medžiai

 Sinoptikai prognozuoja, kad sekmadienį Lietuvos teritorijoje gali kilti škvalas. Škvalas – tai labai staigus, netikėtas vėjo sustiprėjimas, kai jo gūsis sustiprėja kokiais 6-8 metrais per sekundę, o kai kada ir daugiau. Būna, kad vėjo gūsiai pasiekia ir iki 30 metrų per sekundę. Tada jis per vieną minutę gali staiga imti ir nukelti stogą, sugriauti kokį netvirtą ar blogai pastatytą pastatą, išrauti medį, nutraukti elektros ir kitokius komunikacijos laidus.

Pasipiktinę Vilniaus miesto savivaldybės palaimintu medžių kirtimo miesto centre maratonu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei susivienijimo Žali.LT atstovai, šių metų gegužės 2 d. 12 val. Šermukšnių gatvėje organizuoja piketą-akciją. Renginio tikslas atkreipti visuomenės ir valdžios atstovų dėmesį į drastišką miesto žaliųjų erdvių naikinimą, atveriant kelią dar didesnei taršai. Negailestingai iškirtus medžių alėją Neries krantinėje, kitas žingsnis – Šermukšnių gatvės žaliojo skydo naikinimas.

Kuršių nerijai gaisro padarytos žalos mastas turėtų paaiškėti per maždaug savaitę. Kaip pirmadienį BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, gyvūnai gaisro metu smarkiai nenukentėjo. „Gyvūnams tikrai žalos didelės nėra. (...) Tikrai stambūs gyvūnai nenukentėjo. Nudegė pilnai tik kalnapušynai, kuriuos mes irgi sėkmingai parduosime – neišdegė plikai ir stagarai tebestovi. Jie yra labai kaloringi ir labai vertingi.

 „Labai smagu“, - šypsodamasi ištarė Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandos puolėja Vita Kuktienė. Sezoną jau baigusios Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės antradienį prisijungė prie organizuojamos akcijos „Žaliuojantys miestai ir miesteliai“. Šioje akcijoje dalyvauja ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau dar 23 Lietuvos savivaldybės. Itin saulėtą ir šiltą dieną, viename sostinės parkų, „Kibirkšties-VIČI“ krepšininkės pasodino 6 šermukšnius.

Pristatome romantiškiausius ir įstabiausius tunelius, suformuotus iš medžių....

Ieva Žigaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vasario pabaiga ir kovo pradžia – tinkamiausias metas genėti medžius ir krūmus. Nuo seno, siekiant tvarkingos, patinkančios ir sveikos aplinkos aplink namus, augalai formuojami. Medžius ir krūmus augalus genėti geriausia, kol jie jauni – tuomet tai, pasak dendrologo Dariaus Ryliškio, nesudėtinga padaryti patiems, tačiau norint suformuoti tinkamą medžio lajos struktūrą, būtina žinoti kelias taisykles.

Tenesio valstijos universiteto (JAV) mokslininkai pranešė išsiaiškinę, kodėl krokodilai lipa į medžius, pranešė „Newswise”. Amerikiečių mokslininkai kelis mėnesius stebėjo, kaip keturių krokodilų rūšių atstovai šliauždavo ant palinkusių virš vandens medžių šakų. Pasak tyrimo autorių, paaiškėjo, kad kai kurie krokodilai sugebėdavo medžiais įsikarti net į 4 metrų aukštį. Pasirodo, aukštis priklausydavo nuo krokodilo dydžio: kuo gyvūnas mažesnis, tuo aukščiau galėdavo užropoti šakomis.

Kauno centre esančiame Ąžuolyno parke nuniokota ar nupjauta daugiau nei 100 medžių, praneša Kauno miesto savivaldybė. „Šis nusikaltimas padarytas vandalų. Sunku pasakyti, kokių motyvų vedini jie tai padarė. Norime padėkoti žmogui, kuris pranešė apie šį nusikaltimą", - savivaldybės pranešime cituojama Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Nustatyta, kad netoli parke įrengtų treniruoklių sužalotos 38 drebulės. Dar 64 drebulės ir 9 klevai buvo nukirsti, o dalis jų - pavogta.

