mąstymas

Kodėl tokie kūrybiniai darbai kaip paveikslai ar muzikos kūriniai mus sužavi? Ar tai sukelia susijaudinimas, kurį jaučiame matydami ką nors naujo, kažką kitokio, ką pastebėjo menininkas, bet mes ne? Kaip sakė Pablo Picasso: „Kiti matė tai, kas yra, ir paklausė, kodėl. Aš mačiau tai, kas galėtų būti, ir paklausiau, kodėl gi ne.“ Psichologai dažnai matuoja žmogaus kūrybingumą, naudodami įvairiakrypčio mąstymo užduotis.

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ susirungė legendiniai Lietuvos šokėjai, medikai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Į devintą dešimtį įkopusi žinoma sportinių šokėjų pora laidos žiūrovus stebino ne tik savo išmintimi, bet ir puikia reakcija, o atkakli kova žaidime virė iki paskutinių laidos filmavimo sekundžių.

Tikriausiai jau nuo pat mažų dienų kiekvienas vaikas trokšta išsiskirti savo gebėjimais iš kitų. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kurie iš Zodiako ženklų yra patys protingiausi? Portalas yourtango.com savo skaitytojams pateikė protingiausių Zodiako ženklų ketvertuką: Vandenis Vandenio ženklo atstovai mėgsta itin daug mąstyti. Jie gali atsiriboti nuo situacijos vien tam, kad į ją pažvelgtų iš kitos pusės. Vandeniai yra itin subalansuotos ir išradingos asmenybės.

Kartais žmonėms norisi pailsėti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, todėl jie ieško ko nors įdomaus, pažadinančio mąstymą ir tuo pačiu leidžiančio atsipūsti. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir vėl plinta smarkiai pagalvoti priverčianti užduotis. Kad ją išspręstumėte, jums nereikės ypatingų matematikos žinių ar lygčių. Tokia užduotis yra kartais duodama pradinukams, kad šie pratintųsi prie logiškų sprendimų.

Pasirodo, šunys ne tik prisitaiko prie šeimininko gyvenimo tempo, nuotaikų, bet ir jaučia, kai jam būna liūdna ar net ką nors skauda. Tačiau ar tiesa, kad šie keturkojai geba atskirti abejingus, nemalonius žmones ir juos skirtingai įvertina? TV3 žurnalistai atliko eksperimentą ir patikrino, ar mokslininkų tyrimai pasitvirtina. Jau tūkstančius metų šuo laikomas ištikimiausiu ir geriausiu žmogaus draugu.

Ką manote apie siūlomus naujus mokesčius? Ar pritariate dvigubos pilietybės idėjai? O Lietuvos narystę Europos sąjungoje ar palaikote? Nuoširdūs atsakymai į keletą tokių klausimų gali padėti išsiaiškinti, kokios jūsų politinės pažiūros, kad kitą kartą kam nors paklausus jūsų nuomonės svarbiu klausimu, galėtumėte nesukdami galvos atsakyti: „Aš visuomet už ... (įrašykite savo ideologiją) idėjas!”. Atrodo, naudinga taip tiksliai žinoti savo nuomonę.

Mąstymas maitina galvos smegenų auglius, rodo netikėti Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Neseniai žurnale „Cell“ pristatytas tyrimas parodė, kad augliams naudinga smegenų žievės nervų aktyvumas, t.y., mąstymas, nes tai skatina jų augimą. Tokias išvadas mokslininkai padarė pastebėję didelio laipsnio gliomas – mirtinus smegenų navikus, kurie sudaro apie 80 procentų piktybinių galvos ir stuburo smegenų auglių.

 Mąstymas maitina galvos smegenų auglius, rodo netikėti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Neseniai žurnale „Cell“ pristatytas tyrimas parodė, kad augliams naudinga smegenų žievės nervų aktyvumas, t.y., mąstymas, nes tai skatina jų augimą. Tokias išvadas mokslininkai padarė pastebėję didelio laipsnio gliomas – mirtinus smegenų navikus, kurie sudaro apie 80 procentų piktybinių galvos ir stuburo smegenų auglių.

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį dvidešimtmetį pasikeitė vienareikšmiškai į gerąją pusę.

