migracija

Iš Šiaulių emigracija nemažėja ir šiemet. Savivaldybės priimamajame pati didžiausia eilė — deklaruoti gyvenamosios vietos. Apie dvidešimt žmonių. Dauguma jauni. Ir dauguma deklaruoja išvažiavimą iš šalies. Vienas iš vyrų prisipažįsta išvažiuojąs į Norvegiją. Ne pirmą kartą, žino, kad darbo turės — statybose. „Dirbi, siunti pinigus šeimoms. Situacija čia pagerės gal po 10— 15 metų, tada ir pagalvosime, ar grįžti“, — sako vyras.

Grynosios migracijos apimtys Jungtinėje Karalystėje praėjusiais metais padidėjo 36 proc., pranešė šalies Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Pasak statistikų, per 12 mėnesių nuo 2010 metų birželio į Didžiąją Britaniją gyventi atvyko 572 tūkst. žmonių, o 346 tūkst. iš šalies išvyko. Britanijos vyriausybė siekia skirtumą tarp šių dviejų rodiklių iki 2015 metų suamžinti iki kelių dešimčių tūkstančių.

Neseniai „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografi nės padėties blogėjimas.

Dešimtmečius dėl istorijos ir holokausto šešėlio izraeliečiai boikotavo Vokietiją. Tačiau dabar jaunoji izraeliečių karta ima atrasti Berlyną. Kiekvieno penktadienio vidurdienį Berlyno radijo stoties „Alex“ klausytojai gali girdėti laidos vedėją, kalbantį jiems hebrajų kalba.

Gamta– laukinių paukščių ir žvėrių namai, todėl į juos žmogui brautis nevalia. Per didelis gailestis laukinei faunai ne tiek padeda, kiek kenkia. Žinovai tvirtina, kad bandymai keisti natūralius procesus atsisuka prieš pačius gamtos gyventojus. Taip jau gamtoje sutvarkyta, kad, ėmus vėsti orams, paukščiai ir žvėrys pradeda migruoti. Laukinė fauna traukia pietų kryptimi, kur šilčiau, kur lengviau rasti maisto. Ateina pavasaris– visi sugrįžta. Taip ir sukasi gamtos ratas.

Didelę ir staigią emigracijos bangą išgyvenusią mūsų šalį jau pasiekia vis daugiau darbo imigrantų iš įvairiausių ir tolimiausių pasaulio valstybių.Kol kas užsieniečiai į Lietuvą dažniausiai atvyksta kurti šeimų. Tačiau jau daugėja ir vadinamųjų ekonomikos imigrantų, kurie čia randa darbo. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė teigia, kad migracijos tendencijos ir pasaulyje, ir Lietuvoje yra panašios.

Vien šiemet 49 šiauliečių šeimos, emigruodamos į užsienį, paprašė laikinos globos paliktiems vaikams. Emigrantų vaikams specialiai sukurtas ir ketverius metus galioja įstatymas dėl laikinosios globos. Vaikams šeimos vertybes keičia ekonominės vertybės. Vaikai dėl to dabar kenčia, o užaugę be tėvų jie gali nebemokėti branginti ir savo šeimos. Vaiką sugrąžino seneliams Šiaulietė Nijolė su vyru pasirašė laikinos globos sutartį ir priglaudė savo namuose aštuonerių metų anūką.

Šalyje vis dar tvyro didelis nedarbas, tačiau į ateitį žvelgdami darbdaviai jau dabar pradeda rūpintis įsileisti į Lietuvą daugiau pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Grafiškai pavaizdavę emigrantų ir imigrantų srautų kreives per pastaruosius metus, išvystume prasižiojusio krokodilo nasrus – emigracija auga, o imigrantų kasmet vis mažiau.

Porą pastarųjų metų vis laukiau pranašaujamo prašviesėjimo, o jo vis nebuvo. Tuo tarpu vis mažėjo mūsų šeimos pajamos ir ėmė dėtis vis keistesni dalykai. Vyras vietoj kalėdinio atlyginimo iš darbdavio gavo pasakymą, kad mėnuo buvo labai nerezultatyvus, tad visas pajamas suvalgė mokesčiai. Situacija Šventės mūsų šeimai buvo nelinksmos. Parduotuvėje ėmėme pirkti tik duoną, kruopas ir pieną. Pastarasis buvo skiriamas tik vaikui. Laimei, esame iš tų lietuvių, kurių tėvai gyvena kaime.

Į rekordinę kelionę leidusis kuprotojo banginio patelė apiplaukė ketvirtį Žemės rutulio ir nukeliavo mažiausiai 10 tūkst. kilometrų. Šis atvejis, aprašytas leidinyje „Royal Society journal Biology Letters“, yra ilgiausias dokumentuotas žinduolio žygis. Patelės įveiktas atstumas yra dvigubai ilgesnis nei tas, kurį įprastai kiekvieną sezoną nukeliauja į naujas veisimosi vietas migruojantys banginiai. Mokslininkai teigia, kad toks neįprastas elgesys rodo, kokie „lankstūs“ yra šie gyvūnai.