Yacouba Sawadogo – išties išskirtinis žmogus, jis padarė tai, ko nesugebėjo grupės mokslininkų ir organizacijų. Garbaus amžiaus vyriškis sustabdė dykumos plėtimąsi šiaurinėse Burkina Faso žemėse, rašo odditycentral.com. Sparčią dirvožemio eroziją ir sausrą sukėlė žemės netausojantis ūkininkavimas, gyvulių ganymas ir pernelyg didelė žmonių populiacija. Tiek vietiniai, tiek užsienio tyrinėtojai bandė išspręsti šią Burkina Fasą ištikusią bėdą, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.

Grupė Danijos moksleivių sakosi padarę tikrą atradimą, įrodantį, kad belaidžio ryšio signalai gali žaloti mūsų sveikatą. Šis naujas faktas gali turėti įtakos milijonams žmonių, rašo dailymail.co.uk. Mokinė Lea Nielsen pasakoja, kad mokiniai nuolat susidurdavo su susikaupimo problemomis mokykloje, jei naktį miegodavo šalia pasidėję mobiliuosius telefonus. Be to, buvo pastebėtas ir prastas miegas. Vaikai mokykloje neturėjo sąlygų ištirti savo smegenų ir mobiliųjų sąveikos bei jos rezultatų.

Vytautas RUŠKYS Pagal Europos standartus pertvarkomos Akmenės aikštės pakraštyje ruošiamasi nupjauti apie 150 metų vešintį uosį ir šalia augantį šiek tiek jaunesnį klevą. Medžius atkakliai bando apginti Stanislavos ir Petro Balskų šeima. Akmeniškiai kreipėsi į „Šiaulių kraštą“, tikėdamiesi sulaukti visuomenės palaikymo. Sukilo prieš medžių naikinimą Praėjusį pirmadienį storakamienių medžių turėjo nebelikti. Buvo atvažiavęs autobokštelis ir darbininkai su pjūklais.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip atsivėrusi beveik 10 hektarų smegduobė per kelias akimirkas įtraukia dešimtį medžių Asumpšeno parapijoje, Luizianoje, praneša „The Telegraph“. Smegduobė pirmą sykį Asumpšene pasirodė praėjusį rugpjūtį ir nuo to laiko nuolat „pasiimdavo“ dalį teritorijos. Vaizdo įrašas rodo kaip medžiai pelkėtoje vietovėje tiesiog įtraukiami po vandeniu. Smegduobė sutraukia medžius per mažiau nei 30 sekundžių.

  Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai tiria ligų ir kenkėjų puolamus miesto medžius ir siūlys būdus, kaip juos gydyti. Savivaldybė kol kas specialiomis gaudyklėmis gelbsti tik keršųjų kandelių naikinamus kaštonus. Nediduko, vos kelių milimetrų drugio – kaštoninės keršakandės – lervos Kauno kaštonų lapus kremta maždaug aštuntus metus. Medžiai ima ruduoti jau liepą.

Amerikiečių mokslininkai paskelbė savo tyrimo apie formą ir spalvą keičiančius medžius, augančius Černobylio atominės elektrinės katastrofos zonoje, rezultatus, pranešė žurnalas „Trees“. Aiškindamiesi, kaip precedento neturintis radiacijos lygis po Černobylio AE (Ukraina) avarijos 1986 metais atsiliepė šalia augusiai florai, JAV mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, pušų augimas per kelis pirmuosius metus po avarijos žymiai sulėtėjo.

JAV Miškų tarnybos (Forest Service) ir Davey instituto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miestuose augantys medžiai kasmet vidutiniškai išgelbsti bent vieno žmogaus gyvybę šalindami iš oro mažos dispersijos teršalų daleles. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Environmental Pollution“. Pasak tyrimo autorių, tokio dydžio mieste kaip Niujorkas medžiai kiekvienais metais išgelbsti bent 8 žmonių gyvybę.