 Reklamos gali erzinti, juokinti, graudinti, tačiau yra reklamų, kurios priverčia susimąstyti. Būtent socialinės reklamos sugeba pakeisti žmonių požiūrį į smulkmenas, kurios yra ypatingai svarbios. Siūlome susipažinti su reklamomis, kuris tikrai privers susimąstyti netgi didžiausius niurzgalius. Galbūt ne visos reklamos pasiekia savo adresatus, tačiau, pripažinkime, kad dalį šių problemų žinome, tačiau niekada apie tai nepagalvodavome.

Būkite labai atsargūs auklėdami vaikus. Mažyliai labai imlūs žinioms, o ir patys yra dar ir kaip linkę tyrinėti pasaulį, analizuoti viską, ką mato savo kelyje. Galbūt ir patiems smagu prisiminti, ką mąstydavote būdamas mažas? Štai kokiais prisiminimais dalijasi dabar jau suaugę ir visai kitaip regintys žmonės.   „Matydamas rūkstančius kaminus, maniau, kad šitaip gaminami debesys.“ „Apsiverkdavau kaskart, kai kas nors miške užlipdavo ant grybo, nes tikėjau, kad smurfai iš tiesų egzistuoja.

Daug merginų, apibūdindamos savo svajonių vyrą, sako, kad norėtų, jog jis būtų protingas. Toks noras, žinoma, išpildomas, bet ar kiekviena žino, ko tikėtis, kuomet susitikinėja su moksliuku ar mokslininku? Štai keletas dalykų, su kuriais gali tekti susidurti, rašo buzzfeed.com. 1. Niekuomet nesuprasite, ką jis veikia darbe. 2. Kiekvieną kartą apsilankę jo laboratorijoje visiškai pasimesite. 3. Jis visuomet žino temų įdomiam pokalbiui.

Lietuvių tolerancija ir supratimas, kas yra gerai, o kas – ne, dažnai stebina visą Europos Sąjungą. Tolerancijos klausimas dažnai smukdo šalį kitų valstybių akyse – tiek kalbant apie seksualines mažumas, tiek ir apie smurtą artimoje aplinkoje ar paprasčiausiai padarytas klaidas ir patirtas nesėkmes… Balsas.lt redakcija gavo skaitytojo laišką, kuriame keliaujantis lietuvis pasakoja, kas jį gąsdina sėdint oro uoste.

Įstojus į Europos Sąjungą (ES) didžiausias iššūkis Lietuvos teisės sistemai buvo ne techninis normų perkėlimas ar perrašymas, bet teisinio mentaliteto pokytis, reikalavęs nugalėti tam tikras dogmas ir sukurti naujas, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, vertindamas pirmąjį Lietuvos dešimtmetį ES.

Britų sociologai, apklausę 5000 moterų, padarė išvadą, jog moterys apie figūrą galvoja dažniau nei vyrai apie seksą. Pagal apklausos duomenis, vidutiniškai moteris apie savo išvaizdą galvoja kas 15 min. Palyginimui: vyrai apie seksą galvoja vidutiniškai kas 20 min. Ir tik 2 proc. apklaustų moterų buvo patenkintos savo išvaizda, o 70 proc. manė, jog jų gyvenimas būtų kur kas geresnis, jeigu jos turėtų tobulą figūrą. Labiausiai moterys buvo nepatenkintos: savo klubais ‒ 87 proc.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Paaugliai serga suaugusiųjų ligomis, internetas ardo vaikų mąstymo procesus, o įvairūs teršalai ir hormonai gali sukelti nevaisingumą ar net vėžį nuo mažų dienų. Ką tik pasirodė rusų filmas brolių Strugackių romano „Sunku būti dievu“ motyvais. Tačiau XXI amžiuje sunku būti ir vaiku. Visų pirma, modernių ryšio technologijų suteikta pasirinkimo laisvė tampa lazda su dviem galais.

Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia.

„Mokytoja iškvietė mane į mokyklą dėl agresyvaus mano aštuonmečio sūnaus elgesio su bendraamžiais. Mane tai labai nustebino, nes namuose vaikas nebūna piktas. Ką daryti?“ – teiraujasi Sofija iš Kauno r. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Apie vaikų agresiją, agresyvius vaikus sunku kalbėti be vidinio nerimo ir kaltės.

