medžiai

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nusikaltimu pavadino kraštovaizdžio niokojimą Turniškėse, kai, neva, saugumo sumetimais, šalia prezidentės rezidencijos kertami medžiai. Interviu portalui balsas.lt V. Adamkus tik apgailestavo, kad Lietuvoje taikomi dvigubi standartai ir nepaisoma priimtų aplinkosauginių įstatymų. - Kas jums kelia didžiausią susirūpinimą Turniškių istorijoje? - Balsas.lt paklausė V. Adamkaus.

Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą. Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, atokiame Airijos kampelyje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai. Tai vieni žymiausių medžių Žemėje, kadaise gausios populiacijos, kurią sunaikino miškų kirtimas, plėtra, užtėštumas ir ligos, likučiai.

Tvarkingas šeimininkas jau perka arba pats eina kirsti malkų kitam sezonui, kad jos spėtų išdžiūti. Šiemet malkos jau spėjo pabrangti. Pabrango 10 procentų Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius teigia, kad, palyginti su praėjusiais metais, malkos pabrango apie 10 proc. Pačios pigiausios, trečiarūšės, metų gale kainavo 72 litus, o dabar kubinis metras šoktelėjo iki 80 litų.

Žagarės (Joniškio raj.) žmonės sukilo prieš miesto aikštės rekonstrukcijos projektą, kuriame vietoje vešinčių medžių, pavadintų nevertingais, netinkamais, liks tuščios plynės. Protesto laišką dėl tokių permainų Seimo nariams, rajono vadovams parašė Vilniuje įsikūrusios asociacijos „Žagariečiai“ aktyvas, kviesdamas diskutuoti, ieškoti tinkamo varianto, o ne nukloti miesto centrą galbūt bevertėmis kiniškomis trinkelėmis.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.

Iki spalio mėn. pabaigos Vilniaus mokyklų kiemai pasipuoš naujais medeliais. Beveik kas šešta sostinės vidurinė mokykla ir gimnazija nusprendė prisidėti prie „Iniciatyvos fondo“ organizuojamos visuotinės medelių sodinimo akcijos. „Įprasta manyti, kad sostinės gyventojai turi daugybę renginių, todėl juos sunku sudominti naujomis veiklomis. Džiugu, kad į akciją įsitraukė daug Vilniaus mokymo įstaigų, kai kurios mokyklos ketina pasodinti daugiau nei 50 medelių.

Bijote, kad per vėtrą ant jūsų namo užgrius visai šalia augantys keliolikos metrų aukščio medžiai? Apsidrauskite namą ir ramiai laukite nelaimės. Tokį patarimą Panevėžio miesto savivaldybėje išgirdo panevėžietė Genovaitė Černiauskienė iš Vilties gatvės 11A namo. Siuntinėja vienas nuo kito Ji su šio namo savininku Valentinu Kairiu kartu gyvena daugiau kaip 20 metų.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje vėl siautė stichija, nors praūžusi vėtra tiek nuostolių, kiek rugpjūčio 7-osios škvalas ir nepridarė. Šįkart ji stipriausia buvo vidurio ir  pietų Lietuvoje: Kauno, Prienų, Marijampolės rajonuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus duomenimis, gelbėtojams teko 14 kartų važiuoti pašalinti kelius užvirtusių medžių. Papildomo darbo bei nuostolių turės ir elektros tiekėjai.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių taisyklių pažeidimo, nurodydamas, kad kartu reiktų spręsti klausimą ir dėl galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti atsakingus pareigūnus, išdavusius leidimą kirsti medžius Mingės kaime, Nemuno deltos regioniniame parke.

„Daugelis žmonių puikiai jaučiasi gamtoje, – sako dr. Eeva Karjalainen iš Suomijos miškų tyrimo instituto. –  Jie atsipalaiduoja, pailsi. Tačiau nedaugelis žino, kad gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais.“ Miškai ir kita natūrali gamta, įvairūs želdiniai mažina stresą, gerina nuotaiką, slopina pyktį, agresyvumą ir apskritai skatina žmogų jaustis laimingesniu.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad tvarkant kelius ir juos asfaltuojant, dažnai yra neleistinai žalojami pakelėse augantys medžiai. Įrengdami kelio sankasas Radviliškio rajone Vabalių kaime kelininkai sužalojo senuosius ąžuolus, kurie dar mena 1863 metų sukilimo laikus. Kelio Švenčionys – Adutiškis ruože neleistinai atidengtos šimtamečių liepų šaknys.