Panevėžio rajone trečiadienio vakarą siautusi audra vartė medžius. Medžiai virto ant mašinų ir namų, apie nukentėjusiuos duomenų negauta. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Paįstrio seniūnijoje, Mitkų kaime, ant automobilio užvirto medis, žmonės nenukentėjo. Atvykę gelbėtojai grandininiu pjūklu medį supjaustė. Be to, Paįstrio seniūnas pranešė, kad Puodžiūnų kaime ant gyvenamo namo stogo užvirto medis. Atvykę gelbėtojai rado apie ant gyvenamo rado apie 15 metrų aukščio medį.

Regina MUSNECKIENĖ Zigmas Kalvaitis iš Junkilų kaimo (Kelmės rajonas) vaismedžius skiepyti pradės tik gegužės viduryje. Ankstesniais metais skiepydavo kovo pabaigoje. Šiemet, pavėlavus pavasariui, dar neatšoko medelių žievė. Skiepys grįžęs iš Anglijos Z. Kalvaitis medelius skiepys po poros savaičių, grįžęs iš Anglijos, kur lanko dukrą. Pavasarį jam prasideda pats darbymetis. Agronomo paslaugos prašo kaimynai, draugai, giminaičiai.

Natalija KONDROTIENĖ Vakar Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos sode nuo ryto aidėjo jaunimo balsai – Motinos dienos proga buvo pasodinta per šimtą medžių. Botanikos sode žvangėjo kastuvai, barškėjo kibirai, čiauškėjo akcijos „Sodinu medį“ dalyviai. Per šimtą moksleivių sodo darbuotojai kvietė ne tik pažiūrėti, kaip teisingai iškasamas medelis, bet ir pervežamas, paruošiamas sodinti. Naujai kuriamame parke šaknis įleis per 100 vaikų pasodintų medžių.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris nepalankus ne tik ūkininkams, bet ir miškininkams – miškasodis vėluoja daugiau nei mėnesį. Miškininkai bijo, kad per vėlai pasodinti medeliai gali neprigyti. Šiaulių urėdijos medelyne pats darbymetis – kasami sodinukai. Apdoroti specialiu skysčiu jie vežami į sodimvietes. Nors laukeliuose burzgia modernus kombainas, atstojantis keletą žmonių, neapsieinama ir be rankų darbo.

Šiaulių miesto Centriniame parke vienas po kito kertami medžiai sukėlė nerimą šiauliečiams. Žmonės baiminasi, kad šioje vietoje verslininkų įrenginėjamas nuotykių parkas smarkiai pakenks ne vieną dešimtmetį skaičiuojantiems medžiams. Parkas praras savo dvasią? „Kiek žinau, miesto Centriniame parke verslininkai sumąstė įrengti atrakcionus. Mano nuomone, dėl tokio „gėrio“ reikėtų smarkiai sunerimti. Didžiausia problema – masiškai kertami medžiai.

Milano (Italija) centre sodinamas miškas, tačiau jis neatrodys tradiciškai. Architektai planuoja sukurti „vertikalų mišką“ – medžiais apsodintus dangoraižius. Kaip praneša „Der Spiegel“, tankiai apgyventose vietovėse pamatyti žaliuojančius augalus gali būti sudėtinga, tačiau šių metų pabaigoje Milano gyventojams ir miesto svečiams tereiks pažvelgti aukštyn. Vertikalus miškas – du milžiniški dangoraižiai, šiuo metu statomi antrame pagal dydį Italijos mieste.

