medžiai

Jei spalio gale ar lapkričio pradžioje pasodinote vaismedžius ir orai ėmė šalti reikia pasirūpinti, kad įdėtas darbas nenueitų perniek. Pasodintų ir jaunų medelių, krūmų šaknis galima apsaugoti, žemės paviršių apklojus lapų sluoksniu, durpėmis, pjuvenomis. Tai darant reikia pasistengti, kad augalų šaknies kakleliai nebūtų po apšildančiuoju sluoksniu, nes ten įsikūrusios pelės gali nugraužti būtent tą augalo dalį. Rūpestingi sodininkai prie kiekvieno medelio padeda apnuodyto masalo pelėms.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorų perduotą nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas už valstybinio miško medienos grobstymą Naujamiesčio seniūnijos Pranionių kaimo 48 metų gyventojui R. L. paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per tą laiką 80 valandų dirbti pomiškio, miško retinimo, valymo ir atsodinimo darbuose, kuriuos nurodys atlikti miškų urėdijos atsakingas darbuotojas.

Šiąnakt per Lietuvą prasiautusi audra sukėlė ant kojų ir Tauragės specialiąsias tarnybas – ant kelių, automobilių ir elektros laidų virto medžiai, gaisro metu vos nesudegė dvi devyniasdešimtmetės senolės. Jau nuo vakar vakaro stiprėjantis vėjas įsisiautėjo apie pirmą valandą nakties. Kaip pasakoja Tauragės apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorius Ruslanas Pačkovskis, tuo metu pasipylė gyventojų skambučiai dėl ant važiuojamosios dalies nuvirtusių medžių.

Šeštadienio naktį siautęs vėjas šalies keliuose ir gatvėse vertė medžius, apgadinti automobiliai. (Papildyta 17:58 val.) Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO informuoja, kad po spalio 6 d. naktį siautusių gamtos stichijų elektros energijos tiekimas iki 17 val. buvo atstatytas 70 tūkst. elektros energijos vartotojų. Maždaug tiek pat, 69 tūkst. vartotojų, elektros energijos tiekimas vis dar sutrikęs. Daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose.

JAV mokslininkai pranešė sukūrę genetiškai pakeistų medžių, optimaliai pritaikytų pramonės poreikiams, auginimo technologiją. Oregono universiteto (JAV) mokslininkai pranešė apie savo pasiekimus genetiškai modifikuojant kai kurias medžių rūšis siekiant suteikti jiems naujų ekologijai ir pramonei svarbių savybių. Pasak „Domesticfuel.

Miesto priežiūros darbininkai Adelaidės universitete Australijoje netyčia nupjovė daugiau kaip 140 medžių, kuriuos prieš daugiau kaip 13 metų pasodino tyrėjai, bandantys rasti būdą, kaip išgydyti mirtiną medžių ligą. Anot universiteto, tvora aptvertų medžių nupjovimas visiškai sunaikino tyrimą. Dėl šio incidento universitetas padavė į teismą rangovus, reikalaudamas daugiau kaip 1 mln. Australijos dolerių kompensacijos, praneša telegraph.co.uk.

Penktadienio vakarą Biržų rajone esantį Obelaukio kaimą siaubė gamtos stichija. LNK teigimu, kaimą siaubė viesulas. Vėjas plėšė stogus, lenkė medžius. Teigiama, kad apgadinta apie 30 namų. Vėjas plėšė stogus, daužė langus, apgriauti įvairūs pastatai. Pranešama, kad stogų nuolaužos skraidė kilometro spinduliu. Nors niekas nenukentėjo, žmonės gerokai išsigando. Prieš kiek laiko stiprus vėjas itin stipriai siaubė Nidą.

Nusipirkęs Biržų regioniniame parke valstybinio miško verslininkas užsimojo iš peties – iškirto daugiau ąžuolų nei leista. Situaciją aiškinasi Valstybinės miškų tarnybos specialistai ir žada verslininką bausti. Šis tikina, esą persistengė samdyti miško kirtėjai, nors pats yra miško kirtimo įmonės savininkas, praneša „Panorama“. Giraitėje šalia„ Viabaltika“ kelio, prie Raubonių kaimo vietoj šimtamečių ąžuolų dabar baltuoja tik kelmai.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Vilniečiai džiaugiasi gyvenantys vienoje žaliausių Europos sostinių. Bet ne tuomet, kai pavojingai pasvirę medžiai grasina užgriūti ant kieme stovinčių automobilių ar užstoja saulės šviesą. Tačiau išsireikalauti, kad toks medis būtų apgenėtas, – sudėtinga misija. Darbų niekaip nesulaukia Dažniausiai želdynai tvarkomi, kai į savivaldybę kreipiasi gyventojai. Vis dėlto nuo skundo užregistravimo iki problemos išsprendimo gali praeiti daugiau nei metai.

Nors galutiniai rezultatai bus aiškūs tik rugsėjo mėnesį, tačiau baigiantis vasarai Kauno centrinėse gatvėse kaštonų, ant kurių nuo gegužės mėnesio kabo kenkėjų gaudyklės, būklė atrodo geresnė. ELTA primena, jog Kauno miesto savivaldybei patvirtinus kaštonų išsaugojimo programą, nuspręsta numatyti kelis medžių apsaugos nuo kaštoninių keršųjų kandelių būdus, tarp kurių buvo ir eksperimentinis metodas - feromoninės vabzdžių gaudyklės.

Kaune liepos 28 dienos vakarą koncertavusios pasaulinio garso amerikiečių roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ vokalistui Anthony Kiedžiui įteiktas genealoginis medis, liudijantis lietuviškas dainininko šaknis, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad artimiausią savaitgalį Lietuvoje numatoma kaitra, kai oro temperatūra pakils iki 30–33 laipsnių šilumos, o liepos 29-30 d. daug kur trumpai palis, vietomis griaudės perkūnija, kai kuriose šalies vietose numatoma liūtis, kruša ar net škvalas, kurio metu vėjo greitis gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę.

Į medį išgelbėti įlipęs kačiuką gelbėti nutaręs jaunuolis pats liko ten. Pirmadienį apie 22 h Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Genių g. į medį, norėdamas nuimti kniaukiantį kačiuką, įlipo jaunuolis ir nebegali nusileisti. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Jaunuolis nukeltas iš 15 m. aukščio. Medikų pagalbos jam neprireikė.

Vasaros atostogų metu vaikai bibliotekose ne tik galės pasiimti knygų, bet ir bus kviečiami auginti simbolinius Knygų medžius. Mažiesiems arba jų tėveliams bus dalinami specialūs projekto plakatai – Knygų medžiai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais.

(Papildyta 21:41 val.) Pavakare į sostinę vėl grįžo smarki liūtis su perkūnija. Slidus kelias ir suprastėjęs matomumas nemažai daliai vilniečių, po savaitgalio grįžtančių namo, apsunkino ir prailgino kelionę, eismas įvažiavimuose į Vilnių ėmė strigti. Taip pat dėl didelio vandens kiekio, kurio nepajėgia surinkti lietaus kanalizacija, ėmė tvinti kai kurios jau  „tradiciškai“ užliejamos ir vairuotojams gerai žinomos gatvės – Geležinio vilko gatvė, Savanorių prospekto  žiedas ir kt.

Lietuvoje džiūsta guobos ir vinkšnos. Pavojus iškilo ir medžiams, augantiems Biržų Astravo dvaro sodybos parke. Apsikrėtusius maru lapuočius ketinama iškirsti, praneša LTV naujienų tarnyba. Šalnių kaime netoli Vabalninko auganti viena storiausių ir aukščiausių vinkšnų Lietuvoje šią vasarą pradėjo džiūti. Pasak sodybos šeimininko, vinkšna apie 30 metrų aukščio ir daugiau kaip metro skersmens. Medžio šakų gausa ir kamieno storiu dažnai sustoja pasigrožėti pravažiuojantys.

Pirmą kartą visos miškų urėdijos surengė medienos pardavimo elektroninį aukcioną, kuriame siūlė beveik milijoną kubinių metrų medienos. Perdirbėjai internetu nupirko daugiau nei pusę siūlyto kiekio. Didžiausią paklausą turėjo statyboms ir perdirbimo pramonei tinkama apvalioji mediena, praneša LTV „Panorama“. Antradienį vienu metu iš 42 urėdijų medienos įsigijo beveik 500 pirkėjų.

