miškai

Išplitus JAV Kolorado valstijoje siaučiantiems miškų gaisrams Kolorado Springso mieste sudegė šimtai namų, informuoja BBC. Pranešama, kad sudegė 346 namai, o tai yra daugiausia per visą Kolorado valstijos istoriją. Daliai iš daugiau nei 30 tūkst. namus palikusių žmonių buvo leista sugrįžti. Vėliau viename sudegusiame name buvo rastas žmogaus kūnas. Kolorado Springsas yra antras pagal dydį Kolorado valstijos miestas. Ten gyvena 419 tūkst. žmonių. Gaisras pridarė žalos už maždaug 3,2 mln.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Miškuose prasidėjo aukcionai pagal naujai patvirtintas Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles: rinkos dalyviai nuščiuvo – pardavimai muša kainų rekordus, tačiau neaišku, ar visi pinigai bus sumokėti, rašo „Verslo žinios“. Pagal naująsias taisykles, įmonė, aukcione įsigijusi miško sklypą ir perkanti jį išsimokėtinai, gali sklypu disponuoti, tačiau turi sumokėti tik 10 procentų – visiškai atsiskaityti privalo per 15 metų.

Daugiau kaip 1 250 ugniagesių kovoja su didžiausiais Naujosios Meksikos istorijoje miškų gaisrais. Nuo gegužės vidurio liepsnos pietinėje JAV valstijoje pelenais pavertė daugiau kaip 900 kvadratinių kilometrų krūmynų plotą. Tačiau, žinybų duomenimis, gesinimo darbai „sparčiai juda į priekį“. Gaisrą gegužės 16-ąją sukėlė žaibas. Ugniagesiams gesinti liepsnas padeda beveik šimtas ugniagesių automobilių, septyni buldozeriai ir dešimt sraigtasparnių. Tiesioginio pavojaus gyventojams nėra.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Rusijos Sibiro ir Tolimųjų Rytų regione miškų gaisrai išplito 6 tūkst. 800 hektarų teritorijoje, sudegė daugybė pastatų, skelbia „RIA Novosti“. Dėl miškų gaisrų, kurie sunaikino 75 iš 1 tūkst. 200 pastatų vienoje gyvenvietėje, buvo evakuota 120 gyventojų, informavo Nepaprastųjų situacijų ministerijos departamentas Tolimuosiuose Rytuose.

Ar teko kada vaikštinėti pėsčiųjų takais, įrengtais medžių lajoje? Štai 10 garsiausių pasaulyje „takų medžiuose“, viliojančių ekoturizmo entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.

Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama kapitalo grąža yra viena didžiausių Lietuvos valstybinis miškų sektorius valstybei sumoka 17 procentų mokesčių nuo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 10 procentų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo valstybės įmonėje „Panevėžio miškų urėdija“. Trečiadienį buvo atliktos kratos Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo D. L. ir kelių urėdijos darbuotojų darbo vietose bei namuose. Panevėžio miškų urėdijos urėdui pateikti įtarimai, du urėdijos pareigūnai sulaikyti. Penktadienį bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Į BTV  laidą „Šeštasis pojūtis“  atėjusi politikė Kazimira Danutė Prunskienė atsinešė rankų darbo skarelę, kurią prieš maždaug dešimt metų jai padovanojo nepažįstama moteris, tiesiog susistabdžiusi gatvėje Kaune. „Pagalvojau, galbūt ta moteris pamatys šią laidą ir mane susiras“, - sakė K.D.Prunskienė, norėdama jai padėkoti už iki šiol branginamą dovaną, nes tuomet netikėtai užklupta ji nesuspėjo tinkamai sureaguoti. Laidoje K.D.Prunskienė pasidalino ir savo virtuvės paslaptimis.

Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau. Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje. Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti.

Šveicarijoje gyvenanti pora pareiškė, jog visą pasaulio žiniasklaidą apskriejusios istorijos herojus yra jų anūkas. Netrukus jie atliks DNR tyrimus, kurie bus palyginti su prieš mėnesį Berlyne pasirodžiusio Ray'aus DNR. Vokietijos pareigūnai kol kas atsisako suteikti išsamesnių komentarų. Penkerius metus tariamai miškuose gyvenęs jaunuolis šiuo metu yra vokiečių socialinių darbuotojų rankose.

Įsivaizduokite, sutikote gatvėje seną pažįstamą, o šis ir sako: „Stengiuosi gyventi ekologiškai.“ Tai, kad galbūt pamanėte, jog jūsų bičiulis rūšiuoja šiukšles, nenaudoja indų ploviklio, taupo vandenį ir elektrą, o gal perka specialiomis etiketėmis pažymėtą maistą, visai nereiškia, jog esate arti tiesos. Jeigu vienam atrodo, jog norint savo gyvenimo būdą pavadinti darniu aplinkai užtenka atsisakyti keleto netikusių įpročių, tai kitas būtinai manys, jog šių žingsnių negana.

