Į Seimą sugrįžus diskusijoms dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Miškų įstatymo, šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pažymi, kad leidimai vykdyti statybas miškuose turi būti numatomi tik išimtiniais, nustatytais atvejais.
„Negalima sutikti su norais statyti gyvenvietes miškuose, taip iškeliant privačių savininkų interesus aukščiau už visuomenės interesą ir tokiu būdu paneigiant miško ekosistemos, gamtosauginės, rekreacinės funkcijas. Taip pat negalima pritarti norui dar labiau skaidyti miškų valdas, taip paneigiant tvaraus, tolygaus ūkininkavimo miškuose principus“, - sakė N. Udrėnas antradienį interviu „Žinių radijui“.
Argumentus, esą tiesiog norima atstatyti buvusias sodybas miškuose, Prezidentūros atstovas atremia statistika, primindamas, kad po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų miškingumas Lietuvoje buvo sumažėjęs ir dabar stengiamasi, kad jis vėl didėtų.
„Prieš Antrąjį pasaulinį karą miškingumas siekė tik apie 17-19 proc., dabar jis siekia apie 30 proc. Tas argumentas, kad reikia atkurti sodybas ten, kur dabar yra miškai, yra šiek tiek silpnas, nes tada gal reikia atkurti ir ariamą žemę ten, kur dabar miškai“, - retoriškai klausia N. Udrėnas.
Prezidentė jau yra sukritikavusi įstatymo nuostatą, leidžiančią miškus skaldyti į smulkias valdas. „Lietuvoje vidutinė miško valda siekia tik 3,2 hektaro, tuo tarpu, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje - tris kartus didesnė - apie 10 hektarų, Estijoje - net penkis kartus didesnė - 15 hektarų, Suomijoje - 55 hektarai. Čia valstybė vykdo miškų stambinimo politiką, teikdama tam svarią finansinę paramą“, - pateikė pavyzdžius N. Udrėnas.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad už leidimą miškuose nekontroliuojamai statytis tektų mokėti visiems.
„Dabar jau norima miškuose leisti lengvai nekontroliuojamai statyti, bet tai sukuria didžiulius socialinius kaštus. Tie savininkai, kurie miškuose atkurtų sodybas, ženkliai padidintų savo turimo turto vertę, bet socialiniai, infrastruktūriniai, gamtosaugos išsaugojimo kaštai gultų ant mūsų visų pečių“, - sakė N. Udrėnas.
Prezidentūrai kelia abejonių ir nuostata dėl miško naudmenų pakeitimo vietoj numatytos kompensacijos įkurti želdynus, nes ją įgyvendinant gali likti erdvės piktnaudžiavimui.
„Miškų įstatymas yra labai svarbus, kad mūsų strateginiai projektai pajudėtų - tiek energetikoje, tiek transporte, reikia užtikrinti, kad Miškų įstatymas būtų priimtas, atsižvelgiama į visuomenės interesus, o noras statytis būtų geriau reglamentuotas Teritorijų planavimo, Statybų įstatymuose“, - sakė N. Udrėnas.
Miškų įstatymo pataisas Seimas priėmė gegužės 17 d., primena ELTA.
Pataisos numato, kad privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.
Prezidentė įstatymą vetavo. Seimas iš naujo svarstys Prezidentės vetuotas Miškų įstatymo pataisas.
