Žagarės (Joniškio raj.) žmonės sukilo prieš miesto aikštės rekonstrukcijos projektą, kuriame vietoje vešinčių medžių, pavadintų nevertingais, netinkamais, liks tuščios plynės. Protesto laišką dėl tokių permainų Seimo nariams, rajono vadovams parašė Vilniuje įsikūrusios asociacijos „Žagariečiai“ aktyvas, kviesdamas diskutuoti, ieškoti tinkamo varianto, o ne nukloti miesto centrą galbūt bevertėmis kiniškomis trinkelėmis.
Aikštės rekonstrukcija suneramino
Vilniuje įsikūrusios asociacijos „Žagariečiai“ prezidentas Gintaras Leperskas su iniciatyvine grupe paskelbė viešą laišką Seimo nariui Sauliui Bucevičiui, rajono, seniūnijos vadovams, išsakydamas nuogąstavimus dėl ketinamos rekonstruoti Žagarės miesto aikštės, kurioje veši kelių dešimtmečių amžiaus skvero medžiai. Kaip tik jie tapo numatomo plano taikiniu. Pagal skelbiamą nubraižytą schemą žalumos liks visai mažai, atsivers plati, plika erdvė.
Asociacijos nariai sunerimo, kad iš Europos Sąjungos numatomai rekonstrukcijai skirti milijonai neišlėktų pavėjui, nes pasigirdo kalbos, kad aikštėje bus klojamos kiniškos trinkelės, pjaunama didžioji dalis medžių, tačiau plane nenumatyta sutvarkyti aikštės perimetrą formuojančių pastatų fasadų.
Medžiai — nei sovietiniai, nei smetoniniai
Žagarėje, seniūnijos dienos renginyje, Savivaldybės delegacijos narius pasitiko pilna salė žagariečių. Tačiau dėmesį išprovokavo aikštės rekonstrukcijos projektas. Svečiams į akis priekaištus pažėrė buvusi pedagogė, rajono Garbės pilietė Romualda Vaitkienė.
„Labai netikėtai priėmėte tokį projektą. Aš menu smetoninę, tarybinę ir dabartinę aikštę. Mano supratimu, siūloma plynė. Sako, turi būti autentika, tai kurio laikotarpio autentiką ji išlaikys? — klausė Garbės pilietė. — Ar atstatysite senąją vandens pompą ? Ar namai aplink aikštę bus sutvarkyti? Jei ne, atrodys kaip bedantė burna su auksiniu gomuriu. O ar galima visus medžius išpjauti, juk medis — ne smetoninis, ir ne sovietinis, jis yra tiesiog medis, žaluma?“
Romualdos Vaitkienės teigimu, aikštė niekada nebuvo tuščia: prieškaryje stovėjo dvi eilės, žagariečių vadinamos „rindomis“, žydų parduotuvių. Aikštė anuomet buvo skirta arkliams, balaganams. Po karo buvo pasodinti medžiai.
Atkurs neaišku kurią autentiką
Joniškio rajono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Bičkienė aiškino, kad kalbos apie kinišką grindinį niekada nebuvę, Kinija eksportuojanti ne granitą, o bazaltą. Pasak jos, išpjauti ketinama menkaverčius medžius, galbūt akacijas, dalį liepų, kurios gožia aikštę tarsi uždanga. Ąžuoliukas prie paminklo žuvusiems už laisvę išliks. Bus atvežta ir pasodinta daug naujų medžių, įrengtos poilsio salelės.
Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Bičkienė aiškino, kad esą negalima pasakyti, kurio laikotarpio bus aikštė, nes Žagarė vystėsi per daugelį amžių. Pati aikštė susiformavo XVI amžiaus pabaigoje.
Dar ne projektas, dar — tik vizija
„Šiaulių kraštui“ Daiva Bičkienė tvirtino, kad dar galima diskutuoti, aptarti, keisti, kiek, kokių medžių sodinti, kokie mažosios architektūros objektai aikštėje turėtų stovėti. Pasak jos, tai net nesą projektas, tik vizija, matymas, o techninis projektas dabar rengiamas.
Į klausimą, kodėl nenumatyta sutvarkyti aikštę juosiančių namų fasadų, vedėja atsakė, kad nepakanka lėšų. Vicemerė Rimantė Misiūnienė pridūrė, jog aikštė yra visuomeninė, valstybinė, todėl ji tvarkoma, o privačių namų priežiūra priklauso savininkams.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, Žagarės miesto aikštė turėtų būti pertvarkyta iki 2012 metų pabaigos. Iš viso tai kainuos daugiau 3,5 milijono litų.
Ne vienas žagarietis pastebėjo, kad šiuo metu skveras ir taip gražiai persišviečia, erdvės matomos, tik jo dangą reikėtų pakeisti, kad eidami nekliuvinėtų už išsiklaipiusių plytelių (L. Ripskytės nuotr.)
Loreta RIPSKYTĖ
