Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų
Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms. Siekiant išsaugoti mums visiems brangias gamtos vertybes per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo sukurti pažangūs, ES reikalavimus atitinkantys teisės aktai, šiuolaikiška valstybės saugomų teritorijų sistema, sąlygos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, žmonių poilsiui, turizmo verslo plėtojimui, tradicinei ir ekologinei žemdirbystei bei darniai miškininkystei.
Esame susirūpinę esama situacija, kai pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu ir prisidengiant ES atsinaujinančios energetikos ir kaimo plėtros tikslais bei savanaudiškai traktuojant darnaus vystymosi sampratą bandoma įstatymais įteisinti privačioms verslo grupėms palankius sprendimus, pasipelnyti gamtos ir visuomenės sąskaita.
Siūlomos Miškų įstatymo pataisos, numatančios miškų skaidymą į mažesnes nei 5 ha valdas, statybų miškuose įteisinimą, žymiai palengvintą miškų pakeitimą kitomis naudmenomis Tai padarytų nepataisomą žalą Lietuvos gamta, žymiai sumažintų žmonių poilsiui skirtas teritorijas miestų ir priemiesčių miškuose ir galutinai suvaržytų visuomenės galimybes patekti prie vandens telkinių ir vertingų gamtos objektų. Precendento neturi reikalavimai leisti statybas miškuose, dangstomi kilniais norais „atsatyti teisingumą“. Į ką tas „teisingumas“ virsta gražiausiose mūsų šalies vietose, žinome visi.
Ypač žalingais ir pavojingais laikome Seimui pateiktus siūlymus dėl vadinamo Valstybės saugomų teritorijų apsaugos režimo liberalizavimo, kurie sukurtų prielaidas suardyti kraštovaizdžio teritorinį vientisumą, taip padarant nepataisomą žalą saugomoms gamtos bei kultūros vertybėms, kurių atkūrimas būtų neįmanomas.
Kreipiamės į Seimo narius su raginimu nepriimti žalingų Lietuvai, jos gamtai ir žmonėms pataisų.
Akivaizdu, jog panašių pataisų priėmimas būtų naudingas saujelei žmonių, kurie supirko miškus prie mūsų gražiausių upių ir ežerų. Žinme, kad paskutiniu metu vis teikiami nauji siųlymai dėl statybų miškuose įteisinimo, kad ir su apribojimais, o įstatymo pataisų primėmimas tolydžio atidedamas. Per tą laiką atsiranda vis nauji, pavojų gamtai keliantys siųlymai. Karti patirtis rodo, kad mūsuose išimtys greitai virsta taisyklėmis. Tikimės, kad Seimas parodys tikrą principingumą šiuo itin svarbiu Lietuvai klausimu. Juk sunaikintos gamtos atstatyti neįmanoma.
1. Sigutė Stonytė, Nacionalinės operos primadona
2. Gintaras Varnas, – teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
3. Gintaras Rinkevičius– dirigentas, Valstybinio simfoninio orkestro vadovas ir vyr. dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
4. Jonas Vaitkus– teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
5. Dalia Ibelhauptaitė, – operos režisiere
6. Juozas Statkevičius, – mados ir teatro kostiumų dizaineris
7. Asmik Grigorian, – Nacionalinės operos solistė
8. Gytis Padegimas, – teatro režisierius
9. Jūratė Onaitytė, – teatro ir kino aktorė, Nacionalines kultūros ir meno premijos laureatė
10. Regimantas Adomaitis, – teatro ir kino aktorius
11. Juozas Budraitis, – teatro ir kino aktorius
12. Saulius Balandis, – teatro ir kino aktorius
13. Andrius Žebrauskas, – teatro ir kino aktorius
14. Arūnas Sakalauskas, – teatro ir kino aktorius
15. Rolandas Kazlas, –teatro ir kino aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
16. Gytis Ivanauskas, – tetro aktorius, choreografas, šokėjas
17. Martynas Švėgžda fon Bekeris, – smuikininkas
18. Andrius Mamontovas, – dainininkas, aktorius
19. Aidas Marčėnas, – poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
20. Dovilė Zelčiūtė, poetė, rašytoja
21. Sigitas Parulskis, – poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
22. Vytautas V. Landsbergis, – poetas, rašytojas, kino režisierius
23. Marius Ivaškevičius, – rašytojas, režisierius
24. Giedrius Puskunigis, – kompozitorius
25. Onutė Narbutaitė, – kompozitorė
26. Audrius Stonys, – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
27. Arūnas Matelis, – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
28. Augustinas Gricius, – TV režisierius
29. Jūratė Paulėkaitė, – scenografė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
30. Jonas Arčikauskas, – scenografas, dailininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
31. Gintaras Makarevičius, – scenografas, dailininkas
32. Algis Griškevičius, – tapytojas
33. Martynas Budraitis, – aktorius, Nacionalinio dramos teatro gen. direktorius
34. Jonas Bruveris, – muzikologas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
35. Algimantas Kančas, – architektas
36. Vladas Braziūnas, – poetas
37. Alis Balbierius, – poetas
38. Giedrius kuprevičius, – kompozitorius
39. Antanas A.Jonynas, – poetas, rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas
40. Šarūnas Nakas, – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas
