Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė. Teigiama, kad pastaroji nėra pajėgi patenkinti specialių verslo ir pramonės sektorių poreikių, kuriems aprūpinti darbo jėgą gali tekti importuoti iš rytinių kaimynių.
Savo ruožtu darbo rinkos analitikai pripažįsta, kad tam tikrų sričių specialistų stygius jaučiamas, bet tikina, jog šią problemą galima išspręsti vietinėje rinkoje. Nors bendro sutarimo nėra, kai kurių ekspertų nuomone, specialistų stygius Lietuvoje vos juntamas, o pramonės ir verslo atstovai kalbomis apie importuotą darbo jėgą siekia sumažinti vietinių gyventojų lūkesčius atlyginimo klausimu.
Kliūtis – biurokratija
Užsienio šalių verslininkai dažnai pažymi, kad didžiausia kliūtis Lietuvos verslo aplinkoje – sudėtingi ir per ilgai trunkantys biurokratiniai procesai. Ne išimtis ir darbo bei leidimų gyventi išdavimas. Pasak personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, užsienio piliečių įdarbinimo procesas Lietuvoje labai komplikuotas. „Dėl įvairiausių procedūrų ir patikrinimų įdarbinimo procesas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, o pagal pasaulyje priimtą praktiką tai neturėtų trukti ilgiau nei 30 dienų“, – sakė M. Paškevičius.
Įdarbinimo įstatymai užsieniečiams Lietuvoje išties nėra palankūs. Norint įdarbinti užsienio specialistą mūsų šalyje, reikia įrodyti, kad vietinė darbo rinka negali patenkinti verslo norų. Tarptautinės talentų paieškos bendrovės „Aims international“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburys „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad neretai sunku įrodyti, jog realus darbuotojų trūkumas egzistuoja. „Nutinka taip, kad norimos srities specialistų Lietuvoje yra, tačiau jie nepasiryžę parduoti savo paslaugas už siūlomą atlygį“, – sakė Š. Dyburis. Ekspertas taip pat pridūrė, kad darbo sąlygų gerinimas pasitarnautų teigiamiems rinkos pokyčiams, nes esą tai būtų rimta paskata moksleiviams bei studentams rinktis inžinerines studijas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas įsitikinęs, kad didesni atlyginimai – ne išeitis. „Atlyginimus mes pasiryžę mokėti, tačiau dėl aukštų gamybos kaštų, susijusių su išlaidomis energijos ištekliams, esame priversti taupyti, kur galime, kitaip mūsų produkcija užsienio rinkose praranda konkurencingumą“, – sakė V. Zimnickas.
Užsieniui – geresnės sąlygos
Geresnės sąlygos sudarytos antrinėms užsienio kompanijų įmonėms, kurių darbuotojų mobilumas mažiau varžomas. Antrinę įmonę ar padalinį Lietuvoje įsteigusi tarptautinė kompanija savo darbuotojus gali perkelti be didesnio vargo. „Geriausias užsienio šalių piliečių įdarbinimo sąlygas gauna tie, kurie turi antrinių įmonių Lietuvoje arba užsienyje ir tiesiog perkelia darbo jėgą. Kitiems – daug sudėtingiau“, – sakė „J. Friisberg & Partners“ partnerė-konsultantė Nijolė Kelpšaitė.
Vis dėlto verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus nelinkęs dramatizuoti situacijos. „Situacija pakankamai normali. Yra tam tikrų darbo jėgos migracijos suvaržymų, kurie taikomi visame pasaulyje“, – sakė V. Sutkus.
Reikia ne tik techninio personalo
Savaitraščio kalbinti darbo rinkos analitikai sutiko, kad Lietuvoje būtų galima įdarbinti užsienio šalių specialistus, kurie kompensuotų nuolat augantį techninio personalo trūkumą. M. Paškevičiaus manymu, šiuo metu lengviausiai darbą susiranda informacinių technologijų specialistai ir aukšto lygio inžinieriai. „Lietuvoje galima sukurti daug didelės pridėtinės vertės darbo vietų, o tai reiškia, kad aukšto lygio specialistai iš svetur turėtų sulaukti vis daugiau darbo pasiūlymų iš Lietuvos įmonių“, – sakė M. Paškevičius.
