migracija

Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija “Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Europos Sąjungos Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančios Lietuvos ambasada Pekine kartu su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) rugsėjo 5–6 dienomis organizuoja bendrą ES ir Kinijos seminarą migracijos ir mobilumo klausimais.

Rugsėjo 2 d. prasidėjusi akcija „Lašiša-2013“ vyks iki lapkričio 20 dienos. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. „Noriu pasidžiaugti, kad ši akcija – jau dešimtoji, bet tokio plataus masto kaip šiemetinė dar nebuvo. Aplinkosaugininkams talkins ir policija, ir krašto apsaugos savanoriai, ir žvejai mėgėjai. Tik bendromis pastangomis galime išsaugoti ir gausinti lašišų išteklius.

Gerūta Griniūtė, LRT.lt Dažnai šiltasis metų laikas menininkams tampa ne poilsio, o gastrolių sezonu: sulaukiame ne tik užsienio menininkų, bet ir į festivalius ar parodas sugrįžtančių lietuvių kūrėjų. Kai kurie jų save vadina pasaulio lietuviais, kiti – migruojančiais menininkais. „Svarbiausia, kad kūrėjas kurtų, o tai daryti gali nors ir kosmose“, – svarsto Niujorke gyvenantis fotomenininkas Mindaugas Gabrėnas.

Apie du trečdaliai Lietuvos šeimų tiesiogiai pajuto emigraciją, rodo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. 64,8 proc. dalyvių teigė, kad turi bent vieną emigravusį ar iš emigracijos sugrįžusi šeimos narį. 15 proc. apklaustųjų turi emigravusių šeimos narių, o 12 proc. – brolį ar seserį. Tik apie po 2 proc. dalyvių sakė, kad yra emigravę jų tėvai ir sutuoktiniai. Dar beveik penktadalis tyrimo dalyvių teigė turintys emigracijoje gyvenančių kitų giminaičių.

Vokietijos leidinys Frankfurter Allgemeine publikuoja reportažą iš Baltarusijos - Lenkijos pasienio. Anot vokiečių policininko, per vieną savaitę šią sieną kerta „visas čečėnų kaimas“, o per mėnesį – nedidelis miestelis“. Dauguma migrantų vėliau bando nelegaliai nusigauti į Vokietiją ir gauti ten prieglobstį.

Žmonės, paliekantys gimtuosius kraštus vardan didesnius turtus galinčių pasiūlyti valstybių, neabejotinai tikisi geresnio gyvenimo, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ekonominiams migrantams nelemta patirti didesnės laimės, rašo qz.com. Paaiškėjo, kad migraciją į turtingesnę valstybę lemia žemesnį ekonominį statusą, o būtent tai turi didžiausią įtaką mūsų laimės suvokimui. Tyrėjai lygino, kiek laimingi jaučiasi Rytų Europą į Vakarus iškeitę asmenys su tais, kurie liko gimtosiose valstybėse.

Praėjusiais metais vien pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius didėjo tik 4 proc. Užsieniečių pernai įdarbinta 4,5 tūkst., o iš viso Lietuvoje privačiame sektoriuje dirba apie milijonas gyventojų. Vien IT sektorius savo įmonių plėtrai artimiausiais metais priimtų per penkis tūkstančių naujų specialistų.

Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys. Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Pietų Europos gyventojai dideliais mastais palieka gimtąsias šalis ir vyksta ieškoti laimės į Šiaurinę žemyno dalį, rašo „The Wall Street Journal“. Anot EBPO, ši tendencija itin ryški Graikijoje ir Ispanijoje, kurių gyventojai dažniausiai migruoja į Vokietiją. Šis tyrimas patvirtina oficialią Vokietijos statistiką, kuri atskleidė, jog pernai imigracija į šalį buvo didžiausia per pastaruosius 17 metų.

Naujausi duomenys rodo, kad didėja migrantų iš Pietų Europos, ieškančių geresnės ateities žemyno šiaurėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ketvirtadienį pateiktoje ataskaitoje apžvelgta, kad graikai ir ispanai, vejami recesijos ir aukšto nedarbo lygio, plūsta į Vokietiją.

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta. Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas.

Šveicarija, į kurią atvyksta daugiau pabėgėlių, sekmadienį nedviprasmiškai nubalsavo už vyriausybės planą sugriežtinti šalies įstatymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurį oponentai vadina "katastrofa". Prašymų suteikti prieglobstį Šveicarijoje dabar yra daugiausiai per dešimtmetį, ir 78,4 proc. rinkėjų pritarė pernai rugsėjį padarytoms įstatymo pataisoms.