„Tauragės kurjerio“ redakcija iš Sungailiškių kaimo (Mažonų seniūnija) gavo elektroninę žinutę, kad privatūs miško vežėjai sugadino kelią į Sutkų kaimą, dalis jo tapo sunkiai pravažiuojama. Kelią užtvėrė miško vežimo technika Iš pradžių iš Sungailiškių riedėjome šiek tiek duobėtu keliu, kol privažiavome šalikelėje sukrautas medienos rietuves, toje vietoje kelias buvo sunkiai išvažiuojamas.

Per miškų ir krūmynų gaisrus centrinėje JAV Teksaso valstijos dalyje jau sunaikinta apie 500 pastatų, Bastropo mieste daugiau nei penki tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir nakvoti prieglaudose, praneša AP. Valstijos valdžia mobilizavo sausumos ir oro pajėgas kovoti su didžiausiais gaisrais – iš viso valstijos teritorijoje siaučia apie 63 gaisrus. Gaisrai prasidėjo sekmadienį dėl stiprių tropinio uragano "Li" ("Lee") vėjų.

Graikijoje įsiplieskus miškų gaisrams, šalies žinybos paprašė užsienio paramos, praneša agentūra AP. Kovai su liepsnomis jau penktadienį gali būti pasitelkti gesinimo lėktuvai iš Ispanijos ir Prancūzijos. Per 24 valandas skirtingose Graikijos dalyse kilo 90 gaisrų, tarp jų - didelis gaisras netoli sienos su Turkija. Čia ketvirtadienį su liepsnomis kovojo daugiau kaip 300 ugniagesių, karių ir savanorių. Evroso regione Graikijos ir Turkijos pasienyje jau išdegė daugiau kaip 3 tūkst.

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai.

200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus. Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos „Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų. Skelbia pavojų Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų.

Miškų gaisrai JAV Naujosios Meksikos valstijoje pasiekė Los Alamos nacionalinės laboratorijos, kur vykdomi pagrindiniai JAV branduolinių ginklų tyrimai, teritoriją, skelbia BBC. Pareigūnai pirmadienį informavo, kad „neaptiko jokio teršalų nutekėjimo“, ir tvirtino, jog nėra „tiesioginės grėsmės“ laboratorijai. Gaisras Naujojoje Meksikoje pasiekė laboratorijos teritorijos pietvakarius pirmadienį vakare. Laboratorija pirmadienį buvo uždaryta ir antradienį taip pat nedirbs.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Didžiulį plotą apimantis Krekenavos regioninis parkas slepia daugybę paslapčių, neįkainojamų vertybių, o šimtamečiai medžiai saugo partizanų paslaptis. Netoli nuo Panevėžio nutolusiame parke atsiveria įspūdingas vaizdas, o iš paukščio skrydžio matomi išsidriekę senslėniai atrodo nepakartojamai. Pasak A.Kavaliauskienės, turistams kelia nuostabą, kad Regioninio parko miškas yra natūralus, o ne sodintas. Bakainių piliakalnis, pasak legendos, supiltas kareivių žuvusiam vadui pagerbti.

Didžiulį plotą apimantis Krekenavos regioninis parkas slepia daugybę paslapčių, neįkainojamų vertybių, o šimtamečiai medžiai saugo partizanų paslaptis. Netoli nuo Panevėžio nutolusiame parke atsiveria įspūdingas vaizdas, o iš paukščio skrydžio matomi išsidriekę senslėniai atrodo nepakartojamai. Vilioja grožiu Neretai girdime jaunus žmones sakant, kad neturi per atostogas ką veikti, o kur nors toliau keliauti reikia daug pinigų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo iš naujo apsvarstytas Miškų įstatymo pataisas, kurios neleis niokoti ir urbanizuoti miškų bei garantuos visuomenei laisvą priėjimą prie jų. Miško pavertimas kitomis naudmenomis ir skaidymas į smulkias valdas, pasak Prezidentės, turi būti ypač reta išimtis, kaip tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais. (Papildyta 13.40) Teigiama, kad prieš balsavimą Seimo pirmininkė užsiminė apie galimą parlamento paleidimą, jei deputatai nepalaikys prezidentės pozicijos. (Papildyta 11.40) Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė – 22. Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nutarė svarstyti šį dokumentą iš naujo.

Seimui rengiantis apsispręsti dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotų Miškų įstatymo pataisų prie Parlamento rūmų piketavo ir jų priešininkai, ir šalininkai. Piketuose dalyvavo po devynis žmones. Miškų savininkai piktinosi ir tvirtino esą Prezidentūros siūlymai pažeidžia Konstituciją ir nusaviną disponavimą privačia nuosavybe be jokio atlygio už tai.

