Diskusijas keliantis klausimas, ar asmuo, turintis vadinamąją Lenko kortą, gali būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, turėtų persikelti į Konstitucinį Teismą. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila šiandien Seime užregistravo projektą, kuriuo prašoma dėl Lenko kortos kreiptis į KT.
Kreipimesi jis teigia, kad Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, todėl Seimo narys klausia, ar tokią priesaiką šaliai davęs parlamentaras gali turėti užsienio valstybės išduotą dokumentą, kuris, anot G. Songailos, suteikia „tam tikrų politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių toje valstybėje ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus būtų siejamas su Seimo nario pareiga gerbti tą užsienio valstybę ir jos tautą, nekenkti tos valstybės bei jos tautos interesams, šios valstybės saugumo, gynybos, viešosios tvarkos ir (ar) kitiems pagrindiniams interesams“. „Tokia Seimo nario priesaika yra dviprasmiška, neatitinka ištikimybės vien Lietuvos valstybei principo ir negalioja“, - teigiama nutarimo projekte.
„Akivaizdu, kad jeigu Seimo nario priesaiką duotų asmuo, kuris priesaika ar pasižadėjimu yra susijęs su užsienio valstybe, kiltų abejonių dėl naujos priesaikos tikrumo ir patikimumo, o tokio asmens teisinė politinė situacija taptų dviprasmiška“, - tvirtina G. Songaila.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skundą iš G. Songailos gavo dar lapkritį, kuriame jis teigė, kad į Seimą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Michalas Mackevičius ir Valdemaras Tomaševskis nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.
VRK pasiūlė prezidentui bei Seimui kreiptis į KT išaiškinimo dėl Lenko kortos.
Praėjusių metų lapkritį į Seimą išrinktas G. Songaila kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas išsiaiškinti, ar į parlamentą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Michalas Mackevičius ir Valdemaras Tomaševskis, pildydami kandidato į Seimo narius anketą, nenuslėpė savo ryšio su užsienio valstybe ir ar gali būti šiems asmenims suteikti Seimo nario mandatai.
Tarptautinės teisės specialistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ yra sakęs, kad pagrindinį įstatymą galimai pažeidžia tai, kad Seimo nariai, gavę Lenko kortą, yra įsipareigoję „nekenkti kitos valstybės interesams“. Anot teisininko, vienintelis normalus kelias išsiaiškinti tiesą yra KT išaiškinimas.
Dėl KT sprendimo būtinybės yra pasisakęs ir šalies prezidentas Valdas Adamkus.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra sakęs, kad jei KT išaiškintų, jog Lenko kortos turėjimas susaisto priesaika su kita valstybe, tokiu atveju prisiekusiesiems parlamentarams, turintiems Lenko kortas, grėstų apkalta.
KT 1998 metų lapkričio 11 dieną yra priėmęs nutarimą, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta. Jame taip pat pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