Kibernetinio saugumo klausimas pastaruoju metu tampa labai aktualus visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, todėl Lietuva planuoja surengti specialią diskusiją neformaliame teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime. Tai penktadienį Liuksemburge pristatydamas Lietuvos prioritetus pirmininkaujant Europos Sąjungos Vidaus reikalų tarybai sakė Lietuvos vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

 Vyriausybė pritarė siūlymui pakeisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sugrįžti į Lietuvą lietuvių kilmės užsieniečiams, taip pat gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje kviečiamiems aukštos kvalifikacijos specialistams iš kitų šalių. „Pirmiausia norime labiau paskatinti lietuvių kilmės užsieniečius grįžti į Lietuvą, savo žiniomis prisidėti prie krašto gerovės kūrimo darbų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai sulaikė Nigerijos Federacijos Respublikos pilietį I. C. O., įtariant jį neteisėtai apsigyvenus Lietuvos Respublikoje.

Lietuvoje gyveno 108 valstybių piliečiai, Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo 99 procentai nuolatinių gyventojų, 94 procentai gyventojų gimė Lietuvoje, 205,9 tūkst. gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo (toliau – surašymas) duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo duomenimis, 2 mln. 864 tūkst.

Įgydami kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybės per metus netenka apie pusę tūkstančio žmonių. Tokią statistiką trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje pateikė Migracijos departamento Vidaus reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė. Ji teigė, kad kai kurie piliečiai pilietybės atsisako patys, bet didžiajai daliai Lietuvos pilietybė panaikinama gavus duomenų, kad jie tapo kitos valstybės piliečiais.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

Kalbant apie įprastą žmonių migraciją lietuviai elgiasi pagal dvejopą modelį. Jie renkasi arba emigruoti į užsienį, arba palikti gyvenvietes ar didesnius miestelius ir susitelkti Vilniuje. Anot sociologų, būtent tokios tendencijos šiuo metu vyrauja. Tuo tarpu maršrutas „Miestas-Kaimas“ apskritai atrodo neįmanomas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Per pastaruosius metus judėjimas į ES bei tarp valstybių narių išaugo, o tam įtakos turėjo įvairios priežastys. Dabartinės ekonominės krizės bei griežto taupymo politikos akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiai labiau yra linkę keliauti į Vakarų ir Centrinę Europą ir prisidėti prie kitos labiau ekonomiškai stabilesnės ES valstybės narės darbo jėgos.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas teigia negalintis atleisti Migracijos departamento direktoriaus Almanto Gavėno, mat šis neturi nuobaudų. "Turiu pripažinti, kad be didelės nuotaikos žiūriu į tą reikalą. Nes tarnautojo, jei prieš tai nėra užfiksuota pažeidimų, pagal įstatymus nėra galimybių atleisti. Nors skundų daug yra, jo atleisti mes neturime teisės.

Prie nelegalios migracijos didėjimo prisideda ir lietuviai, trokštantys lengvai pasipelnyti. Savo namų duris nelegaliems imigrantams atveriantys gyventojai už pinigus užsieniečiams suteikia ir galimybę pasilikti Lietuvoje arba palengvina nelegalų tolimesnę kelionę į Europą. „Nelegalūs imigrantai jau gerai žino, kad patys lietuviai suinteresuoti greitai užsidirbti pinigų, už juos suteikdami registracijos adresus, fiktyvias darbo vietas ar kitokią pagalbą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) pareigūnai, vykdydami užsieniečių kontrolės ir nelegalios migracijos prevenciją, pastebėjo užsieniečius itin pamėgus keletą gyvenimo sostinėje vietų – daugybė kitataučių savo gyvenamąją vietą deklaruoja tais pačiais adresais.

Prieš 20 metų išduoti pirmieji lietuviški pasai baigia galioti, todėl migracijos tarnybose prasidėjo tikra apgultis. Darbuotojai vos spėja suktis, nes daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiemet suskubo pasikeisti pasibaigusio galiojimo asmens dokumentus, skelbia dienraštis „Respublika“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje kasdien apsilanko apie kelis tūkstančius žmonių, norinčių pakeisti ar gauti asmens tapatybės dokumentą.

