Lietuvos lenkai laukia išrinktojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso palankumo, nes šis politikas supranta lenkų mažumos poreikius, teigia populiarus ir įtakingas Lenkijos savaitraštis "Wprost".
R. Paksą vadindamas "Lietuvišką mįsle", savaitraštis skiria išrinktajam Lietuvos vadovui visą puslapį.
Anot savaitraščio, Lietuvos vadovo rinkimų rezultatams įtakos turėjo ir Lietuvos lenkų balsai.
"Wprost" cituoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, kurio teigimu, "R. Paksas supranta lenkų mažumos poreikius, kadangi jis buvo pirmuoju Vilniaus meru, o po to - du kartus premjeru, kuris su Akcija sudarė koaliciją, ir tada lenkai turėjo švietimo viceministro, Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo postus ir keturis iš dvidešimties Vilniaus seniūnų".
Savaitraščio cituojamas Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michalas Mackevičius atmeta kaltinimus išrinktajam prezidentui esą jis "fašistas, nacionalistas, demagogas ir lietuviškasis Le Penas".
Manoma, jog Vilniaus rajone R. Paksą parėmė 72 proc., Šalčininkuose - net 80 proc. balsavusių rinkėjų, kurių dauguma - Lietuvos lenkai.
"Tai visiškai neatitinka tikrovės, nes R. Pakso kaltinimas nacionalizmu - tai paprasčiausias rinkimų triukas, siekiant atbaidyti nuo jo kandidatūros tautines mažumas", - sakė savaitraščiui M. Mackevičius.
"Lietuvos lenkai laukia R. Pakso palankumo, nors žino, kad Lietuvos prezidentas turi nedidelę įtaką vidaus politikai, tačiau gali vetuoti įstatymus ir todėl už savo balsus nori, jog prezidentas nepasirašytų dviejų nenaudingų mažumoms - Švietimo ir Tautinių mažumų įstatymų, kurie rengiami Seime", - rašo "Wprost".
Lenkų savaitraštis pažymi, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiams negresia pablogėjimas, tačiau R. Pakso elgesys tarptautinėje arenoje daugeliui diplomatų išlieka mįsle.
Straipsnyje cituojamas Vašingtono Nacionalinių strateginių studijų instituto darbuotojas Jeffrey Simonas (Džefris Saimonas) sakė, kad "Valdą Adamkų visi žinojo, o R. Paksas visiškai nežinomas ir todėl, koks jis yra prezidentas, bus galima pasakyti tik tada, kai sužinosime naujo Lietuvos vadovo požiūrį į kad ir į Kaliningrado, tautinių mažumų - rusų ir lenkų arba holokausto ir žydų turto sugrąžinimo problemas".
"Tačiau neužmirškime, kad pasaulis santūriai ir kritiškai vertino ir tuomet, kai Rumunijos prezidentu tapo Ionas Iliescu, o Lenkijos - Aleksandras Kwasniewskis", - teigia J. Simonas.
R. Paksas praėjusią savaitę pabrėžė ligšiolinės užsienio politikos tęstinumą. Pokalbyje telefonu su A. Kwasniewskiu R. Paksas pareiškė viltį, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus ir toliau plėtojami.
Manoma, jog vasario pabaigoje R. Paksui įgijus prezidento įgaliojimus, vienas pirmųjų jo kontaktų su užsienio vadovais bus susitikimas su A. Kwasniewskiu.
BNS
