Antradienį Seimas ketina tęsti daug diskusijų sukėlusių Miškų įstatymo pataisų svarstymą. Kai kurioms pataisoms parlamentarai jau pritarė kovo 31 d.
Seimas linkęs įteisinti, kad buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.
Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.
Svarstymo metu Seimas nepritarė siūlymui tikslinti miško sąvoką ir nustatyti, kad miškas būtų laikomas ne mažesnis kaip 0,5 ha žemės plotas.
Galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).
Pagal įstatymo projektą ir svarstymo metu pritartas pataisas, privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negalės būti skaidomos į dalis, jeigu šiame sklype esančios miško žemės plotas bus arba taps mažesnis kaip 5 hektarai. Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kokiais atvejais šis draudimas negaliotų.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymo projekte siūloma reglamentuoti išimtinius atvejus, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, t. y., valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti ir kitoms reikmėms.
