Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad sistemą galėtum įveikti. Lieka paskutinė išeitis- emigruoti, nes čia lietuvoje vis tiek nuo bado stulpo nepaleis "dideli žmonės". Maža jiems to buvo. Ne tik išgrobstė nuosavybę, bet neįleidžia ir į likusią. Akivaizdu,jog baiminasi, kad mužikai neįsitvirtintų savo tėviškėje. Geriau juos engti, pusbadžiu laikyti, tuo pat metu banditams leisti galutinai nusiaubti kas dar liko stebint savininkams ir negalint nieko padaryti...ir taip saugotojai tikisi, kad po vieną ims veržtis sau kilpas...Čia tai valstybė!
Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad sistemą galėtum įveikti. Lieka paskutinė išeitis- emigruoti, nes čia lietuvoje vis tiek nuo bado stulpo nepaleis "dideli žmonės". Maža jiems to buvo. Ne tik išgrobstė nuosavybę, bet neįleidžia ir į likusią. Akivaizdu,jog baiminasi, kad mužikai neįsitvirtintų savo tėviškėje. Geriau juos engti, pusbadžiu laikyti, tuo pat metu banditams leisti galutinai nusiaubti kas dar liko stebint savininkams ir negalint nieko padaryti...ir taip saugotojai tikisi, kad po vieną ims veržtis sau kilpas...Čia tai valstybė!
Lietuvoje apie gamtą ir jos apsaugą dažniausiai kalbama arba sakant kaip tai blogai, arba skelbiant, kad tuoj, tuoj tą gamtą sunaikins. Apie gamtą galima kalbėti tik „žaliųjų“ lozungais...ir tik taip vadinamo - „viešojo intereso“ požiūriu. Šį chorą papildėte ir jūs, neturėdamas nei žalio supratimo apie gamtą ir jos procesus, nežinodamas kas iš tiesų vyksta tose saugomose teritorijose ar miškuose.
Deja, praktika ir tiesa sako visai ką kita, - socdemų ir žaliųjų nuostatomis ir požiūriu į privačią nuosavybę sukurpta gamtosaugos politika yra gryniausias sovietiškas produktas, kada viską valdė kolchozo ar sovchozo pirmininkas arba įmonės direktorius, vykdomojo komiteto arba partkomo vadas. Taigi tuomet „tvarka“ buvo. Tik jie žinojo kaip ir ką galima daryti, tvarkyti, o žmogus buvo niekas, beteisis... Turėjo 60 arų sklypelį ir gryčią su tvarteliu, kur turėjo auginti tik tai kas galima, ir kiek galima...Turbūt dar daugelis prisimena ne tik kas buvo leidžiama, bet ir pirmininkų – sovietmečio žemvaldžių - savivalę ir galią...Buvo visagalis planas ir blatas.
Ir štai, visuomeninė sistema pasikeitė, tačiau gyvenimas žmonėms „ant tos žemės“ mažai kuo pakito..., nes žemės reforma arba žemės grąžinimas savininkams, procesas pradėtas konservatorių, buvo labai greitai pakoreguotas socdemų sukurptomis sovietmečio sampratos teisėmis, žemės planavimu, žemėtvarka, ..., kai žemė atiduodama, bet atiduodama su visokiausiomis valdžios (biurokratų) nustatytomis sąlygomis, naudojimo būdais ir pobūdžiais, ribojimais ir draudimais, atseit visuomenės vardu - še, imk niekingas žmogau tą visų mūsų žemę, tačiau tai ką galima daryti su ta žeme žinau aš, valdininkas, prievaizdas, nes tu varganas kumety, neišmanai, nesupranti, nes tu iš anksto tampi nusikaltėliu, pažeidėju, niokotoju, ... niekingas verge ir turėsi elgtis tik taip kaip valdžios protas pasakys.
