Šį pavasarį tokiems kėslams Seimas sudavė stiprų smūgį.

Lietuvoje sekmadienį praūžęs škvalas padarė nemažai nuostolių miškininkams. Preliminariai skaičiuojama apie 150 tūkst. kietmetrių išlaužytos ir suniokotos medienos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, labiausiai nukentėjo Prienų miškų urėdijos administruojami miškai, čia pažeista apie 30 tūkst. kietmetrių, Varėnos, Kaišiadorių – po 25 tūkst., Dubravos – 20 tūkst., Kauno – 15 tūkst., Trakų – 5 tūkst. kietmetrių medienos. Nuostoliai vertinami apie 10 mln. litų.

Lenkijos Centrinė kalėjimų tarnybos vadovybė ir Valstybinės miškininkystės ūkis pasirašė susitarimą, pagal kurį numatoma, kad galiniai valys prišiukšlintus miškus. „Be to, kad valys miškus, kaliniai sieks užkirsti kelią miškų gaisrams“ - teigia valstybinio miškų ūkio direktorius Marianas Piganas. Kasmet Lenkijos miškų valymui iš valstybės biudžeto būdavo išleidžiama apie 20 mln. zlotų (beveik 5 mln.

Biržų rajono miškuose atsirado padegėjų. Įtarimą, kad padegimai tyčiniai, stiprina tai, jog miškai užsidega atokiose, retai žmonių lankomose, drėgnose vietose. „Atokiose miško vietose, atrodė, žmonių nebūna. Bet, pasirodo, jie čia lankosi. Reikės dažniau važinėti ir saugoti. Ypač tą pusę, kuri yra netoli Papilio. Gal net teks likti nakvoti miške", - svarstė Biržų miškų urėdijos Vabalninko girininkijos girininkas Jonas Gaidelionis.

Lietuvoje šiuo metu 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. - vidutinio ir 37 proc. - mažo gamtinio degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600-800 miško gaisrų, kurie kasmet pažeidžia apie 300 ha miškų. Vykdant Lietuvos miškų ūkio ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2007-2010 m., 2007 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija.

Už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius gyventojams bus siūloma atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaimo vietovėse. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė atitinkamam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektui. Žemės ūkio ministerija parengė pataisas, atsižvelgdama į Vyriausybės 2008-2012 m. programos nuostatas.

Žiniasklaidoje neseniai užsiminus apie Lietuvoje galiojančius itin griežtus krovininių mašinų bendrosios masės ribojimus, Susisiekimo ministerija keičia poziciją. Ministerijos atstovai tikina, kad vyksta diskusijos su vežėjais ir artimiausiu metu bus bandoma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leis šalies teritorijoje vežti didesnės masės krovinius, specialiai nustatytais maršrutais. Tačiau šioms nuostatoms vis dar nenori pritarti Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Seimo narys Justinas Urbanavičius ragina mokytis iš kaimynų latvių klaidų, o ne aklai pasitikint lipti ant to paties grėblio, kurį siūlo didieji perdirbėjai ir privatizuoti valstybinius miškus. Įgyvendinę panašias reformas mūsų kaimynai latviai šiandien griebiasi už galvų: jie jau svarsto, kaip atkurti buvusią sistemą, kaip atkurti iškirstus brandžius valstybinius miškus. Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami, priešingai - iš privačių miškų savininkų jie išperkami.

Lietuvos miškuose supjautos ir išvežti paruoštos medienos vagysčių pernai, palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo dukart. Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis tvirtina, kad tai lėmė ne medienos kaina ar jos paklausa rinkoje, o paprastų žmonių noras "apsirūpinti" statybine mediena ar tiesiog malkomis.

Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą. Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnams dėl įžūlaus aštuonių neteisėtai mišką kirtusių asmenų elgesio teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Šie sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis pažeidėjus. Sulaikytieji pažeidėjai įkliuvo ne pirmą kartą. Jie neteisėtai mišką yra kirtę Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose.

Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.

Prasidėjus pavasariui Aplinkos ministerija gauna daug laiškų, telefono skambučių, kuriuose gyventojai teiraujasi, kas ir kada gali lankytis privačiame miške? Informuoja, kad yra miškų savininkų, kurie neleidžia lankytis miškuose. Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Miškų įstatyme ir Privačių miškų naudojimo ir tvarkymo nuostatuose nustatyta, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose.