medžiai

Vasaros atostogų metu vaikai bibliotekose ne tik galės pasiimti knygų, bet ir bus kviečiami auginti simbolinius Knygų medžius. Mažiesiems arba jų tėveliams bus dalinami specialūs projekto plakatai – Knygų medžiai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais.

(Papildyta 21:41 val.) Pavakare į sostinę vėl grįžo smarki liūtis su perkūnija. Slidus kelias ir suprastėjęs matomumas nemažai daliai vilniečių, po savaitgalio grįžtančių namo, apsunkino ir prailgino kelionę, eismas įvažiavimuose į Vilnių ėmė strigti. Taip pat dėl didelio vandens kiekio, kurio nepajėgia surinkti lietaus kanalizacija, ėmė tvinti kai kurios jau  „tradiciškai“ užliejamos ir vairuotojams gerai žinomos gatvės – Geležinio vilko gatvė, Savanorių prospekto  žiedas ir kt.

Lietuvoje džiūsta guobos ir vinkšnos. Pavojus iškilo ir medžiams, augantiems Biržų Astravo dvaro sodybos parke. Apsikrėtusius maru lapuočius ketinama iškirsti, praneša LTV naujienų tarnyba. Šalnių kaime netoli Vabalninko auganti viena storiausių ir aukščiausių vinkšnų Lietuvoje šią vasarą pradėjo džiūti. Pasak sodybos šeimininko, vinkšna apie 30 metrų aukščio ir daugiau kaip metro skersmens. Medžio šakų gausa ir kamieno storiu dažnai sustoja pasigrožėti pravažiuojantys.

Pirmą kartą visos miškų urėdijos surengė medienos pardavimo elektroninį aukcioną, kuriame siūlė beveik milijoną kubinių metrų medienos. Perdirbėjai internetu nupirko daugiau nei pusę siūlyto kiekio. Didžiausią paklausą turėjo statyboms ir perdirbimo pramonei tinkama apvalioji mediena, praneša LTV „Panorama“. Antradienį vienu metu iš 42 urėdijų medienos įsigijo beveik 500 pirkėjų.

Čedasų miestelio namų stogus ir medžius viesulas į orą kilnojo pirmadienį po vidudienio. Teigiama, kad vėjas nuplėšė stogus, apgriovė pastatus.   Vieną medį užvertė ant automobilio, teigia ŠTV.

Mūsų akims įprastas apleisto automobilio vaizdas yra su nuleistais ratais, išdaužytais langais, pavogtomis detalėmis ir pan. Tačiau žodis apleistas svetur turi ir visai kitokią reikšmę negu mes esame įpratę. Kokią? Atsakymas apačioje. Čia automobiliai užmigo visam laikui, nes juos tiesiog pamiršo. O ir čia miegantys egzemplioriai nėra paprasti. Nuo įvairiausių BMW, Mercedes iki Pontiac.

Sinoptikų pranašaujamos audros ir škvalai ypač neramina tuos sodybų savininkus, kurių kieme auga pasvirę, aplūžę seni medžiai. Negalėdami patys nupjauti pavojingo medžio, žmonės kreipiasi į aukštalipius. Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus apie tai, kaip saugiai šalinami pavojų žmonėms keliantys medžiai, atsakė PĮ „Impela“ vadovas Igoris Parasockis.

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia esančios priemaišos, nebūdingos natūraliai oro sudėčiai, bei atsirandančios žmogaus veiklos rezultate – energetikoje, pramonėje, transporte ar žemės ūkyje. Miškai Lietuvoje užimdami daugiau nei trečdalį šalies teritorijos (32,9 %) yra vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių.

Derva – tėra modernesnis nuo seno žinomo deguto pavadinimas. Trinidado vakarinėje pakrantėje, La Brea rajone plyti tikrai unikalus gamtos kūrinys – 95 akrų ploto dervos ežeras. Nors kelionių gidai neslepia, kad pasitaiko ir nusivylusių renginiu turistų, vis tik geriau vieną kartą pamatyti, nei devynis kartus išgirsti.

Biržų rajone iškirstas 75-erių metų senolei priklausantis miškas – pavogti 253 medžiai. Policijos duomenimis, pranešimas apie vagystę Brigiškių kaime gautas antradienį. Nuostolis skaičiuojamas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Anykščių miškų urėdija organizuoja pavasarinę medžių sodinimo talką Anykščių rajono Pavarių girininkijoje. Talkoje pirmadienį dalyvaus Seimo nariai, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai, moksleiviai, Anykščių Dariaus ir Girėno 1–osios kuopos jaunieji šauliai. Bus sodinami vienerių metų hibridinių drebulių sodinukai, užauginti Pavarių medelyne.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Nors šiais laikais mes daugiausia bendraujame elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis, popieriaus suvartojimas nuo 1980-ųjų išaugo beveik dvigubai. Daugiausia popieriaus suvartoja belgai: per metus kiekvienam gyventojui tenka po 8.51 medžio, kurių aukštis yra apie 12 metrų, skelbia „The Economist“. Teigiama, kad didelis popieriaus suvartojimas šioje šalyje gali būti susijęs su tuo, kad Belgijoje yra įsikūrusios Europos Sąjungos būstinės, kurios išeikvoja milžiniškus kiekius popieriaus, rašo dail...

Ar teko kada vaikštinėti pėsčiųjų takais, įrengtais medžių lajoje? Štai 10 garsiausių pasaulyje „takų medžiuose“, viliojančių ekoturizmo entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.

Sostinės simbolis ir istorinę reikšmę turintis Gedimino kalnas keičia veidą. Dabar čia darbuojasi medkirčiai, kurie kerta kruopščiai atrinktus medžius. Taip siekiama sutvarkyti kalno kraštovaizdį ir apsaugoti nuo korozijos. Reikėtų priminti, kad piliakalniai, kaip gynybinę funkciją turėję objektai, visais laikais buvę be medžių.

Vagys įsisuko ir į privačius miškus. Kol vieni kirto svetimus medžius, kiti vogė pjūklus medžiams pjauti. Penktadienio rytą Lazdijų rajono Teizų kaimo gyventojas A. K. pastebėjo, kad iš garažo pavogtas benzininis pjūklas „Huswarna“. Lazdijietis R. V., atvykęs į jam priklausantį mišką Dainavėlės kaime, pamatė, kad išpjautos ir pavogtos penkios drebulės ir du beržai.

JAV mokslininkai nustatė, kad žmonių keliamas triukšmas veikia augalų ir medžių augimą bei plitimą, skelbia BBC. JAV mokslininkų komanda išsiaiškino, kad triukšmas trikdo gyvūnų, kurie apdulkina augalus ir platina sėklas, elgesį. Todėl, pasak jų, tai lėtai keičia mūsų kraštovaizdį, ypač veikia lėtai augančių medžių paplitimą.

Nuo kovo prasidėję medienos elektroninės prekybos aukcionai įsibėgėja. Miškininkai kalba apie pigsiančią medieną malkoms. Tačiau, pasak urėdijų, nesant paklausos malkoms, popiermedžiui kituose aukcionuose bus mažinamos pradinės kainos. Perdirbėjai sako nerimaujantys dėl sudėtingos būsimų pusmečio ir ilgalaikių aukcionų tvarkos. Nuo kovo pradžios pradėjus veikti bendrai elektroninei sistemai kiekvienos urėdijos trumpalaikių pirkimų aukcionas vyksta kartą per mėnesį.

Kai kurie medžiai Skandinavijoje išgyveno paskutinįjį ledynmetį. Tai prieštarauja plačiai paplitusiam požiūriui, kad regioną padengęs ledas sunaikino visą augaliją. Manyta, kad šiuolaikiniai Skandinavijoje augantys medžiai yra rūšių, kurios paplito į šiaurę prieš 9 tūkst. metų, kai ištirpo ledas, palikuonys, praneša BBC.

Ilgai kamavęs šaltis sodininkams mėgėjams neleidžia ramiai miegoti. O kas jei iššalo medeliai, jei pavasarį teks viską atsodinti? Netoli sostinės Zujūnuose gyvenantis žinomas agronomas, augalų kolekcininkas Leonas Juozelskis patarė nepulti į paniką. Padeda atsirinkti Agronomas tikino, kad Lietuvą užklupę šalčiai sodams žalos nepridarys. „Jei paspaustų apie 40 laipsnių šaltis, tada galėtume nerimauti, o dabar nėra ko.

Japonija – tai harmonija tarp žmogaus ir gamtos. Ši harmonija labai ryškiai matoma arbatos gėrimo ceremonijoje, kurios kelias prasideda grožėjimusi  japoniškuoju sodu ir baigiasi arbatos gurkšniu.Gurkšnodamas arbatą, žmogus siekia visiškos darnos su gamta, jis grožisi ja, klauso jos nuostabiausių garsų: lapų šnarėjimo, paukštelių čiulbėjimo, lietaus teškenimo į tvenkinį, traukia į save įvairiausius gėlių ir augalų kvapus.

Paskendusiais miškais vadinamas toks reiškinys, kuomet ištisi augmenijos plotai užliejami vandeniu, o vandens lygis bemaž nekinta. Tokių miškų daugiausiai randama aplink Didžiosios Britanijos, šiaurės vakarų Prancūzijos ir Danijos pakrantes. Čia medžiai dažniausiai palaidoti ne tik po vandeniu bet ir purvu ar durpėmis. Dar kiti tokie miškai yra randami atokiau nuo pakrančių ir jūrų, tad susipažinkite su 7 tokiais miškais-ežerais, rašo tinklalapis environmentalgraffiti.com.

Deadvlei – tai baltojo molio lyguma Namib-Naukluft parke, Namibijoje. Įdomu tai, kad pažodžiui šios vietovės pavadinimas gali būti verčiamas kaip „mirusi pelkė“, rašo tinklalapis environmentalgraffiti.com. Ši vietovė iš tiesų mistiška, nes dykumą primenančiame peizaže į akis krenta medžių liekanos, kurios styro tarsi šimtmečiams sustojus laikui.

Ekologai teigia, kad smilkalų dervos, vienos iš trijų dovanų, kurią išminčiai atnešė gimusiam Jėzui, gamyba smarkiai sumažėjo. Tyrėjų iš Nyderlandų ir Etiopijos komandos teigimu, jų atliktas tyrimas parodė, kad bosvelijų medžių, išskiriančių aromatingus sakus, skaičius mažėja dėl gaisrų, ganymo ir vamzdžių antpuolių, praneša naujienų agentūra AFP.

Sekmadienio naktį Lietuvoje praūžusi vėtra ne tik išvartė medžius, nutraukė elektros tinklus, bet ir atnešė nuostolių gyventojams. (papildyta 14.35 val.) Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ jau užregistravo apie 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl siautėjusios audros. Turto ir kasko draudimo klientų žaloms atlyginti bendrovė jau rezervavo 110 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų skaičius augs iki 70, o išmokų suma gali siekti 330 tūkst. litų.

Planai kraštovaizdžio draustinyje netoli Puntuko akmens sumontuoti virš medžių net iki 25 metrų iškilusį apžvalgos taką jau sulaukė kritikų vertinimų. Metalo ir medžio konstrukcijų pažintinis takas-pėsčiųjų kelias turėtų pakilti virš Anykščių šilelio ir vingiuotų beveik pusę kilometro, praneša LTV „Panorama“. Jis sujungtų numatytą pastatyti apžvalgos bokštą ir informacijos centro pastatą. Tačiau dar nepradėtas įgyvendinti projektas jau sulaukė kritikos.

Meilė gamtai kai kam prasideda nuo meilės konkrečiam medžiui.  Aistringos, be atsako ir, ko gero, nepagydomos....

Anykščių regioninio parko siūlymas lankytojams į Anykščių šilelį pažvelgti nuo medžių viršūnių sulaukė pasipriešinimo. Dėl siūlomo projekto susikirto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovų nuomonės, praneša LTV „Šiandien“. Pasiūlę Anykščių šilelyje, netoli Puntuko akmens, nutiesti kelių šimtų metrų ilgio taką medžių viršūnėmis parko vadovai sulaukė kritikos, tačiau idėjos neketina atsisakyti.

Žymiausi medžiai atsiranda ir išnyksta. To pavyzdys galėtų būti "L'Arbre du Tenere medžiai, kurie kažkada buvo laikomi labiausiai izoliuotais medžiais Žemėje, karavanų maršrutų Sacharoje orientyru. Savo gyvenimą šis gamtos stebuklas baigė 1973 metais, kai girtas Libijos sunkvežimio vairuotojas nuvertė juos nuvertė. Šių metų rugpjūtį garsaus Anos Frank medis Amsterdame per audrą pučiant stipriam vėjui buvo išrautas.

Rugpjūčio pradžioje pristatyta ir Kaune startavusi „Žalioji akcija“ sulaukė miestiečių susidomėjimo. Per pirmąją savaitę į seniūnijas kauniečiai sunešė per 300 knygų, į „Knygų turgų“ atnešta dar šimtas. „Džiaugiamės, kad miestiečiai nuo pat pirmų dienų noriai prisideda prie šios miesto gražinimo akcijos. Sulaukiame puikių atsiliepimų iš daugumos atnešančių knygas.

Praėjus metams po 2010-ųjų rugpjūčio 8- osios naktį per Lietuvą praūžusios didžiulės audros, Kauno savivaldybės duomenimis, sutvarkyta kiek daugiau nei pusė miestą tuomet nuniokojusio škvalo padarinių. Pernai rugpjūtį tikėta, kad tiems padariniams likviduoti pakaks vos kelių savaičių. Tačiau pritrūko ne tiek darbo rankų, kiek pinigų. „Tvarkymo darbai pirmiausia buvo baigti centrinėse Kauno gatvėse, o pakraštyje esančių gatvių žaliuosiuose plotuose teliko išrauti škvalo nuniokotų medžių kelmus.

Ketvirtadienį, liepos 21 d., daugelyje Lietuvos vietų siautusi vėtra neaplenkė ir Telšių. Netikėtai lietaus užklupti žmonės skubėjo slėptis, o pakilęs stiprus vėjas pridarė nemažai žalos: Žemaitijos sostinėje prilaužė šakų, vartė medžius, gadino pastatus. Telšiuose siautusio lietaus ir škvalo akimirkas bei padarinius užfiksavo Balsas.lt skaitytojas Nilas Narmontas: www.fotolotos.lt www.facebook.com/fotolotos   Dėkojame skaitytojui už informaciją ir nuotraukas.

Vakar Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai skubėjo į Pabiržės seniūnijos Daumėnų kaimą. Atvykę su specialia technika, pjaustė liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus, vedančius į Virgiui Rožėnui priklausančią sodybą. Apie 12 valandą elektros tiekimas į šią sodybą buvo atstatytas. Paaiškėjo, kad elektra dingo, nes sodyboje atsivėrė karstinė įgriuva ir krentančios žemės įtraukė šimtametes liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus.

„iPhone“ išmaniesiems telefonams skirta programa „LeafSnap“, analizuodama medžio lapų nuotrauką, gali nustatyti jo rūšį. Iš pradžių smalsus vartotojas turi nufotografuoti medžio lapą. Po to, naudodama Kolumbijos bei Merilendo universitetų specialistų sukurtą algoritmą, skirtą veidų atpažinimui, programa nustato tikslią lapo formą. Vėliau programa lygina turimą informaciją su įvairių medžių rūšių duomenų baze ir pasirenka iš jos reikiamą rūšį.

Penktadienio paryčiais per Lietuvą praūžė smarkaus, gūsingo vėjo šuoras. Gelbėtojams nuo 6 iki 9 val. ryto teko 9 kartus vykti atlaisvinti kelių, ant kurių važiuojamosios dalies buvo užkritę  medžiai. Tokios gelbėtojų pagalbos prireikė Kėdainių, Mažeikių, Kauno, Ukmergės, Radviliškio, Telšių ir Šiaulių savivaldybėse.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nusikaltimu pavadino kraštovaizdžio niokojimą Turniškėse, kai, neva, saugumo sumetimais, šalia prezidentės rezidencijos kertami medžiai. Interviu portalui balsas.lt V. Adamkus tik apgailestavo, kad Lietuvoje taikomi dvigubi standartai ir nepaisoma priimtų aplinkosauginių įstatymų. - Kas jums kelia didžiausią susirūpinimą Turniškių istorijoje? - Balsas.lt paklausė V. Adamkaus.

Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą. Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, atokiame Airijos kampelyje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai. Tai vieni žymiausių medžių Žemėje, kadaise gausios populiacijos, kurią sunaikino miškų kirtimas, plėtra, užtėštumas ir ligos, likučiai.

Tvarkingas šeimininkas jau perka arba pats eina kirsti malkų kitam sezonui, kad jos spėtų išdžiūti. Šiemet malkos jau spėjo pabrangti. Pabrango 10 procentų Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius teigia, kad, palyginti su praėjusiais metais, malkos pabrango apie 10 proc. Pačios pigiausios, trečiarūšės, metų gale kainavo 72 litus, o dabar kubinis metras šoktelėjo iki 80 litų.

Žagarės (Joniškio raj.) žmonės sukilo prieš miesto aikštės rekonstrukcijos projektą, kuriame vietoje vešinčių medžių, pavadintų nevertingais, netinkamais, liks tuščios plynės. Protesto laišką dėl tokių permainų Seimo nariams, rajono vadovams parašė Vilniuje įsikūrusios asociacijos „Žagariečiai“ aktyvas, kviesdamas diskutuoti, ieškoti tinkamo varianto, o ne nukloti miesto centrą galbūt bevertėmis kiniškomis trinkelėmis.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.

Iki spalio mėn. pabaigos Vilniaus mokyklų kiemai pasipuoš naujais medeliais. Beveik kas šešta sostinės vidurinė mokykla ir gimnazija nusprendė prisidėti prie „Iniciatyvos fondo“ organizuojamos visuotinės medelių sodinimo akcijos. „Įprasta manyti, kad sostinės gyventojai turi daugybę renginių, todėl juos sunku sudominti naujomis veiklomis. Džiugu, kad į akciją įsitraukė daug Vilniaus mokymo įstaigų, kai kurios mokyklos ketina pasodinti daugiau nei 50 medelių.

Bijote, kad per vėtrą ant jūsų namo užgrius visai šalia augantys keliolikos metrų aukščio medžiai? Apsidrauskite namą ir ramiai laukite nelaimės. Tokį patarimą Panevėžio miesto savivaldybėje išgirdo panevėžietė Genovaitė Černiauskienė iš Vilties gatvės 11A namo. Siuntinėja vienas nuo kito Ji su šio namo savininku Valentinu Kairiu kartu gyvena daugiau kaip 20 metų.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje vėl siautė stichija, nors praūžusi vėtra tiek nuostolių, kiek rugpjūčio 7-osios škvalas ir nepridarė. Šįkart ji stipriausia buvo vidurio ir  pietų Lietuvoje: Kauno, Prienų, Marijampolės rajonuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus duomenimis, gelbėtojams teko 14 kartų važiuoti pašalinti kelius užvirtusių medžių. Papildomo darbo bei nuostolių turės ir elektros tiekėjai.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių taisyklių pažeidimo, nurodydamas, kad kartu reiktų spręsti klausimą ir dėl galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti atsakingus pareigūnus, išdavusius leidimą kirsti medžius Mingės kaime, Nemuno deltos regioniniame parke.

„Daugelis žmonių puikiai jaučiasi gamtoje, – sako dr. Eeva Karjalainen iš Suomijos miškų tyrimo instituto. –  Jie atsipalaiduoja, pailsi. Tačiau nedaugelis žino, kad gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais.“ Miškai ir kita natūrali gamta, įvairūs želdiniai mažina stresą, gerina nuotaiką, slopina pyktį, agresyvumą ir apskritai skatina žmogų jaustis laimingesniu.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad tvarkant kelius ir juos asfaltuojant, dažnai yra neleistinai žalojami pakelėse augantys medžiai. Įrengdami kelio sankasas Radviliškio rajone Vabalių kaime kelininkai sužalojo senuosius ąžuolus, kurie dar mena 1863 metų sukilimo laikus. Kelio Švenčionys – Adutiškis ruože neleistinai atidengtos šimtamečių liepų šaknys.

Lietuvos gamtosaugoje siaučiant teisiniam nihilizmui, įvairiausi pažeidimai ir nusikaltimai mūsų visuomenės nebelabai stebina. Vis tik vieno įdomiausių šalies kaimų – Mingės – tragedija mažai ką paliks abejingu. Tai vienas ciniškiausių pastarojo meto nusikaltimų, kai unikali Lietuvos vieta buvo bėgėdiškai ir negrįžtamai nusiaubiama. Iškirsta apie 150 medžių Minijos pakrantėje, nepataisomai sunaikinta unikali „lietuviškos Venecijos“ amtosfera.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė Šilutės rajono savivaldybės administracijai nutraukti neteisėtą medžių kirtimą Minijos (Mingės) kaime, kur upės pakrantėje vykdomi paruošiamieji krantinių statybos darbai. Leidimą iškirsti apsauginio pylimo zonoje augančius medžius uždarajai akcinei bendrovei "Šilutės polderiai" išdavė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.