Į Seimą sugrįžus diskusijoms dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Miškų įstatymo, šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pažymi, kad leidimai vykdyti statybas miškuose turi būti numatomi tik išimtiniais, nustatytais atvejais. „Negalima sutikti su norais statyti gyvenvietes miškuose, taip iškeliant privačių savininkų interesus aukščiau už visuomenės interesą ir tokiu būdu paneigiant miško ekosistemos, gamtosauginės, rekreacinės funkcijas.

Siūloma nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginama pinigais, o ne, pavyzdžiui, lygiaverčiu miško sklypu. Apie tai diskutuojama Vyriausybėje. Atlyginant už žemę lygiaverčiu miško sklypu gyventojams tektų susidurti su daugybe procedūrų, kol jie įgytų teisę į laisvus miško sklypus. Be to, likę valstybiniai miškai yra išsidėstę atskirais mažais sklypais, tad norintiems gauti atlygį mišku atitektų keliolika miško sklypų skirtingose vietose, teigiama Vyriausybės pranešime.

Niokojantys gaisrai Rusijoje gali praryti milijonus hektarų miško ir padaryti daugiau žalos nei pernai siautusios liepsnos, įspėja aplinkosaugos specialistai.„Mes degame, smarkiai degame. Šių metų situacija jau dabar daug blogesnė nei pernai“, – teigė organizacijos „Greenpeace“ miškų ekspertas Aleksejus Jarošenka. 2010 metais iki tol nematytos karščio bangos sukelti gaisrai pražudė 55 žmones, sunaikino tūkstančius namų ir 2,6 mln. hektarų miško, praneša naujienų agentūra AP.

Prezidentė dalia Grybauskaitė leidžia suprasti akylai stebinti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiklą. Ar jis liks komiteto pirmininku, paaiškės jau netrukus - po konservatorių suvažiavimo, rašo "Kauno diena". Prezidentė tvirtina, kad tik Seimas gali apsispręsti dėl to, kas vadovauja komitetams. "Čia prezidentė tikrai negali kištis ir vertinti",- ketvirtadienį sakė valstybės vadovė.

Antradienį Rusija pranešė, kad miškuose yra kilę 234 gaisrai, išplitę tris kartus didesnėje teritorijoje nei praėjusiais metais. Anot šalies Federacinės miškų tarnybos, gaisrai yra išplitę 618 tūkst. hektarų atokiose Sibiro ir Uralo teritorijose. Daugiausia gaisrų yra Jakutijos Respublikoje, Amūro bei Irkutsko regione ir Krasnojarsko teritorijoje. Baiminamasi, kad nepasikartotų praėjusių metų katastrofa, kai sausra ir masiniai gaisrai nusinešė 62 gyvybes ir nuniokojo derlių.

Istorinėje juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“ pamatysime ne tik gerai lietuviams pažįstamus aktorius, bet ir daugiau nei šimtą savanorių, sutikusių filme įsiamžinti visiškai negaudami jokio atlygio. „Drįstu sakyti, kad išvis nebuvo nei vieno žmogaus, kuris filme dirbo už pinigus.Visi buvo ten, nes norėjo, svajojo, tikėjo.

Šiltas, saulėtas vakaras, kvepianti gamta... Deja, romantišką ramybę dažnai sutrikdo uodai. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, kad jei ir toliau šiltas dienas keis lietūs, o juos – vėl karštis, tikėtinas gausus uodų antplūdis. Nuo įkandimų apsisaugoti bus sunku. Platina ligas Uodai ne tik erzina, kelia diskomfortą, bet ir gali sukelti daugiau rūpesčių. Daliai žmonių pasireiškia alerginė reakcija.

Rusijoje vėl liepsnoja daugybė didelių miškų ir krūmynų gaisrų. Nuo jų kenčia Sibiras ir Tolimieji Rytai, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija, kuria remiasi agentūra AFP. Anot duomenų, vien tik sekmadienį užregistruota daugiau kaip 400 gaisrų 110 tūkst. hektarų plote. Nuo metų pradžios Rusijoje gaisrai nusiaubė daugiau kaip 290 tūkst. hektarų teritoriją, o tai yra dvigubai daigiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Vilniaus universitetas  (VU) pranešė, kad gegužės 21 d., šeštadienį, jau 10-ąjį kartą VU Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šią dieną VU Botanikos sode Kairėnuose organizuojamos ne tik paskaitos ar specializuotos ekskursijos, bet ir koncertai bei parodos, sakoma universiteto pranešime. 12.30 val.

Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms.

