Seimo narys Justinas Urbanavičius ragina mokytis iš kaimynų latvių klaidų, o ne aklai pasitikint lipti ant to paties grėblio, kurį siūlo didieji perdirbėjai ir privatizuoti valstybinius miškus. Įgyvendinę panašias reformas mūsų kaimynai latviai šiandien griebiasi už galvų: jie jau svarsto, kaip atkurti buvusią sistemą, kaip atkurti iškirstus brandžius valstybinius miškus.
Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami, priešingai - iš privačių miškų savininkų jie išperkami.
Parlamentaro teigimu, dar taip neseniai buvo siūloma reorganizuoti miškų valdymo tvarką, iš dabar veikiančių 42 miškų urėdijų paliekant 9 ar netgi vieną monopolinę valstybės įmonę. Neva tuomet būtų efektyvesnė medienos prekybos sistema, vienoda investicijų politika. Tokius norus bei tokias reformas siūlo ne mūsų miškų specialistai ar mokslininkai, to siekia stambieji perdirbėjai turėdami aiškų tikslą - kuo mažiau pardavėjų, tuo lengviau susitarti dėl medienos kainos, tuo lengviau išstumti iš rinkos smulkųjį verslą ar privatizuoti miškus.
Šiandien pamačius, kad reforma nejuda norima linkme, griebiamasi apgaulingos taktikos: vienos institucijos paskelbia, kad valstybinius miškus privatizuoti būtina, tuo tarpu kitos, pasinaudodamos šia sumaištim, rengia valstybės įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktų projektus, kuriuose numatyta supaprastinta valstybės įmonių pertvarkymo į bendroves tvarka.
"Valstybines įmones miškų urėdijas reorganizavus į akcines bendroves, jos automatiškai prarastų patikėjimo teisę valdyti valstybinės reikšmės miškus, urėdijose dirbantieji negalėtų vykdyti valstybinių miškų pareigūnų funkcijų bei tenkinti viešuosius interesus, teikti viešąsias paslaugas - toks žingsnis būtų ypač žalingas miškams", - pabrėžia J. Urbanavičius.
Pasak jo, urėdijose ir girininkijose dirbantys miškų specialistai profesionaliai prižiūri mūsų miškus. Šiandien didėja šalies miško plotai ir jų medienos tūriai - nuolat vykdant miškingumo didinimo programą įveista daugiau nei 10 000 ha papildomai naujų miškų, beveik 20 proc. šalies medynų yra brandūs. Miškuose nuolat diegiamos naujos ekologiškos technologijos, kurios patogios ir miškui, ir jį prižiūrintiems bei čia besilankantiems žmonėms.
"Sunkmečiui miškininkai ruošėsi iš anksto: pasirodžius pirmiesiems nuosmukio požymiams, Generalinė miškų urėdija patvirtino veiksmų planą, kaip būtų galima suvaldyti sunkmetį. Miškų urėdijų darbuotojai, užuot mitingavę ir priešinęsi, pirmieji suvokė šį laikotarpį, solidarizavosi, sutiko su darbo laiko trumpinimu, faktiniu darbo užmokesčio mažėjimu", - sako Seimo narys.
Iškilus pavojui valstybinių miškų išlikimui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pritarė J. Urbanavičiaus ir J. Šimėno parengtai rezoliucijai dėl valstybinių miškų išsaugojimo. Rezoliucijos projektas yra įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate, dėl jo bus balsuojama pavasario sesijoje.
Siekiant užtikrinti subalansuotą miškų ūkio plėtrą ir miškų ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo tęstinumą, rezoliucija siūloma aiškiai nubrėžti kryptį, kuria būtų formuojama Lietuvos miškų ūkio darnaus vystymosi politika ir jos įgyvendinimo strategija.
"Miškai - svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas. Jų reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant piliečiams gyvenimo aplinkos kokybę ir sąlygas poilsiui. Miško produkcija yra svari dalis šalies ekonomikoje. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės racionaliai naudojamos ir išsaugojamos ateities kartoms", - teigiama rezoliucijos projekte.
Anot projekto autorių, Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai, papildančiai ekonominį šalies vystymąsi ir tai liudija apie sistemos tvarumą.
Valdančioji Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nepritaria miškų urėdijų kaip valstybinių įmonių statuso keitimui, nes atsirastų realus pavojus dėl kompleksinės miškininkystės ir darnios miškų ūkio plėtros.
Tai pažymima frakcijos seniūno kreipimesi į Premjerą Andrių Kubilių, kuriam TS-LKD frakcija siūlo neteikti Seimui Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projekto. Parlamentarai atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybei pateiktose ekspertų išvadose nurodytos svarbios galimos neigiamos tokių sprendimų pasekmės.
"Valstybines įmones pertvarkius į akcines bendroves jos netenkintų viešųjų interesų. Akcinių bendrovių darbuotojai negali vykdyti valstybinių miškų priežiūros pareigūnų funkcijų. Akcinės bendrovės neturi teisės patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės miškų. Tuo tarpu valstybinės įmonės teikia viešąsias paslaugas", - sakoma kreipimesi į Premjerą.
TS-LKD frakcija perspėja, jog atsiranda rizika, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.
Valdančioji frakcija taip pat mano, kad dėl likvidavimo dalis įmonių darbuotojų taps bedarbiais, dalis valstybės ir savivaldybių įmonių praras aukštos kvalifikacijos specialistus.
