8,3 mln. litų. Tokios paramos iš Europos Sąjungos šiais metais gali tikėtis vėtros nuniokotų miškų savininkai.
Tačiau šios sumos visiems nukentėjusiesiems tikrai nepakaks. Miškininkai skaičiuoja, kad padaryta žala siekia 17–18 milijonų litų, rašo "Lietuvos rytas".
Valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 tūks.t. kietmetrių (grynosios medienos kubinių metrų) medienos. Dar maždaug tiek pat – privačiuose miškuose.
Patirtus milžiniškus nuostolius miškų savininkams ketina sušvelninti Europos Sąjunga (ES). Jos paramos gali tikėtis tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybinių miškų valdytojai, kurių miškas pripažįstamas pažeistu stichinės nelaimės.
Parama teikiama, jei dėl abiotinių veiksnių (vėjo, sausros, sniego, lijundros, potvynio ar kt.), taip pat gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių. Pažeisto miško plotas turi būti ne mažesnis nei 0,5 ha.
Stichinių nelaimių pažeistiems miškams sutvarkyti ir atkurti ES parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.
Nuo 2007 metų Žemės ūkio ministerija yra gavusi 43 paraiškas pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.
Keturiolika iš pateikusiųjų paraiškas kreipėsi būtent dėl paramos miškui atkurti ir prevencinėms priemonėms įdiegti po stichinių nelaimių ir gaisrų. Jiems išmokėta 1,5 mln. litų.
„Nukentėjusieji po pastarojo uragano dar nespėjo kreiptis paramos, bet neabejojame, kad netrukus atsiras daugybė norinčių ja pasinaudoti“, – "Lietuvos rytui" sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Gineika.
Pasak K. Gineikos, jei šiais metais nepakaks ES skiriamų 8,3 mln. litų, kai kuriems miškų savininkams išmokos bus skiriamos kitais metais.
Paramos teikimo taisyklėse numatyta, kad į paramą galima pretenduoti per trejus metus po miško sutvarkymo ir atkūrimo.
Pirmiausia kompensacijas gaus tie, kurie pirmieji atkurs pažeistus miškus ir pateiks visus dokumentus paramai gauti. Jų vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje truks iki 90 dienų.
Į ES paramą pretenduojantys privačių miškų savininkai turi nepamiršti, kad apie pažeistą mišką iškart privalo informuoti miškų urėdiją, kurios veiklos teritorijoje yra nuniokotas miškas.
Miškų urėdijos specialistai užregistruoja pažeidimo faktą, o vėliau išduoda ir specialią pažymą, kurios reikia siekiant paramos.
„Pranešimų apie audros nuniokotus miškus girininkijos gauna nemažai, ypač stichijos nuniokotų Pietryčių Lietuvos miškų urėdijose. Tokius pranešimus girininkai registruoja specialiame abiotinių veiksnių padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale.
Privačių miškų savininkai turi suskubti, nes pažeidimus reikia užregistruoti per 5 kalendorines dienas nuo to meto, kai jie buvo pastebėti“, – sakė Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.
Pagal žurnale užregistruotus įrašus vėliau miškų savininkams, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą, bus išduodamos pažymos dėl stichinės nelaimės pažeisto miško nustatymo fakto.
Pasak Z. Truskausko, kol kas urėdijose tokios pažymos dar neišduodamos, nes prieš tai reikia gauti leidimą miškui kirsti plynu sanitariniu kirtimu, o jį išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybiniai miškų pareigūnai.
Norintieji gauti ES paramą miškui atkurti ir prevencinėms priemonėms įdiegti privalo parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, kuriame turi būti numatyti visi miško sutvarkymo ir atsodinimo darbai bei apsaugos priemonės.
Tokius projektus rengia ir tvirtina tiktai miškų urėdijų specialistai.
Visus projekte numatytus darbus miško savininkai ar valdytojai privalo atlikti savo lėšomis. Tik vėliau jiems gali būti kompensuota iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Išmokų galima tikėtis pažeisto miško ploto sutvarkymo ir išvalymo darbams, sodmenims įsigyti ir jiems transportuoti, dirvai paruošti, sodinimo darbams, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms sukurti: priešgaisriniams barjerams, mineralizuotoms juostoms, lapuočių medžių rūšių juostoms įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti.
Atskirai tik miškui sutvarkyti parama nėra skiriama. Norint ją gauti, būtina mišką atnaujinti.
Didžiausia paramos suma, kurios galima tikėtis vienam projektui, – 345 280 litų.
Kreipiantis paramos galima prašyti, kad būtų kompensuojamos ir miško sutvarkymo bei atkūrimo techninio projekto parengimo išlaidos.
Paraiškas paramai gauti ištisus metus renka Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniai skyriai. Į juos galima kreiptis dėl paramos per trejus metus po pažeisto ploto atsiradimo.
Miško atkūrimo projektus įgyvendinusiems miškų savininkams ar valdytojams paraiškas paramai gauti gali padėti užpildyti Žemės ūkio ministerijos akredituoti konsultantai. Už tai irgi sumoka ES.
Šie konsultantai taip pat gali suteikti visą paramai gauti reikalingą ir su priemonės vykdymu susijusią informaciją, rašo "Lietuvos rytas".
