Rugsėjo 2 d. prasidėjusi akcija „Lašiša-2013“ vyks iki lapkričio 20 dienos. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą.
„Noriu pasidžiaugti, kad ši akcija – jau dešimtoji, bet tokio plataus masto kaip šiemetinė dar nebuvo. Aplinkosaugininkams talkins ir policija, ir krašto apsaugos savanoriai, ir žvejai mėgėjai. Tik bendromis pastangomis galime išsaugoti ir gausinti lašišų išteklius. Tačiau svarbiausias tikslas – ne pagauti, nubausti brakonierius, o keisti mūsų visų mąstymą. Žmonės turi suprasti, kad saugodami lašišas jie saugo bendrą, t. y. ir savo, turtą“, – per šiandien Aplinkos ministerijoje surengtą spaudos konferenciją sakė ministras Valentinas Mazuronis.
Pagrindinės akcijos vietos – Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regionas, Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upės bei jų intakai ir šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai. Akcija rengiama dviem etapais – Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir Nemuno upėje ji vyks nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 20 d., o Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upėse ir jų intakuose – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d.
Šiemetinė akcija – jau dešimtoji
Lašiša – nuo seniausių laikų bene labiausiai vertinama žuvis mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje itin pradėjo mažėti XX a. 6-ajame dešimtmetyje. 8-ajame dešimtmetyje lašiša jau buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Todėl susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu.
Lašišinės žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Jie nutraukia lašišų, įveikusių daugiau kaip 300 km kelionę, kad gimtosios upės rėvose duotų gyvybę kitai kartai, gyvybę. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti aplinkosaugininkai 2002 m. pradėjo rengti akciją „Lašiša“. Ji vyko kiekvieną rudenį iki 2011-ųjų.
Akcijų metu buvo organizuojami budėjimai prie vandens telkinių, kuriuose migravo ir neršė lašišos ir šlakiai. Vienas stambiausių brakonieriavimo atvejų išaiškintas 2006 m. spalį. Tuomet Pabradėje aplinkosaugininkai sulaikė 4 vietos gyventojus, kurie Žeimenoje gaudė lašišas elektros aparatu. Vieno iš pažeidėjų name buvo aptikta 4,2 kg neteisėtai surinktų lašišų ikrų. Brakonieriai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jiems už žuvų ištekliams padarytą žalą buvo pateiktas 123 232 Lt civilinis ieškinys.
Viena svarbiausių akcijos „Lašiša“ išdavų, kurias patvirtino ir mokslininkai, – gausėjantys lašišinių žuvų ištekliai. Todėl 2011 m. lašiša jau buvo išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. Tačiau ir toliau būtina skirti ypatingą dėmesį lašišų bei šlakių apsaugai ir racionaliam jų išteklių naudojimui, nes šios žuvys vis labiau populiarėja kaip mėgėjiškos žūklės objektai. Pavyzdžiui, 2011 m. buvo įsigytos 2474 žvejo mėgėjo kortelės lašišų ir šlakių žvejybai, o 2012 m. – jau 7612.
Kad būtų kuo geresnės sąlygos šioms žuvims migruoti ir neršti, šiemet Aplinkos apsaugos agentūra nustatė ilgesnį jų neršto ir migracijos laikotarpį, kad hidroelektrinių eksploatuotojai anksčiau atidarytų hidroelektrinėse įrengtas žuvų pralaidas. Pagal tvenkinių naudojimo taisykles šias pralaidas reikėdavo atverti nuo spalio 1 dienos. Tačiau iki to laiko neršti plaukiančios lašišos ir šlakiai būriuodavosi prie užtvankų, kur nemažai jų sugaudavo brakonieriai, o siekdamos įveikti užtvanką žuvys traumuodavosi. Šiemet nustatyta, kad neršto ir migracijos laikotarpis Neries upės baseine yra nuo rugsėjo 4 d. iki gruodžio 31 d., kituose upių baseinuose – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d., todėl ir pralaidos turi būti atidarytos nuo rugsėjo 4 ar 15 dienos.
Akcijos metu aplinkosaugininkai nuolat budės jos vietose, kontroliuos verslinę, mėgėjišką ir specialiąją žvejybą, stabdys ir tikrins įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemones. Jie naudosis šiuolaikinėmis vietovės stebėjimo, vaizdo įrašymo ir kitomis techninėmis priemonėmis.
Akcijoje, be valstybinių ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kitų aplinkos apsaugos pareigūnų, dalyvauja policijos, krašto apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai. Kaip per šiandieninę spaudos konferenciją sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, pastarieji pareigūnai kviečiami išsilaikyti egzaminus ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Šių inspektorių gretos nuolat gausėja. Jie labai padeda aplinkosaugos pareigūnams kovoti su pažeidimais ir užkirsti jiems kelią.
Kas gali gaudyti lašišines žuvis?
Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri 1 dienai kainuoja 10 Lt. Ją galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS http://alis.am.lt. Nuo rugsėjo 5 d. tokią kortelę jau bus galima įsigyti ir „Perlo“ terminaluose. Šiuose terminaluose ją galės įsigyti ir užsieniečiai, kurie negali naudotis ALIS sistema.
Būtina žinoti
- Leidžiama žvejoti tik didesnes kaip 65 cm ilgio lašišas ar šlakius.
- Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną lašišą ar šlakį.
- Sugavus lašišą ar šlakį, per 5 min. turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis, ir tokia kortelė jau nebegalioja. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet ir kitas žuvis.
- Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose.
- Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai.
- Draudžiama prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais.
Atsakomybė už žvejybos taisyklių pažeidimus
Už lašišos ar šlakio sugavimą be žvejo mėgėjo kortelės gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 25 Lt iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių (pvz., spiningo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu ar be jo. Už lašišos ar šlakio sugavimą draudžiamais žvejybos įrankiais (pvz., tinklu, žeberklu ar pan.) numatyta bauda nuo 400 iki 1000 litų.
Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pvz., už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip du tūkstančius litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų.
Visuomenė kviečiama dalyvauti akcijoje
Gyventojai kviečiami nelikti abejingais pastebėjus brakonierius ir apie juos nedelsiant pranešti to regiono, kuriame pamatė pažeidėjus, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnams šiais telefonais:
Alytaus RAAD 8 68676010; 8 68676009; 8 68660931; 8 68659494
Kauno RAAD 8 68603706; 8 62040249; 8 62110660; 8 68619662
Klaipėdos RAAD 8 68610155; 8 68612537; 8 69844527; 8 61223645; 868610157; 861838833
Marijampolės RAAD 8 615 97870; 8 610 17281; 8 682 18571
Panevėžio RAAD 8 686 92859; 8 686 73817; 8 614 66342; 8 6869 2839
Šiaulių RAAD 8 612 48266; 8 682 51876; 8 620 49596; 8 620 91456
Utenos RAAD 8 686 48 407; 8 686 32 920; 8 698 06 234; 8 611 33 690
Vilniaus RAAD 8 614 40072
Apie pastebėtus neteisėtus veiksmus galima pranešti ir bendruoju pagalbos telefonu 112.
