Praėjus metams po 2010-ųjų rugpjūčio 8- osios naktį per Lietuvą praūžusios didžiulės audros, Kauno savivaldybės duomenimis, sutvarkyta kiek daugiau nei pusė miestą tuomet nuniokojusio škvalo padarinių. Pernai rugpjūtį tikėta, kad tiems padariniams likviduoti pakaks vos kelių savaičių. Tačiau pritrūko ne tiek darbo rankų, kiek pinigų.
„Tvarkymo darbai pirmiausia buvo baigti centrinėse Kauno gatvėse, o pakraštyje esančių gatvių žaliuosiuose plotuose teliko išrauti škvalo nuniokotų medžių kelmus. Ką tik baigtas tvarkyti Kleboniškio miško parkas, dabar tvarkomas Panemunės šilas. Daugybė teritorijų jau sutvarkyta, o kai kur dar yra likviduojami stichijos padariniai. Galima sakyti, kad kiek daugiau nei pusę visų mieste tuomet siautėjusios stichijos pridarytų eibių jau sutvarkėme“, – naujienų agentūrai ELTA aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėją laikinai pavaduojanti Jolanta Miliauskienė.
Tačiau kiek pinigų įplaukė į miesto biudžetą už parduotą parkuose ar gatvėse stichijos „pagamintą“ medieną, ši valstybės tarnautoja teigė nežinanti. Tegalėjo pasakyti, kad už tuos pinigus toliau tvarkomas miestas. Už medieną Kauno miesto savivaldybės gautų pajamų sumos nežinojo ir Aplinkos skyriaus darbuotojai.
Civilinės saugos tarnybos vadovo Gedimino Jankaus teigimu, Vyriausybė Kauno miestui skyrė 174,8 tūkst. litų škvalo padariniams likviduoti. Tie pinigai padalyti miesto gyventojams, kurių turtas buvo suniokotas škvalo metu.
Kiekvieno nukentėjusiojo prašymą atlyginti nuostolius tyrė specialiai savivaldybėje sudaryta komisija, įvertinusi ekstremalią padėtį ir audros pasekmes. Lėšų nuo škvalo nukentėjusiems gyventojams skyrė ir pati savivaldybė. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sudžiuvienės, mažiausia gyventojams išmokėta suma buvo 520 litų, didžiausia – 3120 litų.
Iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, primena ELTA, praėjusių metų rugpjūčio škvalo padariniams mieste likviduoti buvo skirta beveik 1,4 mln. litų. Tie pinigai atiteko pagal poreikius: viešų erdvių sutvarkymui (600 tūkst. litų), gyventojų patirtai žalai kompensuoti (187,2 tūkst. Lt), švietimo įstaigų stogams, lietvamzdžiams sutvarkyti ir kitam smulkiam nekilnojamojo turto remontui (91,6 tūkst. litų).
Kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondas yra labai ribotas, o audros padaryta žala reikalavo gerokai daugiau pinigų nei jame paprastai būna, savivaldybė pamėgino pasinaudoti Kauną po škvalo aplankiusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarimu kreiptis dėl lėšų skyrimo į Vyriausybę.
Suskaičiavusi nuostolius, miesto savivaldybė paprašė Vyriausybę skirti Kaunui papildomai 900 tūkst. litų. Tiek pinigų prireikė sumokėti už papildomus darbus miestą po škvalo tvarkiusioms, infrastruktūrą atkūrusioms bendrovėms „Kauno švara“, „Irgita“, „Autrolis“, „Eismo juosta“, „Kauno gatvių apšvietimas“, VST, kurios dėl audros patyrė didžiulių nuostolių.
„Tikslinant savivaldybės biudžetą, praėjusių metų gale buvo perskirstytos pagal programas ir nepradėtus kai kuriuos projektus likusios nepanaudotos lėšos. Todėl Kauno miesto savivaldybė pati galėjo sumokėti šioms bendrovėms už atliktus darbus. Papildomos sumos škvalo padariniams likviduoti iš Vyriausybės negavome“, – pasitikslinusi duomenis pagal pernykščius dokumentus, penktadienį Eltą informavo savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Alė Čekauskienė.
