miškų įstatymas

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą kuo greičiau priimti urėdijų reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas. Šalies vadovas neigiamai vertina Seimo delsimą jas priimti ir mano, kad teisinio reguliavimo spragos gali sutrikdyti Valstybinių miškų urėdijos darbą. „Kviečiu Seimo narius nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinančių miškų ūkio teisinio reguliavimo stabilumą, kurį Konstitucinis Teismas pripažino viešuoju interesu“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5. Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai. Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija. Ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę, prašydama panaudos būdu suteikti patalpas. „Tikimės, kad rugpjūčio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars patalpų skyrimui. Darbuotojai į centrinę būstinę turėtų keltis palaipsniui iki 2019 m. Čia dirbs apie 150 žmonių.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Parlamentarams atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai priėmus Miškų įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtintas konkretus šalies ūkyje veikiančių urėdijų skaičius - 42, parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas sako, kad iš pareigų turi trauktis generalinis urėdas, siekiantis urėdijų stambinimo. „Po šio Seimo balsavimo jei ne šiandien, tai rytoj generalinis miškų urėdas turėtų rašyti pareiškimą.

Priešingai, negu esame įpratę, ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkęs būrelis miškininkų – 42 Lietuvos miškų urėdijų atstovai – ne protestavo prieš parlamentarų priimamas įstatymo pataisas, o atėjo jų palaikyti. Dėl kieme susirinkusių miškininkų net buvo pakeista darbotvarkė ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotos Miškų įstatymo pataisos buvo svarstomos pirmiausia.

Prieš kelias dienas Seimas skubos tvarka po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams dėl buvusių sodybų atstatymo. Numatoma patikslinti išimtis, kokiais atvejais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis ir skaidyti privačią miško valdą, atidalijant jos dalį buvusiai sodybai atstatyti. Jeigu pataisoms būtų pritarta, buvusieji savininkai ir jų įpėdiniai įgytų teisę atstatyti privačioje miško žemėje buvusias, bet neišlikusias sodybas.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, buvo įsiklausyta į piliečių prašymus ir priimtas žmonėms palankus sprendimas. "Pritarėme Peticijų komisijos siūlymui teikti Seimui Miškų įstatymo pataisą ir dar kartą svarstyti galimybę miškuose esančiose teritorijose atkurti buvusias sodybas paveldėtojams ten, kur jos buvo", - sakė komiteto pirmininkas.

Į Seimą sugrįžus diskusijoms dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Miškų įstatymo, šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pažymi, kad leidimai vykdyti statybas miškuose turi būti numatomi tik išimtiniais, nustatytais atvejais. „Negalima sutikti su norais statyti gyvenvietes miškuose, taip iškeliant privačių savininkų interesus aukščiau už visuomenės interesą ir tokiu būdu paneigiant miško ekosistemos, gamtosauginės, rekreacinės funkcijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.

Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas. „Mums kelia didelį susirūpinimą tai, kad įstatyme yra įteisinama galimybė bendraturčių privačią miško valdą atidalinti. Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių.

Lietuvoje net intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų balsas į dangų neina. Net 40 garsių veikėjų, tarp kurių – 14 Nacionalinės premijos laureatų, viešu kreipimusi bandė atkreipti Seimo dėmesį į tai, koks žalingas yra kelis mėnesius svarstomas Miškų įstatymas. Tačiau parlamentarai net nepasidomėjo, kuo tikrasis Lietuvos elitas nepatenkintas.

Seimo posėdžio metu susikibo du parlamentarai. Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas A. Valinskas akcentavo, kad jo kolega konservatorius, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas elgiasi taip, lyg būtų paėmęs kyšį už Miškų įstatymo priėmimą, viską išleidęs ir dabar karštligiškai atidirbinėtų. Ginčas kilo priiminėjant Miškų įstatymą. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas negalėjo paaiškinti kai kurių įstatymo netikslumų.

Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms.

Antradienį Seimas ketina tęsti daug diskusijų sukėlusių Miškų įstatymo pataisų svarstymą. Kai kurioms pataisoms parlamentarai jau pritarė kovo 31 d. Seimas linkęs įteisinti, kad buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.