Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų.
Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“.
Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti lyg degtukai.
Manoma, prireiks ne mažiau nei savaitės apžiūrėti visus škvalo nusiaubtus miškų plotus – vien Varėnos miškuose apie trečdalis miškų keliukų neišvažiuojami.
Miškininkai skaičiuoja, kad medienos nuostoliai sieks daugiau nei dvidešimt milijonų litų vien valstybiniuose miškuose. Tai esą pagrindas skelbti ekstremalią padėtį.
„Viesulas ėjo vienodai per visus miškus ir todėl, mūsų požiūriu, nuostoliai privačiuose miškuose bus ne mažesni nei valstybiniuose miškuose ir tai sudarys tikrai daugiau nei pusė milijono kubinių metrų“, – sako generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Anot generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, dalis išverstų medžių medienos sugadinta, tad ji tiks tik kūrenimui.
„Dalis medienos bus pagadinta ar jau šiuo metu yra pagadinta negrįžtamai. Pjautinių mediena, kuri buvo dar prieš vėjovartas tinkama statybiniams gaminiams, lentpjūvėms, stalių gaminiams, šiuo metu sugadinta negrįžtamai ir ji tiks tik kūrenimui ir plokščių gamybai“, – kalbėjo G. Visalga.
Miškininkai žada kviestis pagalbon šiaurės ir vakarų miškininkus bei medienos ruošimo įmones ir per porą mėnesių sutvarkyti pagrindinius nuniokotus plotus.
„Bus nurodymai suskirstyti darbą blokais ir po savaitės visuose tuose blokuose turės dirbti miško pjovėjai, kirtėjai, medienos išvežėjai. Mes turim tuo apsirūpinti. Bet mūsų pareiga pasirūpinti, kad medienos kokybė nepablogėtų“, – teigė B. Sakalauskas.
Miškininkai pastebi, kad privatininkai neskuba rūpintis išverstais medžiais ir ragina paskubėti juos išpjauti, išvežti ir parduoti medieną, o už gautas lėšas sodinukais atsodinti mišką.
„Aplink yra privatūs miškai, ten taip pat užversta. Šioje girininkijoje privatūs miškai nukentėjo dar labiau nei valstybiniai. Mums sunku patekti valstybinį mišką, todėl prašom privatininkų rūpintis mišku, pjauti kelius, valyti“, – sakė Prienų miškų urėdijos Verknės girininkijos girininkas Aurimas Bartuška.
Anot Seimo nario Jono Šimėno, privačių miškų savininkams reikėtų leisti tvarkyti miškus be miškotvarkos projektų, o valstybė galėtų nenaudojamuose buvusiuose kolūkių galvijų kompleksuose įrengti medienos sandėlius, kur savininkai parduotų medieną biokurui.
„Norėtųsi išgirsti iš Energetikos ministerijos, nes vis tik turime atsinaujinančius planus atsinaujinančiai energetikai, kad būtų atsakyta, kiek reikia Lietuvai tos biomasės. Kad, sakykim, tas perteklius medienos, kuris yra šiandien Varėnos ar Valkininkų urėdijose, patektų ten, kur jo reikia labiausiai“, – kalbėjo J. Šimėnas.
Per škvalą labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškai.
Rūta Lankininkaitė