Bijote, kad per vėtrą ant jūsų namo užgrius visai šalia augantys keliolikos metrų aukščio medžiai? Apsidrauskite namą ir ramiai laukite nelaimės. Tokį patarimą Panevėžio miesto savivaldybėje išgirdo panevėžietė Genovaitė Černiauskienė iš Vilties gatvės 11A namo.
Siuntinėja vienas nuo kito
Ji su šio namo savininku Valentinu Kairiu kartu gyvena daugiau kaip 20 metų. Pastaruosius porą metų pensininkai mina Panevėžio savivaldybės slenkstį dėl visai šalia jų namų augančių eglių, liepų ir beržų, kurie, jų įsitikinimu, kelia pavojų ne tik turtui, bet ir gyvybei.
„Namą mes apdraudėme, bet nusiteikti iškeliauti anapus, kai ant galvos užvirs medis, niekaip negalim“, – ironizavo G.Černiauskienė.
Nors pensininkai nuo 2008-ųjų pavasario Savivaldybei rašo raštus, prašydami apgenėti ar nupjauti medžius – kaip nuspręs specialistai, jokio oficialaus atsakymo iki šiol nėra gavę.
G.Černiauskienė taip pat buvo užėjusi į Architektūros ir urbanistikos skyrių pasiteirauti, kodėl negauna atsakymo į dar 2009 metų liepos mėnesį rašytą prašymą tvarkyti medžius, tačiau sužinojo tik tiek, kad vienas už tai atsakingas specialistas išėjo iš darbo, o kitas atostogauja.
Jeigu V.Kairiui ir G.Černiauskienei siaubą keliantys medžiai augtų jų valdoje, jie galėtų iš pensijų susitaupyti pinigų ir pasamdyti privačius genėtojus ar kirtėjus. Tačiau medžiai yra „Aušros“ vidurinės mokyklos, esančios Vienybės aikštėje 38, stadione.
Pagal įstatymus V.Kairiui ir G.Černiauskienei net nepridera kreiptis leidimo kirsti ar genėti medžių į Savivaldybę. Tai turi daryti mokykla, kurios teritorijoje jie yra.
Apie dešimt eglių auga prie pat V.Kairio namo tvoros. Nuo medžių iki jo namo – vos keli metrai. Jeigu virstų, akivaizdu, kad iš medinio namo nekas liktų.
Tačiau mokyklai tos eglės nė kiek nekliūna ir ji nesiruošia Savivaldybei dėl jų kvaršinti galvos.
Pensininkai jaučiasi užspeisti į kampą, kuriame priversti tūnoti ir laukti nelaimės.
Nei miesto Architektūros ir urbanistikos, nei Miesto ūkio skyriai nesugebėjo pakomentuoti šios situacijos, motyvuodami, kad reikia laiko įsigilinti.
„Jie jau dvejus metus gilinasi ir neįsigilina“, – nusivylusi G.Černiauskienė.
Gyvena nuolatinėje baimėje
Ši karšta ir lietinga vasara, kaip reta smarkūs vėjai tapo tikru nervų išbandymu G.Černiauskienei ir V.Kairiui.
„Kai siautėjo vėtros, nežinojom, kur dėtis. Ir namuose baisu sėdėti, ir į lauką išeiti – iš visų pusių medžiai“, – pasakojo G.Černiauskienė.
Praėjusią snieguotą žiemą moteris bijojo, kad apledėjusios medžių šakos nelūžtų.
Pirmą kartą pora savo bėdas raštu išdėstė Panevėžio miesto architektūros ir urbanistikos skyriui 2008-ųjų ankstyvą pavasarį. Gavo atsakymą, kad sklypo, kuriame auga medžiai, naudotojai mokyklai išsiųstas raštas kreiptis į Savivaldybę leidimo tvarkyti medžius.
G.Černiauskienė pasakojo, kad praėjusių metų vasaros pradžioje buvo atvažiavusi Savivaldybės komisija apžiūrėti medžių. Pasak moters, jie konstatavo, kad medžius būtina tvarkyti.
„Mums buvo pasakyta dar kartą raštu išdėstyti savo prašymą Savivaldybei. Mes liepos mėnesį parašėme dar vieną prašymą, kuriame nurodėme, kokie medžiai mums kelia nerimą. Tuo viskas ir baigėsi. Iki šiol valdininkai mus varinėja vieni nuo kitų ir dalija patarimus apsidrausti namą“, – paaiškino pensininkė.
G.Černiauskienė sakė ne kartą mėginusi tartis su „Aušros“ vidurinės mokyklos ūkvedžiu dėl tų nelemtų medžių tvarkymo, tačiau jis esą nesileidžia į kalbas.
Mokyklos ūkvedys „Sekundę“ patikino, kad šalia V.Kairio namo tvoros augantys medžiai mokyklai visiškai nekliūna ir jie neketina kreiptis į Savivaldybę su prašymu juos genėti, juo labiau – kirsti.
Inga SMALSKIENĖ