Čedasų miestelio namų stogus ir medžius viesulas į orą kilnojo pirmadienį po vidudienio. Teigiama, kad vėjas nuplėšė stogus, apgriovė pastatus.   Vieną medį užvertė ant automobilio, teigia ŠTV.

Mūsų akims įprastas apleisto automobilio vaizdas yra su nuleistais ratais, išdaužytais langais, pavogtomis detalėmis ir pan. Tačiau žodis apleistas svetur turi ir visai kitokią reikšmę negu mes esame įpratę. Kokią? Atsakymas apačioje. Čia automobiliai užmigo visam laikui, nes juos tiesiog pamiršo. O ir čia miegantys egzemplioriai nėra paprasti. Nuo įvairiausių BMW, Mercedes iki Pontiac.

Sinoptikų pranašaujamos audros ir škvalai ypač neramina tuos sodybų savininkus, kurių kieme auga pasvirę, aplūžę seni medžiai. Negalėdami patys nupjauti pavojingo medžio, žmonės kreipiasi į aukštalipius. Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus apie tai, kaip saugiai šalinami pavojų žmonėms keliantys medžiai, atsakė PĮ „Impela“ vadovas Igoris Parasockis.

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia esančios priemaišos, nebūdingos natūraliai oro sudėčiai, bei atsirandančios žmogaus veiklos rezultate – energetikoje, pramonėje, transporte ar žemės ūkyje. Miškai Lietuvoje užimdami daugiau nei trečdalį šalies teritorijos (32,9 %) yra vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių.

Derva – tėra modernesnis nuo seno žinomo deguto pavadinimas. Trinidado vakarinėje pakrantėje, La Brea rajone plyti tikrai unikalus gamtos kūrinys – 95 akrų ploto dervos ežeras. Nors kelionių gidai neslepia, kad pasitaiko ir nusivylusių renginiu turistų, vis tik geriau vieną kartą pamatyti, nei devynis kartus išgirsti.

Biržų rajone iškirstas 75-erių metų senolei priklausantis miškas – pavogti 253 medžiai. Policijos duomenimis, pranešimas apie vagystę Brigiškių kaime gautas antradienį. Nuostolis skaičiuojamas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Anykščių miškų urėdija organizuoja pavasarinę medžių sodinimo talką Anykščių rajono Pavarių girininkijoje. Talkoje pirmadienį dalyvaus Seimo nariai, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai, moksleiviai, Anykščių Dariaus ir Girėno 1–osios kuopos jaunieji šauliai. Bus sodinami vienerių metų hibridinių drebulių sodinukai, užauginti Pavarių medelyne.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Nors šiais laikais mes daugiausia bendraujame elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis, popieriaus suvartojimas nuo 1980-ųjų išaugo beveik dvigubai. Daugiausia popieriaus suvartoja belgai: per metus kiekvienam gyventojui tenka po 8.51 medžio, kurių aukštis yra apie 12 metrų, skelbia „The Economist“. Teigiama, kad didelis popieriaus suvartojimas šioje šalyje gali būti susijęs su tuo, kad Belgijoje yra įsikūrusios Europos Sąjungos būstinės, kurios išeikvoja milžiniškus kiekius popieriaus, rašo dail...

Ar teko kada vaikštinėti pėsčiųjų takais, įrengtais medžių lajoje? Štai 10 garsiausių pasaulyje „takų medžiuose“, viliojančių ekoturizmo entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.

Sostinės simbolis ir istorinę reikšmę turintis Gedimino kalnas keičia veidą. Dabar čia darbuojasi medkirčiai, kurie kerta kruopščiai atrinktus medžius. Taip siekiama sutvarkyti kalno kraštovaizdį ir apsaugoti nuo korozijos. Reikėtų priminti, kad piliakalniai, kaip gynybinę funkciją turėję objektai, visais laikais buvę be medžių.

Vagys įsisuko ir į privačius miškus. Kol vieni kirto svetimus medžius, kiti vogė pjūklus medžiams pjauti. Penktadienio rytą Lazdijų rajono Teizų kaimo gyventojas A. K. pastebėjo, kad iš garažo pavogtas benzininis pjūklas „Huswarna“. Lazdijietis R. V., atvykęs į jam priklausantį mišką Dainavėlės kaime, pamatė, kad išpjautos ir pavogtos penkios drebulės ir du beržai.

JAV mokslininkai nustatė, kad žmonių keliamas triukšmas veikia augalų ir medžių augimą bei plitimą, skelbia BBC. JAV mokslininkų komanda išsiaiškino, kad triukšmas trikdo gyvūnų, kurie apdulkina augalus ir platina sėklas, elgesį. Todėl, pasak jų, tai lėtai keičia mūsų kraštovaizdį, ypač veikia lėtai augančių medžių paplitimą.

Nuo kovo prasidėję medienos elektroninės prekybos aukcionai įsibėgėja. Miškininkai kalba apie pigsiančią medieną malkoms. Tačiau, pasak urėdijų, nesant paklausos malkoms, popiermedžiui kituose aukcionuose bus mažinamos pradinės kainos. Perdirbėjai sako nerimaujantys dėl sudėtingos būsimų pusmečio ir ilgalaikių aukcionų tvarkos. Nuo kovo pradžios pradėjus veikti bendrai elektroninei sistemai kiekvienos urėdijos trumpalaikių pirkimų aukcionas vyksta kartą per mėnesį.

Kai kurie medžiai Skandinavijoje išgyveno paskutinįjį ledynmetį. Tai prieštarauja plačiai paplitusiam požiūriui, kad regioną padengęs ledas sunaikino visą augaliją. Manyta, kad šiuolaikiniai Skandinavijoje augantys medžiai yra rūšių, kurios paplito į šiaurę prieš 9 tūkst. metų, kai ištirpo ledas, palikuonys, praneša BBC.

Ilgai kamavęs šaltis sodininkams mėgėjams neleidžia ramiai miegoti. O kas jei iššalo medeliai, jei pavasarį teks viską atsodinti? Netoli sostinės Zujūnuose gyvenantis žinomas agronomas, augalų kolekcininkas Leonas Juozelskis patarė nepulti į paniką. Padeda atsirinkti Agronomas tikino, kad Lietuvą užklupę šalčiai sodams žalos nepridarys. „Jei paspaustų apie 40 laipsnių šaltis, tada galėtume nerimauti, o dabar nėra ko.

Japonija – tai harmonija tarp žmogaus ir gamtos. Ši harmonija labai ryškiai matoma arbatos gėrimo ceremonijoje, kurios kelias prasideda grožėjimusi  japoniškuoju sodu ir baigiasi arbatos gurkšniu.Gurkšnodamas arbatą, žmogus siekia visiškos darnos su gamta, jis grožisi ja, klauso jos nuostabiausių garsų: lapų šnarėjimo, paukštelių čiulbėjimo, lietaus teškenimo į tvenkinį, traukia į save įvairiausius gėlių ir augalų kvapus.

Paskendusiais miškais vadinamas toks reiškinys, kuomet ištisi augmenijos plotai užliejami vandeniu, o vandens lygis bemaž nekinta. Tokių miškų daugiausiai randama aplink Didžiosios Britanijos, šiaurės vakarų Prancūzijos ir Danijos pakrantes. Čia medžiai dažniausiai palaidoti ne tik po vandeniu bet ir purvu ar durpėmis. Dar kiti tokie miškai yra randami atokiau nuo pakrančių ir jūrų, tad susipažinkite su 7 tokiais miškais-ežerais, rašo tinklalapis environmentalgraffiti.com.

Deadvlei – tai baltojo molio lyguma Namib-Naukluft parke, Namibijoje. Įdomu tai, kad pažodžiui šios vietovės pavadinimas gali būti verčiamas kaip „mirusi pelkė“, rašo tinklalapis environmentalgraffiti.com. Ši vietovė iš tiesų mistiška, nes dykumą primenančiame peizaže į akis krenta medžių liekanos, kurios styro tarsi šimtmečiams sustojus laikui.

Ekologai teigia, kad smilkalų dervos, vienos iš trijų dovanų, kurią išminčiai atnešė gimusiam Jėzui, gamyba smarkiai sumažėjo. Tyrėjų iš Nyderlandų ir Etiopijos komandos teigimu, jų atliktas tyrimas parodė, kad bosvelijų medžių, išskiriančių aromatingus sakus, skaičius mažėja dėl gaisrų, ganymo ir vamzdžių antpuolių, praneša naujienų agentūra AFP.