Skaitmeninės reklamos įmonės „Adform“ specialistė Aistė Astrauskienė tikino, kad poreikis atsivežti užsienio specialistų atsiranda dėl žmonių trūkumo. „Praktikoje susidūrėme su situacijomis, kuomet reikiamų darbuotojų neradome. Natūralu, kad tokiu atveju dairomės į šalis kaimynes“, –pasakojo A. Astrauskienė. Paklausta, kokios valstybės dažniausiai traukia Lietuvos įmonių dėmesį, ji patikino, kad tai – Baltarusija.
Š. Dyburio teigimu, Lietuvoje trūksta ir pardavimo sektoriaus atstovų. Esą aukštųjų mokyklų ruošiami vadybininkai, ekonomistai ir administratoriai nėra tikrieji pardavimo ekspertai, tad susiklosto situacija, kuomet didžioji dalis šioje srityje dirbančių asmenų yra savamoksliai. Po krizės Lietuvą paliko ir nemažai medicininio personalo, kurio darbuotojams geras sąlygas sudaro Vakarų ir Šiaurės Europos šalys.
Atlyginimas dar ne viskas
Darbo rinkos nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią įtaką renkantis darbą turi ne tik atlyginimas, bet ir priimančios įmonės augimo perspektyva bei požiūris į darbuotoją.
Personalo paieškos įmonės „Indigroup“ žmogiškųjų resursų specialisto Ramūno Volkovo manymu, Lietuvos įmonės per mažai dėmesio skiria darbuotojui, todėl nesugeba susirasti reikiamų specialistų.
„Problema dažniausiai yra ne specialistų trūkumas, o įmonių nesugebėjimas pasiūlyti konkurencingą atlyginimą ir sukurti geras darbo sąlygas. Didžioji dalis įgijusių išsilavinimą Lietuvoje lieka dirbti čia ir galiausiai randa įmonių, kurios nori į juos investuoti ir suteikia geras sąlygas, tad nuogąstavimai dėl specialistų trūkumo atrodo keistai“, – teigė R. Volkovas.
Problemų židinys – ugdymas
Kalbinti ekspertai vienbalsiai teigė, kad esminės problemos dėl specialistų trūkumo Lietuvoje kyla dėl neadekvačios švietimo sistemos. Mokyklos, kolegijos ir universitetai jaunus žmones ruošia nepaisydami darbo rinkos, o tai sukelia ilgalaikių sisteminių problemų. V. Zimnicko manymu, Lietuvoje be reikalo apleistas profesinis mokslas, kurio atstovai vėliau galėtų tapti aukšto lygio gamybos sektoriaus specialistais.
„Dėl tokios situacijos kaltos tiek aukštosios mokyklos, tiek verslas. Akivaizdžiai trūksta tarpusavio komunikacijos“, – sakė V. Zimnickas. Pašnekovas pridūrė, kad universitetai, ruošdami bendro profilio humanitarus, nuėjo lengviausiu keliu. „Per statybų bumą buvo jaučiamas didelis architektų trūkumas, bet sprogus burbului ir sumažėjus poreikiui, kasmet išleidžiama tiek pat architektų, kaip ir NT pakilimo metu. Dėl to studijas baigę žmonės negali susirasti darbo, o emigracija lieka viena pagrindinių išeičių“, – teigė pašnekovas. Migracija
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 30 tūkst. užsieniečių
40 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių pasilieka šalyje dėl darbo
Daugiausia užsieniečių – 14 650 – gyvena Vilniaus apskrityje, mažiausiai (vos 246) Panevėžio apskrityje
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, daugiausia darbo leidimų užsieniečiams išduota 2008-aisais – 7819
Tarptautinio migracijos departamento duomenimis, 2011 m. 68 proc. visų visų darbo leidimus gavusių asmenų dirbo tolimųjų reisų vairuotojais
