Tvarkingas šeimininkas jau perka arba pats eina kirsti malkų kitam sezonui, kad jos spėtų išdžiūti. Šiemet malkos jau spėjo pabrangti.
Pabrango 10 procentų
Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius teigia, kad, palyginti su praėjusiais metais, malkos pabrango apie 10 proc. Pačios pigiausios, trečiarūšės, metų gale kainavo 72 litus, o dabar kubinis metras šoktelėjo iki 80 litų. Antrarūšių kaina nuo 85 litų šoktelėjo iki 90.
Pačių geriausių beržo ir uosio malkų kubinis metras, pasak urėdo, kainuoja 135 litus.
“Respublikos" duomenimis, 2008 metais geros malkos buvo pigesnės. Beržinių kubinis metras urėdijose tekainavo 106 litus, o antrarūšių ir trečiarūšių kaina buvo panaši, svyravo nuo 80 iki 87 litų.
Urėdija gyventojams šiemet miškuose leis nusikirsti 15 tūkst. kubinių metrų malkinės medienos. Patiems kirsti stačią mišką ir prisiruošti malkų yra net dešimt kartų pigiau, nei įsigyti malkas iš jomis prekiaujančių privatininkų ar įmonių pagal reklaminius skelbimus.
Pigiausios miške
Stačio miško kubinio metro kaina tesiekia 10 litų už 1 kv.m, bet pirkėjas pats turi medžius nukirsti, išsivežti iš miško, malkas susipjauti ir suskaldyti.
Darbo nemažai, tačiau norinčiųjų prisikirsti malkų daugybė. Kas imasi šio darbo, malkomis apsirūpina ne vienam sezonui, o keleriems metams, pasiruošia ir po 40 kub.m malkų. Juk vienas miške nieko nenuveiksi, tenka samdyti talkininkus, susiorganizuoti pjūklus, nuomoti transportą. Urėdas jau svarsto, ar nereikėtų riboti stačio miško pardavimo, kad malkomis galėtų apsirūpinti daugiau gyventojų.
Po miško kirtimų susidarančias atliekas urėdija parduoda po 4-11 litų už kub.m, bet pirkėjui pačiam reikia jas susirinkti iš kirtaviečių. Urėdas tikina, kad atliekos visai neblogas kuras, būna rąstų galų nuopjovų, storų šakų. Tik šlapiose biržėse, kur įvažiuoti neįmanoma, tokios atliekos paliekamos pūti.
Dzūkų malkinės pilnos
Pietų Lietuvoje pernai praūžusios audros išvartė medžius Kauno, Varėnos, Alytaus, Trakų bei Šalčininkų rajonuose. Prognozuota, kad dėl vėjovartų malkos atpigs, tačiau dabar aiškėja, kad pigiomis malkomis apsirūpino tik vietiniai gyventojai.
Varėnos miškų urėdijos urėdas Pranas Celevičius teigia, kad dėl viesulo siautėjimo rinkoje malkų kaina ne krito, o pakilo. Varėnos miškų urėdijoje dabar pušinės malkos, kurių po viesulo siautėjimo ir yra daugiausia, kainuoja 78 litus už 1 kub.m be pridėtinio vertės mokesčio (PVM). Urėdas sako, kad pernai kaina tesiekė 65 litus be PVM. Privatininkai malkas šiemet pardavinėja dar brangiau.
“Malkų galim ir pristigti, nes viskas eina į popiermedžius, kurių kaina yra nuo 112 iki 120 litų už kietmetrį. Medienos paklausa didžiulė, jos reikia medienos apdirbimo pramonei. Iš popiermedžių pelnas nepalyginti didesnis, todėl malkos jau darosi nepelningas verslas", - sako Varėnos miškų urėdas.
Po prasiautusio viesulo Varėnos rajone geriausia mediena jau sutvarkyta, liko tik trisdešimtmečiai pušynai. Smėlynuose jie skurdoki, bet medkirčiai dirba, traukia iš po sniego ir plonesnes vėjo išverstas pušis.
“Kaip tik ir stoviu miške prie malkų rietuvės", - pakalbintas mobiliuoju telefonu sakė Varėnos miškų urėdijos Matuizų girininkas Lionginas Slavinskas. Jis tvirtina, kad tikėtis malkų atpigimo neverta. “Kaip gali kristi kaina, juk reikia medžius nupjauti, iš miško ištraukti, sumokėti už darbą, mokesčius valstybei, draudimą. Jei ne brangesnis asortimentas, ruošdami malkas patirtume net nuostolių", - dėsto girininkas.
Jeigu gyventojai ar verslininkai perka nenukirsto miško, girininkija daro dideles nuolaidas, tuomet
1 kub.m kainuoja apie 10-12 litų.
Pietų Lietuvoje, rajonuose, kur prasiautė miškus nuniokojęs viesulas, malkomis neapsirūpino tik nerūpestingi šeimininkai. Varėnos miškų urėdijos urėdas P.Celevičius džiaugiasi, kad dzūkai malkų prisiruošę ne vienam sezonui. Kiekvienas panorėjęs kirto po 40 kub.m stataus miško. Nuolaidos buvo didžiulės, net iki 50 proc. Vietiniai žmonės malkų nepirks dar kelerius metus, jų malkinės pilnutėlės.
Nors malkos kainuoja, bet jeigu dar neišgriovėte krosnių, žiemą būsto šildymas kainuos keliskart mažiau nei daugiabučiuose, kur kainos pasiekusios nebesuvokiamas aukštumas ir nepanašu, kad šis burbulas greitai sprogtų. Realybė tokia, kad jei nebūtų malkų, kaimiečiai bankrutuotų.
Seniūnijos rūpinasi vienišais ir senukais
Biržų rajono Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė teigia, kad neturtingi gyventojai gauna kietojo kuro kompensacijas ir žiemą nešąla. Socialinės rizikos šeimoms seniūnija padeda apsirūpinti malkomis. Suranda tokius tiekėjus, kurių parduodamų malkų kokybė gera, o kaina nesikandžioja.
Vieniši senukai ir neįgalieji tokia pagalba labai džiaugiasi.
Kirsti stačio miško seniūnija negali, nes pagal viešųjų darbų programą darbinami žmonės turėtų baigti pjūklininkų kursus, tai nemažai kainuoja. Kirtėjus tektų aprūpinti specialiomis neperpjaunamomis kelnėmis, šalmais, batais kietais galais, duoti įrankius. Jei įvyktų nelaimė, atsakomybę turėtų prisiimti seniūnija, todėl viešieji darbai miške neorganizuojami, nors Biržų giria čia pat.
Parovėjos seniūnė stebisi kai kurių seniūnijos gyventojų nenoru padirbėti. “Bebrai nugraužė medžius, aš žinau, kad daugiavaikė šeima sėdi be malkų. Sakau jos tėvui: “Jonai, eik nusikirsk ir susivežk". Bet eina jau antri metai, o šeimos galva dar neprisiruošė susitvarkyti. Net su karučiais malkų parsivežti neįstengė, darbo bijo", - apgailestauja seniūnė.
