Diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai?“ susitikę oponentai sutarė dėl vieno – šalies ekonomikai palaikyti būtini kvalifikuoti specialistai. Kadangi emigracija tik auga, žvalgomasi į užsienio specialistus, dažniausiai iš trečiųjų šalių.
Laikas atsivežti darbuotojų iš kitur
Lietuvoje praėjusią savaitę vyko neformali ministrų taryba, kurioje buvo svarstomi ir migracijos klausimai. Spręsti darbuotojų trūkumo problemas ES įsteigta Mėlynoji kortelė, kuri leidžia kvalifikuotą darbuotoją atsivežti per mažiau nei du mėnesius. Lietuvoje šios procedūros užtrunka gerokai ilgiau, nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas nuo 2011 metų.
„Jau seniai kalbame, kad darbo vietų paklausos ir pasiūlos santykis gerokai išsiskiria – darbo vietų yra kur kas daugiau nei norinčiųjų jas užimti. Rinkoje jaučiamas technologijų specialistų poreikis. Vyrauja neteisinga nuomonė, kad laukiame tik juodadarbių, galinčių šluoti gatves. Iš tikrųjų pramonės įmonėms reikia specialistų, galinčių užpildyti specifines darbo sritis. Apie migraciją reikia pradėti kalbėti, nors tai nėra maloni tema nei politikams, nei mums. Turint omenyje emigracijos ir gimstamumo skaičius, privalome galvoti, kaip supaprastinti imigracijos procedūras“, – sakė Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
Reikėtų atskirti ekonominius migrantus nuo kvalifikuotų specialistų migracijos.
„Turėtume atsirinkti ir supaprastinti procedūras specialistams, kurie yra mums reikalingi, atvykti. Europos Sąjungoje tokių problemų kaip ir nėra – judėjimas yra laisvas. Norint prisivilioti specialistų iš kitų šalių, pavyzdžiui JAV, tai sudėtinga, nes pagal darbo sutartį gali atvykti tik darbuotojas, kuris negali čia atsivežti šeimos. Yra biurokratinių dalykų, tokių kaip apgyvendinimas ar patalpų nuoma, kuriuose galima lengvai supaprastinti. Atsižvelgiant į tai, kokią pridėtinę vertę sukuria atvykėlis – sukuria darbo vietas, verslą, įsigyja reikšmingo nekilnojamojo turto, – būtų galima palengvinti jo gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Atsižvelgiant į tai būtų galima suteikti šalies pilietybę“, – sakė Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros LAWIN partneris, Investuotojų forumo darbo santykių grupės vadovas.
Anot viceministro, labai svarbu nepamiršti saugumo ir neleisti atvykėliams piktnaudžiauti lengvatomis. Kaip vieną iš palengvinimų kvalifikuotiems specialistams atvykti jis minėjo D vizą, kurią galima gauti per 15 dienų ir kuri galioja 12 mėnesių.
Verslininkus domina pigi darbo jėga
Kelio į Lietuvos darbo rinką palengvinimą stabdo siekis išlaikyti saugumą. Pasak specialistų, būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Šengeno zoną atvykęs žmogus bus atsakingas, nes priimdami tokį asmenį įleidžiame jį į Europos Sąjungos teritoriją, kurioje jis gali nevaržomai judėti.
„Žiūrint į skaičius, matome, kad iš tokių šalių kaip Nigerija, Pakistanas imigrantų skaičius Lietuvoje auga geometrine progresija. Lietuva turi apsispręsti kokių šalių imigrantai mums yra priimtini, ar įsileisime visus ar ribosime iš kai kurių valstybių. Verslininkai nori pigios darbo jėgos, pavyzdžiui „Vičiūnai“ norėjo atsivežti darbuotojų iš Nepalo, kad pakeistų plungiškius. Kvalifikuota darbo jėga Lietuvos verslininkai kol kas domisi vangiai“, – sakė Gintaras Bagužis, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas.
Pasak jo, šiuo metu su Mėlynąja kortele Lietuvoje dirba trys ukrainiečiai, įdarbinti kompanijos „Barclays“.
Paulius Vertelka, Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas, dirbantis VšĮ Investuok Lietuvoje, teigia, kad Mėlynosios kortelės šiuo metu pageidauja 11 kvalifikuotų darbuotojų. Jei jie čia pasiliks, per pusę metų sumokės apie pusę milijono litų mokesčių.
Atvykėliais nepatenkinti, patys dirbti nenori
„Reikia gerinti ne taisykles, o pačią politiką. Taisyklės pačios savaime nieko nepakeis. Turi būti profsąjungos ir trišalės sutartys. Taip pat darbdavys turi prisiimti atsakomybę ir pasirūpinti atsivežto darbuotojo integracija“, – teigė Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė.
„Apie integraciją, imigrantų politiką pas mus niekas nekalba. Politikai turėtų rūpintis valstybės ateitimi, turėti viziją, kaip vieni ar kiti reiškiniai paveiks valstybės ekonomiką bei socialinį gyvenimą. Galvodami apie sveiką Lietuvos ekonomikos augimą, turime pradėti dar galvoti, ką daryti“, – sakė R. Dargis.
„Yra begalė neatsakytų klausimų. Šias problemas galima spręsti grąžinant mūsų žmones į Lietuvą ar atsivežant kvalifikuotų darbuotojų iš kitur. Tačiau negalima problemų spręsti mūsų žmonių sąskaita, kaip „Vičiūnų“ atveju. Mes pasiruošę verslui ištiesti pagalbos ranką, bet turi būti užtikrinta, kad migracija nebus palengvinta įmonėms pralobti“, – Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų viceministras.
Specialistai kol kas nežino vieno rakto, kaip apsisaugoti nuo atvykstančiųjų ir nuo vietos darbdavių piktnaudžiavimo.
„Ignalinoje yra įdarbinta 30 Šri Lankos piliečių. Galiu pasakyti, kad darbdaviui jie yra kur kas patogesni, nes nekelia tiek problemų, kaip lietuviai, kurių tai vaikas susirgo, tai dar kas nors negerai. Atvykėliai nesiskundžia ir nieko nereikalauja", – sakė G. Bagužis. Jam pritarė A. Sipavičienė, kuri teigė, kad lietuviai dažnai nepatenkinti atvykėliais ir piktinasi neva jie užimantys darbo vietas, tačiau patys tų darbo vietų užimti nenori.