 Paprastai kuo aukštesnis medis, tuo mažesni jo lapai. Matematinis šio reiškinio paaiškinimas, pasirodo, taip pat nustato ribas, iki kokio aukščio medžiai gali augti. Kaare Jensenas iš Harvardo universiteto ir Maciejus Zwienieckis iš Kalifornijos universiteto palygino 1925 medžių rūšis, kurių lapų dydis siekia nuo vos kelių milimetrų iki daugiau kaip metro ilgio, ir nustatė, kad labiausiai savo dydžiu skiriasi gana žemų medžių lapai, rašo NewScientist.com.

Namelius medžiuose paprastai suaugusieji stato savo vaikams, tačiau pasaulyje egzistuoja tokia tauta, kurios žmonės patys gyvena medžiuose ręstuose namuose. Tai Indonezijos Papua provincijoje gyvenanti korovajų gentis. Teigiama, kad iki 1974 metų jie net nežinojo, kad pasaulyje yra ir kitų žmonių bei tautų, kol atsitiktinai jų neaptiko krikščionių misionieriai iš Olandijos.

Lankasterio universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, jog iš augalų žaliavos pagaminti biodegalai kenksmingi gamtai. Tyrėjai įvertino tokių greitai augančių medžių kaip tuopos, ievos, eukaliptai, laikomų idealia žaliava biodegalams gaminti Europoje, įtaką aplinkai. Mokslininkai pažymi, jog šiems medžiams augant, išsiskiria izoprenas, kuris susimaišo su ore esančiais teršalais ir kenkia aplinkai.

 Medžius pjaudamas vyras mirtinai susižalojo Šalčininkų rajone Rudnios kaime trečiadienį pjaudamas medžius mirtinai susižalojo vyriškis. 38-erių metų O. V. lavonas su pjautine žaizda kojoje automobilyje "VW Transporter" rastas apie vidurdienį. Nustatyta, kad pjaudamas medžius miške Rudnios kaimo ribose nukentėjusysis grandininiu pjūklu koją susižalojo pats.

 „Medžius genėti moka visi, kas namuose turi pjūklus, – ironizuoja arboristas Renaldas Žilinskas. – Pakelkite akis ir pažiūrėkite, kokie suluošinti medžiai styro sodybose ir miestų parkuose. Kantrūs jie. Ir pasipriešinti nemoka.“ Medis išsigydo pats Sodybose dažnai tenka matyti, kaip genimos šakos, stambesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu ar uždažomos aliejiniais dažais.

Šilutėje augantys medžiai papuošti itin neįprastai – jų kamienai aprengti spalvingais megztais-nertais apdarais. Idėjos iniciatorė sako, kad pagalbininkių tokiai akcijai teko ieškoti beveik 10 metų. Šilutės moterų verslininkių organizacijos vadovė Virginija Rudienė sako, kad nėriniais papuoštus medžius pamatė Olandijoje prieš 8 metus. Per autobuso langą švystelėjusio vaizdo nespėjo net nufotografuoti, bet atmintin jis įsirėžė ilgam.

Per tris šių metų ketvirčius nustatyti 257 neteisėtų miško kirtimo atvejai, iškirsta 5154 kubiniai metrai miško. Tai 27 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, informuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose miškuose miškų pareigūnai nustatė 133 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Jų metu iškirsti 4256 kubiniai metrai medienos - 9 proc. mažiau nei per tris 2011 m. ketvirčius.

Ką ir kaip reikia daryti, kokius darbus reikia atlikti lapkričio mėnesį darže ir sode - pataria agronomė Joana Giedraitrytė. *Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.

Jei spalio gale ar lapkričio pradžioje pasodinote vaismedžius ir orai ėmė šalti reikia pasirūpinti, kad įdėtas darbas nenueitų perniek. Pasodintų ir jaunų medelių, krūmų šaknis galima apsaugoti, žemės paviršių apklojus lapų sluoksniu, durpėmis, pjuvenomis. Tai darant reikia pasistengti, kad augalų šaknies kakleliai nebūtų po apšildančiuoju sluoksniu, nes ten įsikūrusios pelės gali nugraužti būtent tą augalo dalį. Rūpestingi sodininkai prie kiekvieno medelio padeda apnuodyto masalo pelėms.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorų perduotą nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas už valstybinio miško medienos grobstymą Naujamiesčio seniūnijos Pranionių kaimo 48 metų gyventojui R. L. paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per tą laiką 80 valandų dirbti pomiškio, miško retinimo, valymo ir atsodinimo darbuose, kuriuos nurodys atlikti miškų urėdijos atsakingas darbuotojas.