Pasak specialistų, dabar – palankiausias metas miškasodžiui. Šiomis dienomis miškų savininkai skuba atželdinti kirtavietes bei įveisti naujų miškų. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šį pavasarį turėtų būti atsodinta ir 500 hektarų arba trečdalis pernai škvalo suniokotų miškų. Jų atkūrimui prašoma ir Europos Sąjungos paramos, praneša LTV „Panorama“. Viena iš labiausiai nuo pernykštės stichijos nukentėjusi Valkininkų urėdija šį pavasarį turi atsodinti 34 hektarus suniokoto miško.

Seimui leidus privačiuose miškuose statyti statinius, Lietuvoje gali nelikti urėdijos dydžio miškų, o priėjimai prie upių ir ežerų – galutinai užtverti ir paprastiems mirtingiesiems neprieinami. Pastarosiomis dienomis vėl verda aistros dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis norima įteisinti nuostatą, kad privačiuose miškuose būtų galima formuoti 0,2 ha namų valdas.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (LŽSP) pareiškimas dėl Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija (LŽSP) išanalizavo šiuo metu LR Seime svarstomą Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir konstatuoja, kad kai kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimas gali padaryti didelę žalą Lietuvos miškams, gamtai ir įteisina miškų naikinimą.

Vakar Seime ypatingos skubos tvarka mėginta prastumti Miškų įstatymo pataisas, kurios privačių miškų savininkams leistų statytis giriose namus ir apsitverti sklypus tvoromis. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija paprašė chaotiškai vykusį svarstymą nutraukti ir padaryti pertrauką iki ketvirtadienio. Piketuotojai gynė skirtingus interesus Vakar nuo ankstyvo ryto prie Seimo piketavo dviejų stovyklų, suinteresuotų Miškų įstatymo pataisomis, atstovai.

Seimo narys „tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis ragina parlamentarus nepalaikyti Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka ketinamų priimti Miškų įstatymo pataisų, kurios numato galimybę privatiems asmenims priklausančią miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Trumpai tariant - privačių miškų savininkams bus duotas leidimas statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus tiesiog miške bei sklypą aptverti dvimetrine tvora.

Miškininkai iki balandžio pradžios žada baigti tvarkyti prieš pusmetį škvalo suniokotus miškus. Tačiau anot jų atstovų, medienos nespėjama išvežti, nes kelininkai uždarė sunkiasvoriams automobiliams kai kuriuos kelius. Miškininkai tikisi, kad medienos kokybė nepablogės, nuostolių nedaugės, juolab jog kompensaciją žada ir Europos Sąjunga.

Bulgarijoje įsivyravus šiam metų laikui nebūdingiems šiltiems ir sausiems orams, šalyje per pastarąją savaitę kilo šimtai gaisrų.Vien trečiadienį įvairiuose šalies regionuose įsiplieskė 30 naujų gaisrų, gaisrininkai šią savaitę 305 jų užgesino, praneša naujienų agentūra AFP. Ketvirtadienį maždaug tūkstantis ugniagesių kovojo su ugnimi, apėmusia daugiau kaip 300 hektarų plotą sunkiai prieinamame miškingame ir kalnuotame regione centrinėje Bulgarijos dalyje.

Dar vis renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Pagal šią priemonę remiamos investicijos į miškus ir jų ūkius. Paraiškas paramai pagal  priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali teikti miško savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos. Paramos jie gali siekti pagal dvi šios priemonės veiklos sritis.

Kauno rajone tebedirba sustiprintos miškininkų pajėgos – per kelis mėnesius pavyko likviduoti daugiau kaip pusę vėjovartų. O baigiamieji miško tvarkymo darbai užtruks iki pavasario. Kauno rajono Dubravos miškų urėdija – viena iš labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūtį siautusio škvalo. Skaičiuojama, kad čia suniokota beveik 70 tūkst. kietmetrių medienos. Į pagalbą atskubėjus aplinkinių ir tolimesnių urėdijų miškininkams per kelis mėnesius pavyko sutvarkyti du trečdalius suniokotos teritorijos.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.

Šeštadienį Varėnoje vykusios grybų šventės metu darbavosi ilgapirščiai, jie ištuštino kelių moterų rankines. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, jog šeštadienį gautas vilnietės K. U. (gim. 1990 m.) pareiškimas, kad Grybų šventės metu iš jos rankinės dingo piniginė, kurioje buvo 100 litų, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas, banko kortelė ir kiti asmens dokumentai. Žala – 130 litų.

Prieš mėnesį siautusio škvalo išguldytuose miškuose dar ir dabar triūsia apie pusė tūkstančio darbininkų. Pagalbon pasitelkti ir Lenkijos medkirčiai. Bene daugiausiai turinti nukentėjusių nuo stichijos miškų plotų Valkininkų miškų urėdija pasisamdė keturias lenkų medienos ruošimo įmones iš Balstogės ir Gdansko su medžių kirtimo mašinomis. Būtent tokios technikos ir trūksta mūsų miškininkams. „Mokame jiems tokią pačią kainą kaip ir lietuvių rangovams.