Lietuva išsakys Lenkijai savo poziciją dėl Lenko kortos, pabrėžiant, kad išduodant lenkų kortas negalima dėti lygybės ženklo tarp buvusių sovietų sąjungos valstybių ir sovietų buvusių okupuotų šalių - Baltijos valstybių.
Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame, be kitų, aptarti ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
„Mūsų nuomone, tai yra daugiau lenkų reikalas analizuoti savo įstatymą ir jie tą jau supranta - jau buvo tam tikros neformalios diskusijos(...) Diskusijoje išryškėjo tokia pozicija - mes manome, kad apibrėžiant Lenko kortas gaunančių asmenų statusą turėjo būti padarytas skirtumas tarp buvusių sovietinių respublikų ir tų valstybių, kurios sovietų 1940 metais buvo okupuotos. Jei ta korta nenumatyta išduoti Vokietijoje gyvenančiai lenkų mažumai, tai panašiai, manome, turėtų būti traktuojamos ir ES narės Baltijos valstybės“, - sakė S. Šedbaras.
Anot jo, tokia Lietuvos pozicija turėtų būti išsakyta ir per kitą savaitę įvyksiantį premjero Andriaus Kubiliaus vizitą į Varšuvą.
Diskusijos dėl Lenko kortos kilo po to, kai konservatorius parlamentaras Gintaras Songaila Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) parašė skundą, kuriame suabejojo, ar pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą į Seimą išrinkti Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius turėdami Lenko kortą kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą.
G.Songailos nuomone, tai gali prieštarauti Konstitucinio Teismo (KT) 1998 metų lapkričio 11 dienos nutarimui, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
Gavusi skundą, VRK pasiūlė prezidentui bei Seimui dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai, kreiptis į KT.
Seimo pirmininko Arūno Valinsko kabinete atsidūręs raštas buvo perduotas Seimo Teisės departamentui, iš kur grįžo su atsakymu, jog matyti požymių, kad Lenko korta - susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei. Tuomet raštas perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui S.
Šedbarui.
Šio nuomone, kreipimasis į KT dėl Lenko kortos neįmanomas, nes KT negali nagrinėti kitos valstybės įstatymų, nebent prieš Seimo narius būtų pradėtas apkaltos procesas.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