Šiąnakt per Lietuvą prasiautusi audra sukėlė ant kojų ir Tauragės specialiąsias tarnybas – ant kelių, automobilių ir elektros laidų virto medžiai, gaisro metu vos nesudegė dvi devyniasdešimtmetės senolės. Jau nuo vakar vakaro stiprėjantis vėjas įsisiautėjo apie pirmą valandą nakties. Kaip pasakoja Tauragės apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorius Ruslanas Pačkovskis, tuo metu pasipylė gyventojų skambučiai dėl ant važiuojamosios dalies nuvirtusių medžių.

Šeštadienio naktį siautęs vėjas šalies keliuose ir gatvėse vertė medžius, apgadinti automobiliai. (Papildyta 17:58 val.) Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO informuoja, kad po spalio 6 d. naktį siautusių gamtos stichijų elektros energijos tiekimas iki 17 val. buvo atstatytas 70 tūkst. elektros energijos vartotojų. Maždaug tiek pat, 69 tūkst. vartotojų, elektros energijos tiekimas vis dar sutrikęs. Daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose.

JAV mokslininkai pranešė sukūrę genetiškai pakeistų medžių, optimaliai pritaikytų pramonės poreikiams, auginimo technologiją. Oregono universiteto (JAV) mokslininkai pranešė apie savo pasiekimus genetiškai modifikuojant kai kurias medžių rūšis siekiant suteikti jiems naujų ekologijai ir pramonei svarbių savybių. Pasak „Domesticfuel.

Miesto priežiūros darbininkai Adelaidės universitete Australijoje netyčia nupjovė daugiau kaip 140 medžių, kuriuos prieš daugiau kaip 13 metų pasodino tyrėjai, bandantys rasti būdą, kaip išgydyti mirtiną medžių ligą. Anot universiteto, tvora aptvertų medžių nupjovimas visiškai sunaikino tyrimą. Dėl šio incidento universitetas padavė į teismą rangovus, reikalaudamas daugiau kaip 1 mln. Australijos dolerių kompensacijos, praneša telegraph.co.uk.

Penktadienio vakarą Biržų rajone esantį Obelaukio kaimą siaubė gamtos stichija. LNK teigimu, kaimą siaubė viesulas. Vėjas plėšė stogus, lenkė medžius. Teigiama, kad apgadinta apie 30 namų. Vėjas plėšė stogus, daužė langus, apgriauti įvairūs pastatai. Pranešama, kad stogų nuolaužos skraidė kilometro spinduliu. Nors niekas nenukentėjo, žmonės gerokai išsigando. Prieš kiek laiko stiprus vėjas itin stipriai siaubė Nidą.

Nusipirkęs Biržų regioniniame parke valstybinio miško verslininkas užsimojo iš peties – iškirto daugiau ąžuolų nei leista. Situaciją aiškinasi Valstybinės miškų tarnybos specialistai ir žada verslininką bausti. Šis tikina, esą persistengė samdyti miško kirtėjai, nors pats yra miško kirtimo įmonės savininkas, praneša „Panorama“. Giraitėje šalia„ Viabaltika“ kelio, prie Raubonių kaimo vietoj šimtamečių ąžuolų dabar baltuoja tik kelmai.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Vilniečiai džiaugiasi gyvenantys vienoje žaliausių Europos sostinių. Bet ne tuomet, kai pavojingai pasvirę medžiai grasina užgriūti ant kieme stovinčių automobilių ar užstoja saulės šviesą. Tačiau išsireikalauti, kad toks medis būtų apgenėtas, – sudėtinga misija. Darbų niekaip nesulaukia Dažniausiai želdynai tvarkomi, kai į savivaldybę kreipiasi gyventojai. Vis dėlto nuo skundo užregistravimo iki problemos išsprendimo gali praeiti daugiau nei metai.