Sekmadienio naktį Lietuvoje praūžusi vėtra ne tik išvartė medžius, nutraukė elektros tinklus, bet ir atnešė nuostolių gyventojams. (papildyta 14.35 val.) Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ jau užregistravo apie 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl siautėjusios audros. Turto ir kasko draudimo klientų žaloms atlyginti bendrovė jau rezervavo 110 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų skaičius augs iki 70, o išmokų suma gali siekti 330 tūkst. litų.

Planai kraštovaizdžio draustinyje netoli Puntuko akmens sumontuoti virš medžių net iki 25 metrų iškilusį apžvalgos taką jau sulaukė kritikų vertinimų. Metalo ir medžio konstrukcijų pažintinis takas-pėsčiųjų kelias turėtų pakilti virš Anykščių šilelio ir vingiuotų beveik pusę kilometro, praneša LTV „Panorama“. Jis sujungtų numatytą pastatyti apžvalgos bokštą ir informacijos centro pastatą. Tačiau dar nepradėtas įgyvendinti projektas jau sulaukė kritikos.

Meilė gamtai kai kam prasideda nuo meilės konkrečiam medžiui.  Aistringos, be atsako ir, ko gero, nepagydomos....

Anykščių regioninio parko siūlymas lankytojams į Anykščių šilelį pažvelgti nuo medžių viršūnių sulaukė pasipriešinimo. Dėl siūlomo projekto susikirto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovų nuomonės, praneša LTV „Šiandien“. Pasiūlę Anykščių šilelyje, netoli Puntuko akmens, nutiesti kelių šimtų metrų ilgio taką medžių viršūnėmis parko vadovai sulaukė kritikos, tačiau idėjos neketina atsisakyti.

Žymiausi medžiai atsiranda ir išnyksta. To pavyzdys galėtų būti "L'Arbre du Tenere medžiai, kurie kažkada buvo laikomi labiausiai izoliuotais medžiais Žemėje, karavanų maršrutų Sacharoje orientyru. Savo gyvenimą šis gamtos stebuklas baigė 1973 metais, kai girtas Libijos sunkvežimio vairuotojas nuvertė juos nuvertė. Šių metų rugpjūtį garsaus Anos Frank medis Amsterdame per audrą pučiant stipriam vėjui buvo išrautas.

Rugpjūčio pradžioje pristatyta ir Kaune startavusi „Žalioji akcija“ sulaukė miestiečių susidomėjimo. Per pirmąją savaitę į seniūnijas kauniečiai sunešė per 300 knygų, į „Knygų turgų“ atnešta dar šimtas. „Džiaugiamės, kad miestiečiai nuo pat pirmų dienų noriai prisideda prie šios miesto gražinimo akcijos. Sulaukiame puikių atsiliepimų iš daugumos atnešančių knygas.

Praėjus metams po 2010-ųjų rugpjūčio 8- osios naktį per Lietuvą praūžusios didžiulės audros, Kauno savivaldybės duomenimis, sutvarkyta kiek daugiau nei pusė miestą tuomet nuniokojusio škvalo padarinių. Pernai rugpjūtį tikėta, kad tiems padariniams likviduoti pakaks vos kelių savaičių. Tačiau pritrūko ne tiek darbo rankų, kiek pinigų. „Tvarkymo darbai pirmiausia buvo baigti centrinėse Kauno gatvėse, o pakraštyje esančių gatvių žaliuosiuose plotuose teliko išrauti škvalo nuniokotų medžių kelmus.

Ketvirtadienį, liepos 21 d., daugelyje Lietuvos vietų siautusi vėtra neaplenkė ir Telšių. Netikėtai lietaus užklupti žmonės skubėjo slėptis, o pakilęs stiprus vėjas pridarė nemažai žalos: Žemaitijos sostinėje prilaužė šakų, vartė medžius, gadino pastatus. Telšiuose siautusio lietaus ir škvalo akimirkas bei padarinius užfiksavo Balsas.lt skaitytojas Nilas Narmontas: www.fotolotos.lt www.facebook.com/fotolotos   Dėkojame skaitytojui už informaciją ir nuotraukas.