Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nesiryžo pateikti vienareikšmio atsakymo, ar Lenko kortos turėjimas prilygsta pasižadėjimui užsienio valstybei ir ar tai gali užkirsti kelią dviems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariams tapti Seimo nariais.
VRK nariai sutarė labiau įsigilinti, kokį pasižadėjimą pasirašo asmenys, gavę Lenko kortą ir kokius teisinius padarinius gali turėti jų sprendimas, jog LLRA nariai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius yra pasižadėję užsienio valstybei.
„Neturime atsakymo į svarbiausią klausimą, ar Lenko kortos turėjimas reiškia pasižadėjimą kitai valstybei“, - per posėdį sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
VRK nario konservatoriaus Gintaro Kalinausko teigimu, pagal Lenko kortos įstatymą - „tai mini kvazi pilietybė“. „Dalyvaujant konsului, asmuo pateikia rašytinę deklaraciją, kad priklauso lenkų tautai, duoda priesaiką, ją pasirašo“, - kalbėjo G.Kalinauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į įstatymo punktus, reglamentuojančius atvejus, kada minėtos kortos turėtojai ją praranda. „Įstatyme sakoma, kad Lenko kortą asmuo praranda, kai jis veikia arba veikė prieš Lenkijos valstybės interesus, taip pat kai įgyja Lenkijos pilietybę. () Tai naujas darinys su pasekmėmis, kurias suteikia pilietybė“, - tvirtino VRK narys.
Kita VRK narė Edita Žiobienė siūlė kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši savo ruožtu kreiptųsi į Lenkijos institucijas, prašydama pateikti įstatymo interpretacijas.
V.Tomaševskis ir M.Mackevičius VRK pateikė patikinimus, kad jie nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
Skundą VRK dėl Lenko kortos parašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, išrinktasis Seimo narys Gintaras Songaila. Anot jo, V.Tomaševskis ir M.Mackevičius nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.
Lietuvos konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
VRK savo išvadą dėl Lenko kortos žada priimti pirmadienį, lapkričio 17 d., tačiau iki naujai išrinktiems parlamentarams tą dieną prisiekiant Seime.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
