Seimo Teisės departamentas ruošia išvadą dėl Lenko kortos, kuria remiantis Seimui bus siūloma priimti sprendimą, ar perduoti šį klausimą nagrinėti Konstituciniam Teismui (KT).
„Aš gavau VRK raštą, šie dokumentai perduoti Seimo teisės departamentui, kurie ruošia atitinkamą išvadą, kol kas negaliu komentuoti, ar bus Seimo priimtas atitinkamas sprendimas kreiptis į KT, ar bus nuspręsta, kad ta išvada neįgalioja to daryti“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Seimo pirmininkas pirmadienį ketina susitikti su Lenų rinkimų akcijos atstovais Seime aptarti situacijos.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo prezidentui bei Seimui kreiptis į KT išaiškinimo dėl Lenko kortos, kurią turi du į naująjį Seimą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius.
Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, jei bus kreiptasi į KT ir jei pastarasis išaiškintų, kad Lenko kortos turėjimas susaisto priesaika su kita valstybe, tokiu atveju prisiekusiesiems parlamentarams, turintiems Lenko kortas, grėstų apkalta.
KT 1998 metų lapkričio 11 dieną yra priėmęs nutarimą, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
Anot VRK vadovo, šiuo atveju svarbi ir besiklostanti praktika - kam, kokiais tikslais ir kaip naudojamos Lenko kortos.
V. Tomaševskis ir M. Mackevičius VRK yra pateikę paaiškinimus, kad jie nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Jie praėjusią savaitę prisiekė Seime ir gavo visus parlamentaro įgaliojimus.
Skundą VRK dėl Lenko kortos parašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Gintaras Songaila. Anot jo, V. Tomaševskis ir M. Mackevičius nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.
Lietuvos konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
„Tai yra arba bloga valia, arba nenoras suprasti Lenko kortos įstatymo, nes korta tik patvirtina priklausomybę lenkų tautai, o ne valstybei“, - Lenkijos žiniasklaidai yra sakęs Lenkijos generalinis konsulas Vilniuje Stanislawas Cyganowskis (Stanislavas Cyganovskis).
Paklaustas, ar Lenkija planuoja reaguoti į šią problemą, S. Cyganowskis atsakė, jog „nežinau, kas turėtų reaguoti, nes visas šis reikalas yra išpūstas ir prasimanytas“.
