michalas mackevičius

Valdančiajai daugumai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) skelbia, kad partijos sąrašą į Seimo rinkimus ves parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Toliau sąraše yra susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Seimo nariai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, skelbiama partijos interneto svetainėje.

Laikraščius leidžianti dviejų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) Seimo narių įmonė gauna užsakymus iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių, o įmonėje žurnalistais dirba ir algas gauna tos pačios savivaldybės tarybos nariai, antradienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Tarp laikraščius lenkų ir lietuvių kalbomis leidžiančios įmonės „Rejspa“ akcininkų yra LLRA-KŠS priklausantys Seimo nariai Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok.

Įtarimų dėl Lietuvos lenkų sąjungai skirtos paramos iššvaistymo sulaukęs Seimo narys Michalas Mackevičius atsisako vykti į apklausą Lenkijoje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Kaimyninės šalies prokurorai atlieka tyrimą dėl galbūt neskaidraus M. Mackevičiaus vadovaujamai Lietuvos lenkų sąjungai paskirtos paramos naudojimo. Lietuvos lenkų sąjungą rėmęs Lenkijos fondas „Parama lenkams Rytuose“ pranešė, kad M.Mackevičius galėjo klastoti sąskaitas.

 Šią savaitę Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuojama, kad pernai, kaip ir ankstesniais metais, grėsmes didžiąja dalimi lėmė sunkiai prognozuojama, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija. Esą Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Rusijos prezidentas įsakė pradėti karines pratybas, kuriose dalyvavo apie 80 tūkst. karių. Nuo 2013-ųjų Rusija jau surengė bent šešias karines pratybas, kuriose dalyvavo nuo 65 iki 160 tūkst. karių. Tokio masto pratybų NATO nėra rengusi nuo Šaltojo karo laikų. Šio rusų karo mašinos veikimo fone Seimas priėmė įstatymą, kuriuo sugrąžino į kariuomenę šauktinius.

„Tai baugina ir verčia bjaurėtis“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Bartłomiejus Sienkiewiczius apie plakatą, kuriame „lietuvių chamas“ raginamas „klauptis prieš lenkų poną“. Incidentas, primename, nutiko Poznanėje, per Vilniaus „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes su vietos „Lech“ klubu. Klubo kaltė Lenkijos žiniasklaidai ministras, kaip praneša wyborcza.pl, kaltina dėl incidento paties klubo vadovus.

„Reikia atlaisvinti daugiau kamerų Lukiškėse, imti baudas ir papildyti biudžetą. Tada bus tik nauda“, – apie laukiamus Poznanės „Lech“ futbolo sirgalius chuliganus kalbėjo Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Michalas Mackevičius. Kaip ketvirtadienį portalui balsas.lt sakė parlamentaras, nereikia šio klausimo politizuoti – ir jokios pašalinės įtampos tai nesukels, santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos nepablogins.

Tarptautiniu mastu nepripažįstamo Baltarusijos parlamento abeji rūmai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis parlamento nariams draudžiama naudotis vadinamąja Lenko korta. Pataisos numato, kad parlamento nariai neturi teisės iš užsienio valstybių gauti dokumentus, kurie suteikia nuolaidų ar privilegijų dėl politinių ar religinių pažiūrų arba tautinės priklausomybės, taip pat jais naudotis, jei tai nenumatyta tarptautinėmis sutartimis.

Besibaigiant metams yra įprasta reziumuoti kas, kiek ir kaip buvo nuveikta. Remiantis statistikos duomenimis, pateiktais Seimo tinklalapyje, Balsas.lt įvertino tautos išrinktųjų aktyvumą Seime. Aktyvumą apibrėžia keli parametrai: Seimo narių veikla įstatymų leidybos procese, dalyvavimas balsavimuose ir posėdžių lankomumas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas, dar kartą svarstęs užsienio valstybių tėvynainių kortų dalijimą Lietuvoje, leido suprasti, kad Lenko korta nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. Oficialiai po už uždarų durų vykusio posėdžio, kuriame su Lenko korta susiję klausimai svarstyti trečią kartą, pranešta, kad bus gilinamasi į galimas pasekmes, jei Lietuvoje būtų dalijamos trečiųjų šalių tautiečių kortos.

Kai kurių užsienio valstybių Lietuvos piliečiams dalinamos kortos, kurių turėjimas nėra teisiškai reglamentuotas, yra rimta problema, kuri gali grėsti ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis. "Problemos yra rimtos, kompleksinės, ir tolesnis jų nesprendimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui", - sakė A. Ažubalis po penktadienį už uždarų durų vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio.

Dėl Lenko kortos Seimas į Konstitucinį Teismą (KT) nesikreips. Parlamentarai nepritarė nutarimo projektui, kuriuo buvo siūloma išsiaiškinti, ar tokio užsienio valstybės dokumento turėjimas yra suderinamas su Seimo nario statusu. Už šį nutarimą balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 9, susilaikė 28 parlamentarai.