Taigi pažiūrėkite, paskaitykite Lietuvos įstatymus, - žemės, miškų, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo ir netik juos, o dar įvairius reglamentus, ar viso to „viršūnę“ – specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas....PASKAITYKITE....ir suprasite kas laukia žemės savininko... Atidžiai paskaitykite, ir gal galite pasakyti, kur jūs rasite Europoje šalį, kurios saugomos teritorijos sudarytų 80 proc. jos teritorijos, kur yra šalis, kurioje žmogus turėdamas žemės sklypą (nuosavybę) negalėtų pasistatyti sau trobos, nekalbant jau tai, kaip jis turi ūkininkauti savo žemėje...
Bene daugiausiai visuomenėje konfliktų ir ginčų vis kyla dėl vadinamų „saugomų teritorijų“, bet tiksliau „lietuviškų indėniškų rezervatų“, kur po visuomenės intereso, gamtosaugos vėliava nuostabiai klesti sovietmečio kolchozų teisė, tvarka ir gyvenimas. Paklauskite vietinių, kokias jie turi galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe, paklauskite jų, kodėl jie savo žemėje kiekvienam ūkiniam veiksmui turi gauti „pono viršininko“ leidimą, kodėl jų nuosava žemė suplanuota, „sutvarkyta“ taip kaip nustatė tos „saugomos“ teritorijos viršininkas, kodėl šių žemių savininkai jau 20 metų yra pasmerkti kolchozinei tvarkai, nors šie valdymo ūkininkavimo dariniai senai išnykę. Kodėl šie žmonės įstatymo yra paskelbti nemokančiais, nežinančiais, nesugebančiais tvarkytis patys...ką aiškiai pasakė Krekenavos regioninio parko gyventojai, sukilę prieš juos engiantį sovietmečio palikimą.
Ir pagaliau STATYBOS. Tai Lietuvos gamtosaugos bene pagrindinė ir vienintelė problema, nes visa ši gamtosauga – tai tik kaip neleisti statyti, ne, ne fermas, gamyklas, o elementarų gyvenamąjį būstą, reikalingą žmogui gyventi ir ilsėtis. Šis būstas yra pavadintas ir skelbiamas kaip aplinkos taršos ir net gamtos sunaikinimo veiksmu, ir tai skelbiama 21 amžiaus Lietuvoje
Deja, praktika ir tiesa sako visai ką kita, - socdemų ir žaliųjų nuostatomis ir požiūriu į privačią nuosavybę sukurpta gamtosaugos politika yra gryniausias sovietiškas produktas, kada viską valdė kolchozo ar sovchozo pirmininkas arba įmonės direktorius, vykdomojo komiteto arba partkomo vadas. Taigi tuomet „tvarka“ buvo. Tik jie žinojo kaip ir ką galima daryti, tvarkyti, o žmogus buvo niekas, beteisis... Turėjo 60 arų sklypelį ir gryčią su tvarteliu, kur turėjo auginti tik tai kas galima, ir kiek galima...Turbūt dar daugelis prisimena ne tik kas buvo leidžiama, bet ir pirmininkų – sovietmečio žemvaldžių - savivalę ir galią...Buvo visagalis planas ir blatas.
Ir štai, visuomeninė sistema pasikeitė, tačiau gyvenimas žmonėms „ant tos žemės“ mažai kuo pakito..., nes žemės reforma arba žemės grąžinimas savininkams, procesas pradėtas konservatorių, buvo labai greitai pakoreguotas socdemų sukurptomis sovietmečio sampratos teisėmis, žemės planavimu, žemėtvarka, ..., kai žemė atiduodama, bet atiduodama su visokiausiomis valdžios (biurokratų) nustatytomis sąlygomis, naudojimo būdais ir pobūdžiais, ribojimais ir draudimais, atseit visuomenės vardu - še, imk niekingas žmogau tą visų mūsų žemę, tačiau tai ką galima daryti su ta žeme žinau aš, valdininkas, prievaizdas, nes tu varganas kumety, neišmanai, nesupranti, nes tu iš anksto tampi nusikaltėliu, pažeidėju, niokotoju, ... niekingas verge ir turėsi elgtis tik taip kaip valdžios protas pasakys.
Taigi pažiūrėkite, paskaitykite Lietuvos įstatymus, - žemės, miškų, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo ir netik juos, o dar įvairius reglamentus, ar viso to „viršūnę“ – specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas....PASKAITYKITE....ir suprasite kas laukia žemės savininko... Atidžiai paskaitykite, ir gal galite pasakyti, kur jūs rasite Europoje šalį, kurios saugomos teritorijos sudarytų 80 proc. jos teritorijos, kur yra šalis, kurioje žmogus turėdamas žemės sklypą (nuosavybę) negalėtų pasistatyti sau trobos, nekalbant jau tai, kaip jis turi ūkininkauti savo žemėje...
Bene daugiausiai visuomenėje konfliktų ir ginčų vis kyla dėl vadinamų „saugomų teritorijų“, bet tiksliau „lietuviškų indėniškų rezervatų“, kur po visuomenės intereso, gamtosaugos vėliava nuostabiai klesti sovietmečio kolchozų teisė, tvarka ir gyvenimas. Paklauskite vietinių, kokias jie turi galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe, paklauskite jų, kodėl jie savo žemėje kiekvienam ūkiniam veiksmui turi gauti „pono viršininko“ leidimą, kodėl jų nuosava žemė suplanuota, „sutvarkyta“ taip kaip nustatė tos „saugomos“ teritorijos viršininkas, kodėl šių žemių savininkai jau 20 metų yra pasmerkti kolchozinei tvarkai, nors šie valdymo ūkininkavimo dariniai senai išnykę. Kodėl šie žmonės įstatymo yra paskelbti nemokančiais, nežinančiais, nesugebančiais tvarkytis patys...ką aiškiai pasakė Krekenavos regioninio parko gyventojai, sukilę prieš juos engiantį sovietmečio palikimą.
Ir pagaliau STATYBOS. Tai Lietuvos gamtosaugos bene pagrindinė ir vienintelė problema, nes visa ši gamtosauga – tai tik kaip neleisti statyti, ne, ne fermas, gamyklas, o elementarų gyvenamąjį būstą, reikalingą žmogui gyventi ir ilsėtis. Šis būstas yra pavadintas ir skelbiamas kaip aplinkos taršos ir net gamtos sunaikinimo veiksmu, ir tai skelbiama 21 amžiaus Lietuvoje
Lietuvoje apie gamtą ir jos apsaugą dažniausiai kalbama arba sakant kaip tai blogai, arba skelbiant, kad tuoj, tuoj tą gamtą sunaikins. Apie gamtą galima kalbėti tik „žaliųjų“ lozungais...ir tik taip vadinamo - „viešojo intereso“ požiūriu. Šį chorą papildėte ir jūs, neturėdamas nei žalio supratimo apie gamtą ir jos procesus, nežinodamas kas iš tiesų vyksta tose saugomose teritorijose ar miškuose.
Deja, praktika ir tiesa sako visai ką kita, - socdemų ir žaliųjų nuostatomis ir požiūriu į privačią nuosavybę sukurpta gamtosaugos politika yra gryniausias sovietiškas produktas, kada viską valdė kolchozo ar sovchozo pirmininkas arba įmonės direktorius, vykdomojo komiteto arba partkomo vadas. Taigi tuomet „tvarka“ buvo. Tik jie žinojo kaip ir ką galima daryti, tvarkyti, o žmogus buvo niekas, beteisis... Turėjo 60 arų sklypelį ir gryčią su tvarteliu, kur turėjo auginti tik tai kas galima, ir kiek galima...Turbūt dar daugelis prisimena ne tik kas buvo leidžiama, bet ir pirmininkų – sovietmečio žemvaldžių - savivalę ir galią...Buvo visagalis planas ir blatas.
Ir štai, visuomeninė sistema pasikeitė, tačiau gyvenimas žmonėms „ant tos žemės“ mažai kuo pakito..., nes žemės reforma arba žemės grąžinimas savininkams, procesas pradėtas konservatorių, buvo labai greitai pakoreguotas socdemų sukurptomis sovietmečio sampratos teisėmis, žemės planavimu, žemėtvarka, ..., kai žemė atiduodama, bet atiduodama su visokiausiomis valdžios (biurokratų) nustatytomis sąlygomis, naudojimo būdais ir pobūdžiais, ribojimais ir draudimais, atseit visuomenės vardu - še, imk niekingas žmogau tą visų mūsų žemę, tačiau tai ką galima daryti su ta žeme žinau aš, valdininkas, prievaizdas, nes tu varganas kumety, neišmanai, nesupranti, nes tu iš anksto tampi nusikaltėliu, pažeidėju, niokotoju, ... niekingas verge ir turėsi elgtis tik taip kaip valdžios protas pasakys.
Taigi pažiūrėkite, paskaitykite Lietuvos įstatymus, - žemės, miškų, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo ir netik juos, o dar įvairius reglamentus, ar viso to „viršūnę“ – specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas....PASKAITYKITE....ir suprasite kas laukia žemės savininko... Atidžiai paskaitykite, ir gal galite pasakyti, kur jūs rasite Europoje šalį, kurios saugomos teritorijos sudarytų 80 proc. jos teritorijos, kur yra šalis, kurioje žmogus turėdamas žemės sklypą (nuosavybę) negalėtų pasistatyti sau trobos, nekalbant jau tai, kaip jis turi ūkininkauti savo žemėje...
Bene daugiausiai visuomenėje konfliktų ir ginčų vis kyla dėl vadinamų „saugomų teritorijų“, bet tiksliau „lietuviškų indėniškų rezervatų“, kur po visuomenės intereso, gamtosaugos vėliava nuostabiai klesti sovietmečio kolchozų teisė, tvarka ir gyvenimas. Paklauskite vietinių, kokias jie turi galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe, paklauskite jų, kodėl jie savo žemėje kiekvienam ūkiniam veiksmui turi gauti „pono viršininko“ leidimą, kodėl jų nuosava žemė suplanuota, „sutvarkyta“ taip kaip nustatė tos „saugomos“ teritorijos viršininkas, kodėl šių žemių savininkai jau 20 metų yra pasmerkti kolchozinei tvarkai, nors šie valdymo ūkininkavimo dariniai senai išnykę. Kodėl šie žmonės įstatymo yra paskelbti nemokančiais, nežinančiais, nesugebančiais tvarkytis patys...ką aiškiai pasakė Krekenavos regioninio parko gyventojai, sukilę prieš juos engiantį sovietmečio palikimą.
Ir pagaliau STATYBOS. Tai Lietuvos gamtosaugos bene pagrindinė ir vienintelė problema, nes visa ši gamtosauga – tai tik kaip neleisti statyti, ne, ne fermas, gamyklas, o elementarų gyvenamąjį būstą, reikalingą žmogui gyventi ir ilsėtis. Šis būstas yra pavadintas ir skelbiamas kaip aplinkos taršos ir net gamtos sunaikinimo veiksmu, ir tai skelbiama 21 amžiaus Lietuvoje
Deja, praktika ir tiesa sako visai ką kita, - socdemų ir žaliųjų nuostatomis ir požiūriu į privačią nuosavybę sukurpta gamtosaugos politika yra gryniausias sovietiškas produktas, kada viską valdė kolchozo ar sovchozo pirmininkas arba įmonės direktorius, vykdomojo komiteto arba partkomo vadas. Taigi tuomet „tvarka“ buvo. Tik jie žinojo kaip ir ką galima daryti, tvarkyti, o žmogus buvo niekas, beteisis... Turėjo 60 arų sklypelį ir gryčią su tvarteliu, kur turėjo auginti tik tai kas galima, ir kiek galima...Turbūt dar daugelis prisimena ne tik kas buvo leidžiama, bet ir pirmininkų – sovietmečio žemvaldžių - savivalę ir galią...Buvo visagalis planas ir blatas.
