Seimui leidus privačiuose miškuose statyti statinius, Lietuvoje gali nelikti urėdijos dydžio miškų, o priėjimai prie upių ir ežerų – galutinai užtverti ir paprastiems mirtingiesiems neprieinami. Pastarosiomis dienomis vėl verda aistros dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis norima įteisinti nuostatą, kad privačiuose miškuose būtų galima formuoti 0,2 ha namų valdas.
Pataisų kritikai sako, kad tai atvertų landas korupcijai, o pakeitimais yra suinteresuoti asmenys, prisipirkę miškų prie vandens telkinių, didmiesčių ar kurortinėse teritorijose.
Iškirstų urėdijos dydžio plotą
Prieš Seime svarstyti pradėtas Miškų įstatymo pataisas sukilusios visuomeninės organizacijos, gamtosaugininkai, kai kurie parlamentarai neabejoja, kad pritarus siūlomoms nuostatoms šalies turtingųjų elitas švęstų dar vieną pergalę.
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadas Rimantas Braziulis nevyniodamas žodžių į vatą viešai pareiškė, kad pakeitus Miškų įstatymą būtų užbaigta žemgrobystė Lietuvoje.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjo profesoriaus Romualdo Juknio, nepritarti reikėtų daugumai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pateiktų Miškų įstatymo pataisų, tačiau didžiausia grėsmė iškiltų, jei privačiuose miškuose būtų leista formuoti 0,2 ha namų valdas.
„Tai reikštų, kad būtų kertamas miškas ir statomi namai, kiti statiniai, išaugtų tvoros, būtų asfaltuojamos aikštelės, keliai. Minimaliais paskaičiavimais, būtų išnaikinta keliasdešimt ha miško – urėdijos dydžio plotas skirtingose Lietuvos vietose.
Aišku, kad pirmiausia bus statoma prie vandens telkinių, prie kurių ir taip jau nemažai tvorų ir piktų šunų. Tie ponai, kurie prastūminėja įstatymą, net neslepia, kad turi iš žmonių nebrangiai prisipirkę sklypų ir nori pasidaryti verslą“, – pareiškė prof. R.Juknys.
Siūlomoms pataisoms nepritariantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad toks Miškų įstatymo pakeitimas reikalingas suinteresuotiems asmenims, kurie valdo miškų sklypus gražiose ir strategiškai patogiose šalies vietose – prie didmiesčių, Druskininkuose, Birštone, prie Baltijos jūros ir kt. O eilinių miškų savininkų, kurie esą nori miške pasistatyti trobeles, vardais tik spekuliuojama. Išimtis norėtų paversti taisykle Privačių miškų savininkai piktinasi, kad dabar jie neturi jokių teisių ir negali nieko daryti savo valdose. Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininko Algio Gaižučio, Miškų įstatymą reikia ne „lopyti“, o iš esmės keisti, nes jis nepritaikytas ūkininkauti privačios nuosavybės sąlygomis.
„Bendraturčiai negali atsidalyti sklypų, negalima atkurti sodybų, miško žemės paversti kitomis naudmenomis. Juk yra tokių prie miško priskirtų žemių, kur jokie medžiai neauga. Dabartinės įstatymo nuostatos to neleidžia daryti, jau nekalbant apie ūkinės veiklos apribojimus, neveikiantį kompensavimo mechanizmą“, – aiškino A.Gaižutis.
Prof. R.Juknį stebina privačių miškų savininkų nuostatos, kad už veiklos suvaržymą miškuose jiems turi būti kompensuojama. „Niekur civilizuotame pasaulyje to nerasime, visur yra apribojimai. Jei turi mišką, tai nereiškia, kad gali ten ką nori daryti. Miškas – kitokia vertybė nei ariama žemė“, – įsitikinęs aplinkosaugininkas.
Anot profesoriaus, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad miškas kitomis naudmenomis gali būti pakeistas tik išimtiniais retais atvejais. O dabar esą bandoma „prakišti“ tokią pataisą, kad miško naikinimas ir pakeitimas kitomis naudmenomis taptų taisykle.
Upės ir ežerai gali pasmirsti
Miškų įstatymo pataisų kritikai apmaudauja, kad nauji pakeitimai pažeistų ne tik viešąjį interesą, bet ir ardytų ekologines sistemas, sukeltų papildomų rūpesčių savivaldybėms.
Prof. R.Juknys nuogąstauja, kad apstačius vandens telkinius, nuotekos gali užteršti upes ir ežerus.
„Miške pristačius namų ir kitų pastatų, reikės tiesti vandentiekį, kanalizaciją, kelius ir pan. Tai taps savivaldybių rūpesčiu. Dešimtmečiui sudarytuose savivaldybių bendruosiuose planuose nėra numatytos urbanistinės zonos miškų teritorijose, tad kyla klausimas, kaip bus sutvarkyta socialinė ir inžinerinė infrastruktūra“, – samprotavo R.Žemaitaitis.