Nors galutiniai rezultatai bus aiškūs tik rugsėjo mėnesį, tačiau baigiantis vasarai Kauno centrinėse gatvėse kaštonų, ant kurių nuo gegužės mėnesio kabo kenkėjų gaudyklės, būklė atrodo geresnė. ELTA primena, jog Kauno miesto savivaldybei patvirtinus kaštonų išsaugojimo programą, nuspręsta numatyti kelis medžių apsaugos nuo kaštoninių keršųjų kandelių būdus, tarp kurių buvo ir eksperimentinis metodas - feromoninės vabzdžių gaudyklės.

Kaune liepos 28 dienos vakarą koncertavusios pasaulinio garso amerikiečių roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ vokalistui Anthony Kiedžiui įteiktas genealoginis medis, liudijantis lietuviškas dainininko šaknis, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad artimiausią savaitgalį Lietuvoje numatoma kaitra, kai oro temperatūra pakils iki 30–33 laipsnių šilumos, o liepos 29-30 d. daug kur trumpai palis, vietomis griaudės perkūnija, kai kuriose šalies vietose numatoma liūtis, kruša ar net škvalas, kurio metu vėjo greitis gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę.

Į medį išgelbėti įlipęs kačiuką gelbėti nutaręs jaunuolis pats liko ten. Pirmadienį apie 22 h Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Genių g. į medį, norėdamas nuimti kniaukiantį kačiuką, įlipo jaunuolis ir nebegali nusileisti. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Jaunuolis nukeltas iš 15 m. aukščio. Medikų pagalbos jam neprireikė.

Vasaros atostogų metu vaikai bibliotekose ne tik galės pasiimti knygų, bet ir bus kviečiami auginti simbolinius Knygų medžius. Mažiesiems arba jų tėveliams bus dalinami specialūs projekto plakatai – Knygų medžiai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais.

(Papildyta 21:41 val.) Pavakare į sostinę vėl grįžo smarki liūtis su perkūnija. Slidus kelias ir suprastėjęs matomumas nemažai daliai vilniečių, po savaitgalio grįžtančių namo, apsunkino ir prailgino kelionę, eismas įvažiavimuose į Vilnių ėmė strigti. Taip pat dėl didelio vandens kiekio, kurio nepajėgia surinkti lietaus kanalizacija, ėmė tvinti kai kurios jau  „tradiciškai“ užliejamos ir vairuotojams gerai žinomos gatvės – Geležinio vilko gatvė, Savanorių prospekto  žiedas ir kt.

Lietuvoje džiūsta guobos ir vinkšnos. Pavojus iškilo ir medžiams, augantiems Biržų Astravo dvaro sodybos parke. Apsikrėtusius maru lapuočius ketinama iškirsti, praneša LTV naujienų tarnyba. Šalnių kaime netoli Vabalninko auganti viena storiausių ir aukščiausių vinkšnų Lietuvoje šią vasarą pradėjo džiūti. Pasak sodybos šeimininko, vinkšna apie 30 metrų aukščio ir daugiau kaip metro skersmens. Medžio šakų gausa ir kamieno storiu dažnai sustoja pasigrožėti pravažiuojantys.

Pirmą kartą visos miškų urėdijos surengė medienos pardavimo elektroninį aukcioną, kuriame siūlė beveik milijoną kubinių metrų medienos. Perdirbėjai internetu nupirko daugiau nei pusę siūlyto kiekio. Didžiausią paklausą turėjo statyboms ir perdirbimo pramonei tinkama apvalioji mediena, praneša LTV „Panorama“. Antradienį vienu metu iš 42 urėdijų medienos įsigijo beveik 500 pirkėjų.