Mes jau nebesuvokiam, jog normalioje valstybėje normalus piliečių gyvenimas ir jų pirmapradė teisė yra gyventi savo kilmės valstybėje. Čia žmonės gimsta ir sau artimų žmonių aplinkoje auga, bręsta, mokosi ir vėliau dirba (grąžindami tėvams ir valstybei į juos įdėtas investicijas) – taip karta po kartos stiprindami ir gausindami savo valstybės dvasinį, intelektinį, kultūrinį, ekonominį bei socialinį potencialą. Bet apie tai dabar galime tik pasvajoti.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus praėjusią savaitę Lenkijoje išsakyto atsiprašymo už praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nepritarti įstatymui dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis sureikšminti neverta, kadangi ministras kalbėjo labai atsargiai, tačiau santykius su lenkais gerinti būtina, mano Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Britų valdžia paskelbė ketinanti rengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė piliečių pasisako už tai, kad Britanija išstotų iš ES. Kas tada? Šis klausimas ne vienam čia gyvenančiam lietuviui jau šiandien neduoda ramybės. Ir dvigubos pilietybės klausimas tampa kaip niekad aktualus.

Seimo nariai Linas Balsys ir Dalia Kuodytė kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorių Almantą Gavėną, prašydami paaiškinti, kodėl Baltarusijos opozicijos atstovai Tatjana Novikova ir Mikalajus Ulasevičius tris mėnesius buvo įtraukti į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą ir nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio buvo neįleidžiami į Lietuvą, o tokio sprendimo motyvai įslaptinti.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

„PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijas sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai. Vien šių metų rudenį išmokos už susidūrimus su gyvūnu šoktelėjo 55 proc., o kita gyvūnų padaryta žala padidėjo 2 kartus. Net ir žiemą, kai gyvūnų migracija nėra tokia intensyvi, draudikai bemaž kasdien gauna pranešimų, kuomet eismo avarijų kaltininkai būna žvėrys.

Nepaisant įsigalėjusio požiūrio, vargingiausių pasaulio valstybių emigrantai renkasi kitas neturtingas valstybes, pranešama JT pranešime. Organizacijos specialistai ištyrė 48 pačių vargingiausių, vadinamų trečiojo pasaulio, šalių migracijos tendencijas. Tam, kad pakliūti į šį, kas tris metus peržiūrimą, varguolių sąrašą, BVP vienam žmogui neturi viršyti 1190 JAV dolerių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Briuseliui, kad dėl sankcijų jo šaliai daugiau nebetrukdys migrantams nelegaliai kirsti Europos Sąjungos (ES) sienos, praneša agentūra „dapd“. ES turi mokėti Baltarusijai už sienų apsaugą, pareiškė jis antradienį. Minskas, anot jo, apgailestauja, kad yra „trypiamas ir plūstamas“ ES. Briuselis dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo yra paskelbęs sankcijas Baltarusijai ekonomikos ir kelionių srityse.

JAV prezidentas Barackas Obama „didžiausia savo kadencijos klaida“ pavadino pažadėtą, tačiau neįgyvendintą imigracijos reformą, praneša agentūra AFP. Jis turįs pripažinti, kad šiuo klausimu buvo „naivus“ ir pervertino respublikonų pasirengimą prisidėti prie „protingos“ imigracijos politikos, pareiškė B. Obama ketvirtadienį atsakinėdamas į ispanakalbių gyventojų klausimus. Imigracijos klausimas yra ypač aktualus JAV. Čia gyvena 50 mln.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – Migracijos valdyba) išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į šalį atvykusiems užsieniečiams. Nuo šių metų rugsėjo 24 dienos keičiasi prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi LR pateikimo tvarka. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi šalyje.

Monarcho drugeliai – viena iš įdomiausių ir gražiausių Šiaurės Amerikos drugių rūšių. Kasmet šių drugelių  migracijos pažiūrėti susirenka minios žmonių – nuo turistų ir vietinių gyventojų iki mokslininkų. Siūlome pasigrožėti šiais stulbinančio grožio drugeliais.

Vasaros pabaigoje ūgtelėję spygliuočių jaunikliai traukia ieškoti naujų gyvenimo ir medžioklės plotų, kadangi, kaip ir žmonėms, vienoje šeimynoje gyventi tampa ankšta, reikia daugiau erdvės. Prieš pradėdami kurti savarankišką gyvenimą ir prieš žiemos įmygį norėdami prikaupti daugiau atsarginių maisto medžiagų, ežiai šiuo metu aktyviai traukia į visas keturias pasaulio šalis.

Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.

