Prieš kelerius metus Krekenavos regioninio parko (RP) likimas buvo pakibęs ant plauko: žmonės buvo nepatenkinti suvaržymais ir siekė, kad saugoma teritorija būtų panaikinta, tačiau priėmus Regioninių parkų reglamentą ir apibrėžus, kas parke draudžiama, o kas – ne, gyventojai pradėjo džiaugtis, kad gyvena RP teritorijoje.
Priekaištų lavina
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė, kad apsilankymas Krekenavos RP buvo vienas pirmųjų oficialių jo vizitų. „Nuvykęs pamačiau žmones, kurie buvo nepatenkinti įvairiais suvaržymais ir pasiryžę siekti, kad parkas būtų panaikintas“, – prisiminimais dalijosi ministras. Pasak jo, tada į Krekenavą sugužėjo ne tik vietiniai, bet ir kitų RP gyventojai. „Labiausiai jie piktinuosi tuo, kad gyvendami Krekenavos RP negali tvarkyti savo ūkių taip, kaip nori, taip pat jie išsakė pastabas apie tai, kad nėra informuoti, kas saugoma konkrečiame parke, o ką jie patys turi saugoti. Žmonės buvo nepatenkinti, kad negali savo namų valdose laisvai statytis pastatų“, – apie pirmąjį savo vizitą Krekenavoje pasakojo ministras.
Nepatenkintas Krekenavos RP veikla buvo ir Panevėžio meras, kuris iš pradžių pasisakė už RP steigimą, o vėliau perėjo į priešininkų pusę. Tačiau dabar jis jau nuoširdžiai džiaugiasi puikiais bendruomenės ir parko direkcijos bendradarbiavimo rezultatais. „Visi manė, kad dėl viso to kaltas Saugomų teritorijų įstatymas. Tačiau, mano supratimu, kaltas ne įstatymas. Reikėjo sutvarkyti tam tikrus dokumentus ir šiandien galiu pasidžiaugti, kad per šią kadenciją pavyko sutvarkyti Regioninių parkų reglamentą bei tvarkymo planus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė G.Kazlauskas.
Ministro teigimu, anksčiau problema slypėjo Regioninių parkų reglamente. Jame nebuvo aiškiai įvardyta ir atskirta, kas tikrai draudžiama, o ką rekomenduojama daryti. „Tuomet gal ir ne iš piktos valios parko darbuotojai reikalaudavo privalomai įgyvendinti ir rekomendacijas. Tai kėlė labai didžiulį žmonių pasipiktinimą. Viena vertus, buvo sakoma, kad tai – tik rekomendacija, tačiau, paskaičius patį reglamentą, paaiškėdavo, kad tai – rekomendacija, kurios privalu laikytis. Be to, ir patiems parko darbuotojams atsirado galimybė sakyti, kad tai, kas rekomenduojama, tolygu tam, kas privaloma. Taigi atsirasdavo skirtumų įvairiose saugomose teritorijose: vienur rekomendacijos buvo tik patariamojo pobūdžio, o kitur jas tekdavo privalomai įgyvendinti,“ – anksčiau buvusius nesusipratimus prisiminė ministras.
Tik baudomis nieko nepasieksi
Pasak G.Kazlausko, dabar galiojančiame Regioninių parkų reglamente aiškiai įvardyta, kas yra privaloma, o kas – tik rekomenduojama. „Rekomendacija yra tik patarimas žmonėms, kaip konkrečiame regione geriau tvarkytis, tačiau jei žmogus turi kitokią nuomonę ir gali parengti kitokį projektą, visuomet apsvarstomi kitokie pasiūlymai ir, jeigu nenusižengiama aplinkosaugos įstatymams, tokie projektai patvirtinami“, – pasakojo ministras. Priėmus naują reglamentą, buvo leista užstatyti didesnius plotus ir apskritai kitaip buvo reglamentuota parkų vidaus tvarka.
„Tačiau Saugomų teritorijų įstatymas dar liko nepakeistas. Vos tik prasideda diskusijos dėl šio įstatymo įgyvendinimo, Seime atsiranda dvi radikalios stovyklos: viena nori viską uždrausti, o kita – viską leisti. Parlamente ne sykį teko dalyvauti ginčuose, kurių metu įsiaudrinama taip, kad apie jokį kompromisą negalima kalbėti“, – apgailestaudamas teigė ministras.
