Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
As nesuprantu kam reikalinga ta dviguba pilietybe jei gyveni Anglijoje ir gauni juos pilietybe kam reikalinga dar ir Lietuvos negrysi i ja vistiek gyventi , o beto jei noresi atvykti i Lietuva gali su anglisku pasu ir dar anglisko paso turejimas duoda daug privalumu nei trukumu kai Lietuvos pasas duoda daugiau trukumu nei privalumu .
As nesuprantu kam reikalinga ta dviguba pilietybe jei gyveni Anglijoje ir gauni juos pilietybe kam reikalinga dar ir Lietuvos negrysi i ja vistiek gyventi , o beto jei noresi atvykti i Lietuva gali su anglisku pasu ir dar anglisko paso turejimas duoda daug privalumu nei trukumu kai Lietuvos pasas duoda daugiau trukumu nei privalumu .
Na kaip jums patinka cia besimusantys i krutine del priesaikos ?Gal seimunai neduoda priesaiku ?Padeje ranka ant sirdies po veliava ?Baikit juokus !Gal patobulinkim taisykles-neduokim dvigubu pilietybiu tiems pilieciams,kurie jau yra mums priesisku valstybiu gave ir,kaip sakoma,gali kilti ,,interesu" konfliktas.Bendrai tai idomus ir placiai diskutuotinas klausimas.Kaip sokoladas Twix-du-viename.
Gerbiama ponia, gal baikit eskaluoti tą dvigubos pilietybės "klausimą". Pilietybė - tai ne popierius. Pirmiausia - tai įsipareigojimas savo Tėvynei. Jeigu Jūs ar kiti emigrantai pasirenka Didžiąją Britaniją ir jos pilietybę, tai yra Jūsų apsisprendimas. Ir kam tuomet Jums ta Lietuva ir jos pilietybė? Sėdite ten, mokesčius mokatate ten, tai ir džiaukitės. Prie ko čia Lietuva?
Kam jums dviguba pilietybė, jei ant Lietuvos pilate purvyną?
Reiktų įvesti baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie nepraneša gavę antrąją pilietybę. Aš griežtai prieš dvigubą pilietybę: prisiekei ištikimybę kitai valstybei, tu jau ne lietuvis, gyvenk ten kur esi ir netrukdyk mums, lietuviams.
Tylėkite apie jūsų antrąją pilietybę
Z.Čepaitė Balse parašė, kokia dabar yra reali padėtis su dviguba pilietybe. Dauguma, kam jos reikia, ją turi. Tik, pasimokę iš drastiškų Lietuvos valdančiųjų pastangų neleisti turėti dvi pilietybes, žmonės niekam nesako, kai įsigyja antrąją pilietybę.
Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.
Z.Čepaitė Balse parašė, kokia dabar yra reali padėtis su dviguba pilietybe. Dauguma, kam jos reikia, ją turi. Tik, pasimokę iš drastiškų Lietuvos valdančiųjų pastangų neleisti turėti dvi pilietybes, žmonės niekam nesako, kai įsigyja antrąją pilietybę.
Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.
Kaip kuriamos darbui naudingos pažintys?
Dauguma girdėjome, kad dažniausiai geros darbo vietos randamos per pažįstamus. O kaip susikurti ir išlaikyti darbui naudingų pažįstamų ratą?
Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.
Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?
Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.
Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].
Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].
Norint pamatyti nuorodas, verta suvesti į Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Dauguma girdėjome, kad dažniausiai geros darbo vietos randamos per pažįstamus. O kaip susikurti ir išlaikyti darbui naudingų pažįstamų ratą?
Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.
Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?
Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.
Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].
Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].
Norint pamatyti nuorodas, verta suvesti į Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
REKLAMA
REKLAMA
Kas žino, kokia mano pilietybė?