Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai.
Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.
„Po kokių aštuonerių metų pabusime ir suprasime, kad susiformavo milžiniškos koorporacijos nepaisant ribojimų“, – tikino parlamentaras.
Seimas nesutiko svarstyti S. Gentvilo pataisos, kuria jis siūlė leisti vienam asmeniui ar įmonei įsigyti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdų ploto, arba maždaug 42-44 tūkst. ha.
Prieš tai Seimas nesutiko išplėsti susijusių asmenų sąrašą. Konservatoriai siūlė įtraukti daugiau asmenų: sužadėtinius, sugyventinius bei su pirkėjais tam tikrais giminystės ryšiais arba svainystės santykiais susijusius žmones.
Jeigu Seimas konservatorių siūlymui būtų pritaręs, miško žemės įsigijimas būtų labiau apribotas nei dirbamos žemės.
Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas Kaimo reikalų komitete pranešė, kad privačių miškų sektoriuje dabar veikia 120 individualių ir kitų formų įmonių, jos tiekia į rinką 70 proc. medienos ir turinčių 0,5–6 tūkst. ha miško. A. Pivoriūno teigimu, 80 įmonių jau yra įsigijusios virš 1,5 tūkst. ha miško.
Miško žemės įsigijimų ribojimą skeptiškai įvertino Vyriausybė, Europos teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija – pataisų oponentai įsitikinę, kad jomis gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai.
Iki šiol miško ūkio paskirties žemės įsigijimui Lietuvoje jokie apribojimai negaliojo.