Vienas Saugomų teritorijų įstatymo variantas buvo parengtas dar praėjusią kadenciją. Per šią kadenciją taip pat atsirado du nauji įstatymo pakeitimo variantai, tačiau visų pasiūlymų į vieną įstatymo projektą niekas nesudėliojo. „Savo ruožtu Aplinkos ministerija ramiai ir nuosekliai dirbo ir buvo priimtas Regioninių parkų reglamentas, kuriame apibrėžta, kas parke saugoma, kas jame leidžiama ir ką draudžiamą daryti. Taip pat siekėme, kad RP darbuotojai būtų ne baudėjai, o padėjėjai. Yra daug pareigūnų ir ne tik tarp aplinkosaugininkų, kurie kiekvieną įstatymą interpretuoja pagal įstatymo raidę, tačiau aš dažnai ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojams aiškinu, kad mes turime vieną tikslą – kad aplinka būtų mielesnė ir gražesnė, ir jį galime pasiekti nebūtinai tik bausdami. Svarbiausia – tikslas, o ne priemonės jo siekiant“, – aiškino ministras.
G.Kazlausko teigimu, visuomet žmogui geriau paaiškinti, kad jis viską, ko prašoma, padarytų savo noru, o ne atėjus išsyk jį bausti. „Taip tik įgyjame priešų. Aiškinimas, siekiant bendro tikslo, yra labai svarbus. Taip, įstatyme parašyta, kad už nusižengimą reikia bausti, tačiau nebūtina tą daryti pirmą kartą, jei nusižengimas nėra žalingas gamtai, tačiau jei žmogus savo piktybinę veiklą tęsia ar labai sužaloja gamtą, be abejo, negali likti nenubaustas“, – pabrėžė aplinkos ministras.
Ministras teigė, kad per visą kadenciją teko aplankyti ne vieną parką, kuriame įsikūrę ūkininkai buvo auklėjami baudomis, o ne suteikiant informacijos ir žinių. „Natūralu, kad žmonės buvo labai pikti. Aplinkosaugininkams taip pat reikia suvokti, kad bauda neretai neišsprendžiama problema“, – pridūrė ministras.
Reikalingas darbų tęstinumas
Aplinkos ministras „Valstiečių laikraščiui“ sakė tikintis, kad ir toliau bus tęsiamos pradėtos gerų rezultatų davusios reformos. „Padėtis saugomose teritorijose nėra tokia bloga, kad viską reikėtų sugriauti ir statyti iš naujo. Ypač keičiantis valdžioms visi pradeda garsiai kalbėti, kaip visa, kas palikta prieš tai buvusios valdžios, bus drastiškai keičiama. Tokie dalykai man skamba juokingai. Aš esu už darbų tęstinumą. Žmonės, kurie dirba Seime ar Vyriausybėje, specialiai nedaro blogų dalykų. Būna taip, kad kai kurie dalykai padaromi ne iki galo ar problema matoma kitaip. Ant tų pačių pamatų turi būti tęsiami pradėti darbai. Žinoma, permainų ir įvairių požiūrių reikia, tačiau ne destrukcijos“, – svarstė ministras.
Pasak jo, neretai politiniai oponentai svaidosi pažadais, kad reikia panaikinti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), o RP padaryti tiesiogiai pavaldžius ministerijai. „Aš manau, kad ministerijoje turi būti formuojama politika, rengiami įstatymų projektai ir priimami kiti teisės aktai, o juos įgyvendinti turi RP direkcijos ir VSTT. Šios kadencijos metu įvykęs aiškus funkcijų atskyrimas, kad ministerija tapo ne politiką vykdančia, o tik formuojančia institucija, buvo teigiamas dalykas. Pavaldumo pakeitimai neduoda norimo efekto“, – pabrėžė ministras.
G.Kazlauskas pasidžiaugė, kad jo kadencijos metu pajudėjo reindžerių tarnybos steigimo projektas. „Reindžeriai turėtų būti žmonės, kurie visuomet galėtų patarti ir padėti. Reindžeris turėtų būti laikomas kaimynu, gerai išmanančiu aplinkosaugos subtilybes“, – apie kuriamą naują tarnybą kalbėjo ministras.
Marius Eidukonis