Lietuvos gamtosaugoje siaučiant teisiniam nihilizmui, įvairiausi pažeidimai ir nusikaltimai mūsų visuomenės nebelabai stebina. Vis tik vieno įdomiausių šalies kaimų – Mingės – tragedija mažai ką paliks abejingu. Tai vienas ciniškiausių pastarojo meto nusikaltimų, kai unikali Lietuvos vieta buvo bėgėdiškai ir negrįžtamai nusiaubiama. Iškirsta apie 150 medžių Minijos pakrantėje, nepataisomai sunaikinta unikali „lietuviškos Venecijos“ amtosfera.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė Šilutės rajono savivaldybės administracijai nutraukti neteisėtą medžių kirtimą Minijos (Mingės) kaime, kur upės pakrantėje vykdomi paruošiamieji krantinių statybos darbai. Leidimą iškirsti apsauginio pylimo zonoje augančius medžius uždarajai akcinei bendrovei "Šilutės polderiai" išdavė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską prašydamas inicijuoti tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti, ar, kaip teigia žiniasklaida, Mingės kaime augę šimtamečiai medžiai buvo iškirsti teisėtai. Pamario krašte esantis kaimas, dėl savo unikalumo, vadinamas lietuviškąja Venecija ir mėgstamas poilsiautojų. "Deja, Lietuvoje pernelyg dažnai įvairūs projektai pradedami vykdyti jų iki galo nesuderinus su visomis atsakingomis institucijomis.

Netoli Priestočio ir Vilties gatvių sankryžos jau kuris laikas kažkas bando sunaikinti kelis medžius. Tai pastebėjo kaimynystėje esančių namų gyventojai bei greta esančio Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto darbuotojai. "Neaišku, kiek laiko tai jau tęsiasi, tačiau anksčiau naikinamų medžių nepastebėjome, o dabar matosi akivaizdžiai. Medžių kamienai kapojami, tepami kažkokia derva, šaknys apkasamos žemėmis ir barstomos druska. Aišku, kad kažkas nori, jog jie čia neaugtų.

Sunku patikėti, bet projekto „The Urban Map Project“ tikslas – pažymėti skaitmeniniame San Francisko žemėlapyje kiekvieną mieste augantį medį. Kadangi JAV nepriklauso Europos Sąjungai ir nėra prasmės kurpti beprasmiškų projektų (kaip Vilniuje), siekiant pasivogti vieną kitą ES milijoną, belieka manyti, kad jo vykdytojams iš tiesų rūpi kiekvienas miesto medis ir viso San Francisko aplinkosauga. Veikia skirtingų rūšių medžių paieško sistema.

Kaimiečiai nepasitiki pakelių medžius geninčiais ar pjaunančiais kelininkais, baimindamiesi, kad jie nenupjautų ir sveikų medžių. Keliu Biržai - Rokiškis važiuojantys žmonės šios savaitės viduryje sunerimo pamatę, kad pavasario nebesulauks pakelės tuopos. Medžius į pusnis guldė kelininkų pjūklai. Biržiečiai teiravosi, kas nutiko, kad toli nuo važiuojamosios kelio dalies augančios tuopos pasmerktos mirčiai.

Dabar jau aišku, kas nustveria be priežiūros paliktus daiktus. Tai, žinoma, medžiai. Jie neįnoringi – stveria ir suoliukus, ir motociklus bei automobilius, ir kelio ženklus, vamzdžius ar tvoras – viską, kas papuola. Būkite atsargūs.

Gyvosios gamtos gebėjimas stebinti – beribis. Tai patvirtina ir šis 10 keisčiausių pasaulyje medžių sąrašas....