Prezidentas Valdas Adamkus pritaria Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonei, kad į klausimus, kilusius dėl dviejų parlamentarų turimos Lenko kortos, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT).
„Konstitucinio Teismo žodis čia reikšmingas ir būtinas ir, manau, laiku padarytas“, - pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas Valdas Adamkus.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad abejonės dėl galimo Seimo narių pasižadėjimo kitai valstybei turi būti išsklaidyti.
Tačiau V.Adamkus nepasakė, ar pats kreipsis į KT. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS sakė, kad VRK paklausimas dar negautas. „Kai gausime, svarstysime, ką daryti“, - teigė ji.
VRK sekmadienį nusprendė siūlyti prezidentui bei Seimui kreiptis į KT išaiškinimo dėl Lenko kortos, kurią turi du į naująjį Seimą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius.
Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, jei bus kreiptasi į KT ir jei pastarasis išaiškintų, kad Lenko kortos turėjimas susaisto priesaika su kita valstybe, tokiu atveju prisiekusiesiems parlamentarams, turintiems Lenko kortas, grėstų apkalta.
KT 1998 m. lapkričio 11 d. yra priėmęs nutarimą, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
Anot VRK vadovo, šiuo atveju svarbi ir besiklostanti praktika - kam, kokiais tikslais ir kaip naudojamos Lenko kortos.
V.Tomaševskis ir M.Mackevičius VRK yra pateikę patikinimus, kad jie nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Jie pirmadienį prisieks Seime ir gaus visus parlamentaro įgaliojimus.
Skundą VRK dėl Lenko kortos parašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, išrinktasis Seimo narys Gintaras Songaila. Anot jo, V.Tomaševskis ir M.Mackevičius nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.
Lietuvos konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
„Tai yra arba bloga valia, arba nenoras suprasti Lenko kortos įstatymo, nes korta tik patvirtina priklausomybę lenkų tautai, o ne valstybei“, - Lenkijos žiniasklaidai yra sakęs Lenkijos generalinis konsulas Vilniuje Stanislawas Cyganowskis (Stanislavas Cyganovskis).
Pirmadienį Lenkijos naujienų agentūrai PAP S. Cyganowskis, kalbėdamas apie ketinimus kreiptis į KT ir V. Adamkaus išsakytą pritarimą šiam sprendimui, teigė, jog tai arba „bloga valia“, arba Lenko kortos įstatymo nesuvokimas. „Korta patvirtina priklausomybę lenkų tautai, bet ne valstybei“, – pakartojo generalinis konsulas.
Paklaustas, ar Lenkija planuoja reaguoti į šią problemą, S. Cyganowskis atsakė, jog „nežinau, kas turėtų reaguoti, nes visas šis reikalas yra išpūstas ir prasimanytas“.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