Seimas ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma Seimui dėl Lenko kortos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Nutarimo projekte pažymima, jog tam, kad rinkimų įstatymuose būtų pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžta konstitucinė sąvoka "nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei", įstatymų leidėjui svarbu žinoti, ar tokio pobūdžio pasižadėjimas ir tokio pobūdžio užsienio valstybės dokumento turėjimas yra suderinamas su Seimo nario statusu.

Iki šių metų pabaigos siūloma pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kompensuojamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė.

Lenkų kilmės Lietuvos piliečiams suteikiama Lenko korta nekelia problemų dėl lojalumo Lietuvos valstybei, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis). Lietuvoje abejojama, ar posovietinėse valstybėse dalijama Lenko korta suderinama su Seimo nario mandatu ir nėra pasižadėjimas užsienio valstybei, kurį draudžia Konstitucija. Seimas po pateikimo yra pritaręs siūlymui dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu. Seimas po pateikimo yra pritaręs konservatoriaus Gintaro Songailos inicijuotam kreipimosi į KT projektui, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui nagrinėti buvo paskirtas pagrindiniu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nusprendė registruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį pretendentu kandidatuoti į prezidentus ir išduoti parašų rinkimo lapus. Toks sprendimas priimtas 9 komisijos nariams balsavus už, 4 - prieš. Tapti kandidatu V.Tomaševskiui koją galėjo pakišo jo turima Lenko korta, patvirtinanti lenkų kilmę.

Seimo pirmininko Arūno Valinsko pareiškimas, kad jis nemato kliūčių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį registruoti pretendentu kandidatuoti prezidento rinkimuose nustebino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narius. Į prezidentus kandidatuojantis Tautos prisikėlimo partijos lyderis, Seimo pirmininkas A.Valinskas ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo tvirtina nematantis kliūčių parlamento nariui V.Tomaševskiui kandidatuoti į prezidentus.

260-tūkstantinė Lietuvos lenkų mažuma gali boikotuoti prezidento rinkimus, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita". Pasak dienraščio, boikotas vyktų, jei Vyriausioji rinkimų komisija(VRK) pretendentu kandidatuoti rinkimuose atsisakytų registruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį. Tapti kandidatu V.Tomaševskiui koją pakišti gali jo turima Lenko korta, taip pat ir kilmė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento rinkimuose. V. Tomaševskio kandidatūrą į prezidentus antradienį iškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos konferencija. Tačiau tapti kandidatu V. Tomaševskiui koją pakišti gali jo turima Lenko korta.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) laukia sudėtinga dilema - ar registruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką parlamentarą Valdemarą Tomaševskį pretendentu kandidatuoti prezidento rinkimuose. V.Tomaševskio kandidatūrą yra iškėlusi LLRA vyriausioji taryba, o kovo 10-ąją jo kandidatūrą dar turi patvirtinti partijos konferencija. V.Tomaševskis jau buvo susisiekęs su VRK, derindamas pareiškinių dokumentų įteikimo laiką.

Seimas svarstys valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) atstovo Gintaro Songailos siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu.

Diskusijas keliantis klausimas, ar asmuo, turintis vadinamąją Lenko kortą, gali būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, turėtų persikelti į Konstitucinį Teismą. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila šiandien Seime užregistravo projektą, kuriuo prašoma dėl Lenko kortos kreiptis į KT.

Lietuva išsakys Lenkijai savo poziciją dėl Lenko kortos, pabrėžiant, kad išduodant lenkų kortas negalima dėti lygybės ženklo tarp buvusių sovietų sąjungos valstybių ir sovietų buvusių okupuotų šalių - Baltijos valstybių. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame, be kitų, aptarti ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras suka galvą, ką daryti su iš kabineto į kabinetą keliaujančiu raštu dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.

Seimo Teisės departamentas mato požymių, jog Lenko korta, kurią turi du Seimo nariai, susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei, klausimas perduodamas parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). „Teisės departamento išvada bus perduota TTK ir po jo išvados bus žiūrima, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Departamentas parengė išvadas, jog yra požymių, kad Lenko kortoje visgi yra požymių pasižadėjimo, ir tai šiek tiek tą problemą aštrina“, - pirmadienį žurnalistams sakė A. Valinsk...

Seimo Teisės departamentas ruošia išvadą dėl Lenko kortos, kuria remiantis Seimui bus siūloma priimti sprendimą, ar perduoti šį klausimą nagrinėti Konstituciniam Teismui (KT). „Aš gavau VRK raštą, šie dokumentai perduoti Seimo teisės departamentui, kurie ruošia atitinkamą išvadą, kol kas negaliu komentuoti, ar bus Seimo priimtas atitinkamas sprendimas kreiptis į KT, ar bus nuspręsta, kad ta išvada neįgalioja to daryti“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininkas Arūnas Valinska...