Lietuva savo emigrantų nė neketina susigrąžinti – jiems oficialiai siūloma prisidėti prie Lietuvos gerovės, pažangos ir nacionalinių interesų plėtros ten, kur dabar gyvena. Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nuomone, išeiviją įtraukti į paliktos šalies gyvenimą turėtų skatinti 22 jo pavaldiniai, penkių ministerijų, premjero kanceliarijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, nacionalinio transliuotojo atstovai ir Seimo pirmininkės patarėjas.

Lietuvos ekonomikos specialistai pašiurpę. Užvakar Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat" pranešė, kad 2009 m. Lietuvą paliko net 6,2 proc. gyventojų – daugiausia visoje ES. „To buvo galima tikėtis, bet skaičius vis tiek sukrėtė. Jei emigracijos tempai nemažės, mūsų valstybė gali atsidurti labai sunkioje padėtyje", – „Respublikai" tvirtino ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka.

Remiantis oficialiu Europos Komisijos pranešimu, šiuo metu 2,3 proc. žmonių gyvena ne gimtojoje, o kitoje ES šalyje. Tačiau taip pat nurodoma, kad 48 proc. visų Europos gyventojų svarstytų galimybę persikelti į kitą šalį ar regioną, jei netektų turimo darbo. ES Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras László Andoras nurodo, kad toks gyventojų pasirinkimas yra skatintinas, nes šitaip būtų galima sumažinti nedarbą visoje ES.

Į Didžiąją Britaniją emigravusių lenkų skaičius per praėjusius metu sumažėjo beveik per pusę lyginant su 2008-aisiais, skelbiama Didžiosios Britanijos statistikos departamento pareiškime. Iš viso per praėjusius metus į Didžiąją Britaniją imigravusių asmenų skaičius sumažėjo 9 proc., tačiau iš imigrantų skaičius iš naujųjų Europos Sąjungos narių Vidurio ir Rytų Europoje smuko net 55 proc.. 2009 metais į Didžiąją Britaniją imigravo 45 tūkst. asmenų iš naujųjų ES valstybių.

„Žmonijos kelionės“ svetainėje pateiktas interaktyvus žmonių plitimo pasaulyje per pastaruosius 160 000 metų žemėlapis. Jame nurodomi žmonių išėjimo iš Afrikos ir kelionių po pasaulį maršrutai bei tuometinis klimatas.

Kas dešimtas Lietuvos kaimo gyventojas uždarbiauja svetur. Tai oficialiai. O neoficialiai? Manoma, kad šie skaičiai yra kelis kartus didesni. Nes tie, kurie paliko gimtinę ir nebesirengia į ją grįžti, savo išvykimo deklaruoti nemato nei prasmės, nei reikalo. Ar kam nors skauda, kad lietuviai dėl duonos kąsnio pulkais palieka gimtinę? Važiuojant per Suvalkijos kaimus šį pavasarį kažko labai trūko. Žydi sodai, balose sukurkia varlės. Žaidžia kiemuose vaikai, seneliai aplink tūpčioja.

Strutis, galvą įkišęs į smėlį, stebėti, kas vyksta aplinkui, negali – jis nieko negirdi ir nieko nemato. Vadinasi, negali ir nieko daugiau daryti. Kažkas panašaus pas mus vyksta, kai kalba pakrypsta apie emigraciją. O situacija blogėja jau dienomis. Jos fotografiją pateikia skaičiai. Skaičiai Gyventojų registro duomenimis, per keturis šių metų mėnesius savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 16 057 asmenys. Per tą patį 2009 metų laikotarpį išvykimą deklaravo 5 572 asmenys.

Migruojantys paukščiai gali naudotis kvantinės mechanikos principais, rodo naujausio tyrimo rezultatai. Kaip skelbia portalas „Popular Science“, mokslininkai ilgą laiką manė, kad paukščiai orientuojasi gebėdami matyti Žemės magnetinius laukus. Naujoji studija rodo, kad kvantinis susiejimas išties padeda paukščiams „matyti“ magnetinius laukus tarsi jie būtų nuspalvinti skirtingomis spalvomis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemones, miesto bendrojo lavinimo mokyklose yra aptikę ir neteisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių vaikų. Nelegalios migracijos ir kiti aktualūs klausimai su kai kurių mokyklų vadovais šių metų balandžio 27 d. buvo aptariami Vilniaus migracijos valdyboje.

Migracijos reiškinys egzistuoja tiek laiko, kiek egzistuoja pati žmonija. Ankstyvaisiais amžiais žmones į naujas žemes vijo gausesnio ir geresnio maisto paieškos, vėliau – marai, stichinės nelaimės, judėjimą skatino ir naujų teritorijų užgrobimai ar naujų žemių atradimai. Dabar iš savo gyvenamosios vietos į svetimas žmones gena kariniai konfliktai, žmogaus teisių pažeidimai, ekonominiai, kultūriniai, socialiniai ar net geografiniai veiksniai.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui vis daugiau europiečių laisvai keliauja po visą žemyną, nepatirdami jokių nepatogumų. Tačiau plečiant Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę galima dar daugiau nuveikti.