Upėje, kuri skiria Graikiją nuo Turkijos, buvo pagautos dvi plėšrios žuvys piranijos, skelbia „RIA Novosti“, remdamasi Graikijos televizijos pranešimu. Trečiadienį Graikijos televizija pranešė, kad liepos 31 dieną Maricos upėje turkas žvejys pagavo maždaug 45 centimetrų ilgio piraniją. Kiek anksčiau šią savaitę žvejys iš Graikijos toje pačioje upėje pagavo 23 centimetrų ilgio piraniją. Piranijos turi aštrius dantis, žvėrišką apetitą ir kartais puola savo rūšies atstovus.

Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiame straipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų.

Tūkstančiai nelegalių JAV imigrantų nuo šiol galės išvengti deportacijos iš šalies. Skamba geranoriškai, tačiau migracijos įstatymo pataisoje slypi gili politinė potekstė. Jungtinės Valstijos keičia migracijos politiką. Krašto saugumo departamentas (DHS) paskelbė, kad naujoji politika daliai nelegalių imigrantų leis likti šalyje.

Migracijos duomenys pagaliau yra beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Iki šiol, tokia apskaita tarp tautų buvo nesuderinama, ypatingai pagal lytį ir amžių. Emigrantai linkę nesiregistruoti, kai persikelia į kitą šalį, arba padaro tai labai vėlai. Taip pat nėra aiškaus susitarimo tarp tautų, kaip iš tikrųjų turėtų būti apibūdinamas migrantas.„Pasauliniuose interneto duomenyse nėra tokių spragų„, - teigia mokslininkas Emilio Zagheni, iš instituto Rostoke. „Jūs esate ten, iš kur siunčiate el.

Airijoje jaunas lietuvis išėjo iš vakarėlio, kuriame linksminosi, ir neberado kelio atgal. Incidentas įvyko gegužės 16 d. Vyras ėmė belstis į kelis namus. Išsigandę jų gyventojai iškvietė policiją, ir lietuvis buvo apkaltinas viešosios tvarkos pažeidimu, dėl ko birželio 13 d. stojo prieš Naso apygardos teismą, skelbia vietos laikraštis „The Leinster Leader“. Teismo metu paskelbta, jog Nase gyvenantis 25 metų Andrius Tonkūnas incidento dieną spardė ir trankė į dviejų namų duris.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdyba paskelbė pranešimą spaudai pagal dažniausiai piliečių užduodamus klausimus - dėl asmens dokumentų gaminimo kainų, Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės pripažinimo ir naudojimo galimybės užsienio šalyse. Migracijos valdyba pranešimą spaudai parengė pastebėjusi, kad dauguma interesantų, skambinančių į informacinį skambučių centrą, paprastai užduoda kelis pagrindinius klausimus.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, kad imigrantams sunku integruotis valstybėse, į kurias jie atvyksta dirbti ir gyventi. Vis dėlto dar daugiau žmonių mano, kad teisėti imigrantai turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir šalies piliečiai. Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, kurioje apžvelgiami per 2011 metus įvykę pokyčiai imigracijos ir prieglobsčio srityse, paaiškėjo, ką Sąjungos gyventojai mano apie imigrantus ir žmonių judėjimą Šengeno erdvėje.

Britų vyriausybė neigia, kad jos taikomos priemonės suvaldyti imigracijos mastus gali "nuskriausti" Jungtinės Karalystės universitetus ir ekonomikai padaryti milijardus svarų sterlingų nuostolio kasmet. Beveik septyniasdešimt universitetų vadovų pasirašė laišką ministrui pirmininkui, kuriame perspėja, kad vyriausybės įvestos studentų vizų išdavimo reformos atbaidys norinčius siekti aukštojo mokslo Jungtinės Karalystės universitetuose.

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas suskubo neigti kalbas, jog Britanija ketina „pakelti tiltą“ ir neįsileisti imigrantų iš krizės paveiktų euro zonos šalių. Politikas sukritikavo „apokaliptinius“ perspėjimus, jog gilėjant krizei euro zonoje, į Jungtinę Karalystę plūstels imigrantai iš Graikijos ir kitų euro zonos šalių, skelbia šalies spauda.

Didžioji Britanija ruošiasi galimam imigrantų antplūdžiui tam atvejui, jei žlugtų euro zona, ir iš Graikijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Jungtinę Karalystę plūstelėtų darbo ieškančių žmonių banga. Apie tai šeštadienį prasitarė Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May. Kaip skelbia Britanijos spauda, Th. May nekonkretizavo, kokių veiksmų tokiu atveju imtųsi šalies valdžia. Šiuo metu kiekvienos euro zonos narės piliečiai turi teisę dirbti kitoje šalyje.