Parlamentarui taip pat neatrodo įtikinamos nuostatos, kurios įpareigotų mišką namų valdai iškirtusį asmenį atsodinti jį pasirinktoje teritorijoje. „Juk pajūryje iškirsto miško vertei tikrai neprilygs tas miškas, kuris bus atsodintas, tarkime, Švenčionyse“, – aiškino Seimo narys.
Nepasitiki komiteto pirmininku
Seimas jau aptarė dalį Miškų įstatymo pataisų, o svarstymą dėl namų valdų miško žemėje formavimo ir kompensacinių priemonių už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis įtvirtinimo pratęs balandžio 12 d. posėdyje.
Parlamentarai nepritarė siūlymui keisti miško sąvoką ir nustatyti, kad mišku būtų laikomas ne mažesnis kaip 0,5 ha žemės plotas, ir paliko galioti šiuo metu įstatyme esančią nuostatą, jog miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas.
Įstatyme spragos įžvelgiamos įteisinus galimybę bendraturčiams, kuriems šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybes teises, padalyti privačią miško valdą ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantį plotą, mažesnį kaip 5 ha.
„Leidus skaidyti mažesnius nei 5 ha plotus, miške išdygs dar daugiau pilaičių. Jei, tarkime, bus 20 paveldėtojų, jie galės pasistatyti 20 sodybų ir tvorų“, – aiškino Seimo narys R.Žemaitaitis. Parlamentarai pritarė pataisoms, pagal kurias privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas. Tai galėtų daryti tik buvę tikrieji neišlikusio nekilnojamojo turto savininkai arba tiesioginiai jų palikuonys. O tie, kurie nusipirko ar kitaip įsigijo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, tokios teisės neturėtų.
„Tai visiškas nesiskaitymas su teisėtais piliečių lūkesčiais ir Konstitucija. Jei Seimo nariai pradėjo skirstyti į lygius ir lygesnius, turėsime „orvelišką“ situaciją“, – pareiškė A.Gaižutis.
Pasak judėjimo „Už gamtą“ vadovo Algirdo Knystauto, rajoniniuose laikraščiuose yra skelbimų, kur siūloma įrengti sodybų pamatus. „Jei būtų leidžiama atstatyti sodybas ir tiems, kurie perpirko nuosavybės dokumentus, būtų neteisinga. Mes, gamtosaugininkai, nesame prieš privačius nuosavybės interesus, tačiau įstatyme turi būti įtvirtintos aiškios nuostatos. Dabar atrodo, kad Miškų įstatymo pataisos skatins korupciją“, – teigė A.Knystautas.
Penkių aplinkosauginių organizacijų vadovai yra paskelbę nepasitikintys Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu. Savo nuostatą jie dar kartą išsakė, kai Seime kilo skandalas dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsiradusios formuluotės, kurios parlamentarai netvirtino. Ji leistų statyti nerneriboto galingumo hidroelektrines.
Vandens telkiniai gali tapti neprieinami
Remigijus Ozolinčius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto direktorius
Pateikėme pluoštą pasiūlymų, kaip pakeisti pasenusį Miškų įstatymą, tačiau atrodo, kad Aplinkos apsaugos komitetas labiausiai susitelkęs į pataisą dėl namų valdos formavimo miškų teritorijose. Tam pritarus iškiltų grėsmė viešajam interesui – vandens telkiniai gali tapti neprieinami. Privatūs miškininkai žiūri savo interesų, o valstybei privalu rūpintis visuomenės poreikiais. Nežinau nė vienos rinkos valstybės, kuri vienaip ar kitaip nereguliuotų privačių miškų naudojimo.
Buvusias sodybas reikėtų suskaičiuoti
Kęstutis Daukšys, Seimo narys
Pasiūlytos pataisos nesuderina miško savininkų ir visuomenės interesų. Galima suprasti ir miško savininkus, kuriems kyla daug nepatogumų. Štai yra miško paskirties žemių, kur miškas neauga, bet jos laikomos mišku. Savininkams galima būtų leisti pasistatyti trobelę įrankiams laikyti ar sušilti, tačiau reikėtų aiškiai apibrėžti, kokio dydžio gali būti toks statinys, kad jis būtų be kanalizacijos, vandentiekio, elektros. O jei leidžiame atstatyti buvusias sodybas miškų teritorijose, turėtume iš pradžių atlikti inventorizaciją ir suskaičiuoti, kiek tokių sodybų būta. Jas reikėtų paskelbti, kad vėliau jų neatsirastų daugiau.
