Pasak specialistų, dabar – palankiausias metas miškasodžiui. Šiomis dienomis miškų savininkai skuba atželdinti kirtavietes bei įveisti naujų miškų.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šį pavasarį turėtų būti atsodinta ir 500 hektarų arba trečdalis pernai škvalo suniokotų miškų. Jų atkūrimui prašoma ir Europos Sąjungos paramos, praneša LTV „Panorama“.
Viena iš labiausiai nuo pernykštės stichijos nukentėjusi Valkininkų urėdija šį pavasarį turi atsodinti 34 hektarus suniokoto miško. Dabar želdinama keliasdešimt hektarų iš valstybės gautos apleistos žemės. Skubama, kad dirva neišdžiūtų, mat miško kirtavietės drėgnesnės.
Itin daug darbo ir lėšų tenka įdėti atkuriant pernai škvalo nuniokotus miškus. Urėdija tam tikisi 0,5 mln. litų ES paramos, bet kol kas lėšų skyrimo procedūra nebaigta.
„Jau pats darbymetis turėtų būti, bet kol kas bijom želdinti, nes nežinome, kieno sodmenimis. Mes savais sodmenimis seniai galėjom želdinti, bet kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja faktūrų PVM, mes juos turim pirkti iš kažkur, nors turim savų gerų sodmenų. Ir tas labai trukdo“, – tvirtino Valkininkų urėdijos vyriausiasis miškininkas Audrius Vičkačka.
Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros, pritarta, kad būtų finansuojama dalis darbų Valkininkų urėdijoje, netrukus turėtų būti sudarytos ir sutartys. Esą agentūra įvertino visas pernai pateiktas privačių miškų savininkų ir urėdijų paraiškų ES paramai miškams atkurti ir pritarė, kad tam būtų skirta 5 mln. litų.
Pasak dzūkų žemėse bandymus atliekančio mokslininko, dabar geriausias laikas sodinti mišką, kol neišsprogo medelių pumpurai. O želdinant dirvonus, greta pušaičių ar eglaičių reikėtų sodinti lapuočių.
„Neretai pasodina lapuočius vienam kampe, o kitur – gryną pušyną.Iš to nauda menka. Galima mišrinti įvairiai spygliuočių miškus, kad būtų visur tų lapuočių, kad būtų mikroflora turtingesnė ir mažintų šakninės pinties susidarymo pavojų“, – sakė Agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto darbuotojas dr. Antanas Malinauskas.
Sodinti daugiau lapuočių skatina ir europinė parama. Pagal Kaimo plėtros programą nuo 2007 iki 2013 metų naujiems miškams įveisti numatyta 350 mln. litų paramos.
Pernai škvalo nusiaubtiems miškams atkurti savininkai ir urėdijos prašo beveik 16 mln. litų.
Salomėja Pranaitienė