Buvęs Lenkijos premjeras, prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas) sukritikavo šalies premjerą Donaldą Tuską už tai, kad šis esą negina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentarų, praneša lenkų radijas. J.Kaczynskis šiuo metu yra didžiausios opozicinės konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ pirmininkas.

Nesutarimai dėl komitetų pasidalijimo išskyrė Seimo Valstiečių liaudininkų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus. „Nesolidūs žaidimai“ Nors po Seimo rinkimų abi pusės deklaravo ketinimus įsteigti bendrą frakciją, kaip parodė pirmoji darbo savaitė Seime, šie planai liko neįgyvendinti, rašo „Respublika“. Beje, bendro darbo Valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai ir vienas Naujosios sąjungos atstovas šiek tiek paragavo, dirbdami Mišrioje p...

Prezidentas Valdas Adamkus pritaria Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonei, kad į klausimus, kilusius dėl dviejų parlamentarų turimos Lenko kortos, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). „Konstitucinio Teismo žodis čia reikšmingas ir būtinas ir, manau, laiku padarytas“, - pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas Valdas Adamkus. Valstybės vadovas pabrėžė, kad abejonės dėl galimo Seimo narių pasižadėjimo kitai valstybei turi būti išsklaidyti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį nusprendė siūlyti prezidentui bei Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl Lenko kortos. Tuo metu abejonių sukėlę du į Seimą išrinkti Lenkų rinkimų rinkimų akcijos (LRRA) atstovai jau pirmadienį galės prisiekti Seime.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nesiryžo pateikti vienareikšmio atsakymo, ar Lenko kortos turėjimas prilygsta pasižadėjimui užsienio valstybei ir ar tai gali užkirsti kelią dviems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariams tapti Seimo nariais.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį panaikino keturių savivaldybių tarybų narių įgaliojimus, kurie šių pareigų atsisakė dėl to, kad buvo išrinkti į Seimą. Vienas iš savivaldybių tarybų narių mandatų atsisakiusiųjų asmenų - Pagėgių meras „tvarkietis“ Kęstas Komskis. Jis Pagėgių mero pareigas ėjo nuo 2003 metų.

Vakar Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo (LPSIGK) nariai paskelbė karą spekuliacijai istorine tiesa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Bronislovas Genzelis, filosofas Romualdas Ozolas ir verslininkas Zigmas Vaišvila pranešė apie klubo siekius įgyti politinį svorį, rašo „Respublika“. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras B. Genzelis trumpai priminė LPSIGK reikšmę Lietuvos valstybei.

Pagal balsavimo duomenis iš 2009 apylinkių (iš viso - 2034), pirmauja Tėvynės sąjunga, surinkusi 19,57 proc. balsų (17 mandatų). Antroje vietoje – Tautos prisikėlimo partija – 15,14 (13 mandatų). Vienmandatėse apygardose laimi taip pat konservatoriai. Trečioje vietoje Tvarka ir teisingumas – 12,74 proc. (11 mandatų). Ketvirtoje vietoje – socialdemokratai (11,75 proc. - 11 mandatų), penktoje – Darbo partija (9,04 proc.

Į korupcijos skandalą įsivėlusią ir ant plauko kabančią Vilniaus valdžią remiantys Lenkų rinkimų akcijos atstovai pamaloninti brangiais sklypais sostinėje.

Į Vilniaus valdančiąją koaliciją patekusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai savo rinkėjams grąžintinus sklypus formuoja net miesto parkuose, mokyklų ir daugiabučių kiemuose, pirmadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Vilniaus miesto savivaldybę pasiekia begalės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų, įpareigojančių formuoti sklypus lenkų tautybės gyventojams.

Vilniaus mero rinkimuose paramą koaliciją su liberalu Artūru Zuoku į paramą socialdemokratui Gediminui Paviržiui iškeitę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai atmeta kaltinimus išdavyste. "Mes nieko neišdavėme. Visų pirma mes neišdavėme savo rinkėjų", - penktadienį (04.11) Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė LLRA atstovaujantis savivaldybės tarybos narys Michalas Mackevičius.

Lietuvos lenkai laukia išrinktojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso palankumo, nes šis politikas supranta lenkų mažumos poreikius, teigia populiarus ir įtakingas Lenkijos savaitraštis "Wprost". R. Paksą vadindamas "Lietuvišką mįsle", savaitraštis skiria išrinktajam Lietuvos vadovui visą puslapį. Anot savaitraščio, Lietuvos vadovo rinkimų rezultatams įtakos turėjo ir Lietuvos lenkų balsai.