Ir štai, visuomeninė sistema pasikeitė, tačiau gyvenimas žmonėms „ant tos žemės“ mažai kuo pakito..., nes žemės reforma arba žemės grąžinimas savininkams, procesas pradėtas konservatorių, buvo labai greitai pakoreguotas socdemų sukurptomis sovietmečio sampratos teisėmis, žemės planavimu, žemėtvarka, ..., kai žemė atiduodama, bet atiduodama su visokiausiomis valdžios (biurokratų) nustatytomis sąlygomis, naudojimo būdais ir pobūdžiais, ribojimais ir draudimais, atseit visuomenės vardu - še, imk niekingas žmogau tą visų mūsų žemę, tačiau tai ką galima daryti su ta žeme žinau aš, valdininkas, prievaizdas, nes tu varganas kumety, neišmanai, nesupranti, nes tu iš anksto tampi nusikaltėliu, pažeidėju, niokotoju, ... niekingas verge ir turėsi elgtis tik taip kaip valdžios protas pasakys.
Taigi pažiūrėkite, paskaitykite Lietuvos įstatymus, - žemės, miškų, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo ir netik juos, o dar įvairius reglamentus, ar viso to „viršūnę“ – specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas....PASKAITYKITE....ir suprasite kas laukia žemės savininko... Atidžiai paskaitykite, ir gal galite pasakyti, kur jūs rasite Europoje šalį, kurios saugomos teritorijos sudarytų 80 proc. jos teritorijos, kur yra šalis, kurioje žmogus turėdamas žemės sklypą (nuosavybę) negalėtų pasistatyti sau trobos, nekalbant jau tai, kaip jis turi ūkininkauti savo žemėje...
Bene daugiausiai visuomenėje konfliktų ir ginčų vis kyla dėl vadinamų „saugomų teritorijų“, bet tiksliau „lietuviškų indėniškų rezervatų“, kur po visuomenės intereso, gamtosaugos vėliava nuostabiai klesti sovietmečio kolchozų teisė, tvarka ir gyvenimas. Paklauskite vietinių, kokias jie turi galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe, paklauskite jų, kodėl jie savo žemėje kiekvienam ūkiniam veiksmui turi gauti „pono viršininko“ leidimą, kodėl jų nuosava žemė suplanuota, „sutvarkyta“ taip kaip nustatė tos „saugomos“ teritorijos viršininkas, kodėl šių žemių savininkai jau 20 metų yra pasmerkti kolchozinei tvarkai, nors šie valdymo ūkininkavimo dariniai senai išnykę. Kodėl šie žmonės įstatymo yra paskelbti nemokančiais, nežinančiais, nesugebančiais tvarkytis patys...ką aiškiai pasakė Krekenavos regioninio parko gyventojai, sukilę prieš juos engiantį sovietmečio palikimą.
Ir pagaliau STATYBOS. Tai Lietuvos gamtosaugos bene pagrindinė ir vienintelė problema, nes visa ši gamtosauga – tai tik kaip neleisti statyti, ne, ne fermas, gamyklas, o elementarų gyvenamąjį būstą, reikalingą žmogui gyventi ir ilsėtis. Šis būstas yra pavadintas ir skelbiamas kaip aplinkos taršos ir net gamtos sunaikinimo veiksmu, ir tai skelbiama 21 amžiaus Lietuvoje
Kada baigsis šis pragaras? Būtina apibrėžti asmeninius poreikius, o ne naikinti turtą. Juk tai valstybinis nusikaltimas. Prezidentas gali būti socialistinis vadovas, o ne kapitalistas. Lietuvoje po baudžiavos panaikinimo ponų nebuvo. Nereikia jų įteisinti ir dabar 100 % laimėjus socialistiniams santykiams.
REKLAMA
REKLAMA
Parlamentarai prašo D. Grybauskaitės vetuoti Miškų įstatymo pataisas