Gumos kramtymas nepadeda virškinimui ir nenumalšina alkio, tačiau gali paaštrinti mąstymą. Žmonės gumą kramto dar nuo tada, kai senovės graikai atsiriekę pistacijos medžio žievės ją naudodavo burnos kvapo pasaldinimui. Šiandien lipnūs gabaliukai turi kur kas daugiau paskirčių, juos kramtome norėdami sustabdyti alkio jausmą, gauti nikotino dozę ar tiesiog kur nors nukreipti dėmesį.

Iš Estijos grįžęs Šiaulių architektas Algimantas Černiauskas neslepia pasigėrėjimo kaimynų architektūriniais sprendimais. Estų urbanistikos plėtra jį nustebino. Net ir mažuose miestuose skelbiami tarptautiniai architektūros konkursai, o socialinis būstas primena jaukias vilas.

Kai BNS žinių tarnyba informuoja, kad Lietuva tapo ES lydere pagal depresija sergančių žmonių ir antidepresantų suvartojimo skaičių, pykti verčia du dalykai: visiškas šio reiškinio politinis ignoravimas ir visuomenės nejautra, su kuria pasitinkamas kiekvienas „palūžęs“ pilietis. Depresija neįtraukiama į „garbingų“ ligų sąrašą (kaip pavzydžiui, vėžys), tarsi žmonės tiesiog „šiaip sau“ išderina neuromediatorių veiklą smegenyse. Tarsi sirgti depresija – malonumas.

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalinimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu faktoriumi. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American) Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų.

Kai kurie įsitvirtinę mitai apie žmogaus smegenis skamba tiesiog per daug patraukliai, jog lengvai nugrimztų užmarštin. Idėjos, jog mes naudojame tik 10 procentų savo smegenų, ar Mocarto muzikos klausymas pakelia intelekto koeficientą, – intriguojančios, žavinčios ir patrauklios, tačiau klaidinančios.

Kiekvieno verslo esmė – gera idėja. Kai kurios jų atrodo tokios paprastos, kad sunku suprasti, kaip apie jas niekas nepagalvojo anksčiau. Kitos yra tokios revoliucingos, kad sunkus suvokti, kaip kam nors jos sugebėjo šauti į galvą. Tačiau šios idėjos neateina tiesiog panorėjus.

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad britų ekspremjerė Margaret Thatcher (Margaret Tečer) buvo išmintinga ir valinga politikė, kuri daug lėmė visos Europos istoriją ir pasižymėjo Sovietų Sąjungai nepataikaujančiu mąstymu. "Tai labai įžymi mūsų laikų asmenybė, išmintinga ir labai valinga politikė, kuri daug kur lėmė ne tik savo šalies, bet ir Europos istoriją", - BNS sakė V.Landsbergis.

Kai įmonių vadovų mokymų koordinatorė Stacia Pierce dirba su verslo lyderiais, ji pataria vieną dalyką – susirasti hobį. Tai gali būti greitasis skaitymas ar žvejyba, bet svarbiausia, kad jie rastų mėgstamų dalykų už darbo ribų. S. Pierce portalui „Enterpreneur“ pateikia keturis argumentus, kaip hobis padeda geriau valdyti kompanijas. Sprendimų priėmimas Jei žmogus trumpam ištrūksta iš darbo ir užsiima savo mėgstama veikla, jis grįš į biurą su šviežiomis ir įdomiomis idėjomis.

Žmonių protai stulbinančiai varijuoja. Kodėl evoliucija mūsų visų nepadarė genijais ir kodėl netgi turintys aukštą IQ, elgiasi kaip puspročiai? „Žemė turi ribas, bet žmonių kvailumas – beribis,“ rašė Gustave'as Flaubertas. Jis vos neišsikraustė iš proto dėl šio fakto. Spalvingi ir nežaboti pasisakymai apie kvailai savimi patenkintus jo aplinkos žmones užpildė daug jo laiškų, skirtų Louise Colet, prancūzų poetei, įkvėpusiai jo novelę Madame Bovary.

Turbūt ne kartą teko girdėti posakį „Kas per daug, tas nesveika“. Panašu, kad jis turi rimtą biologinį pagrindą. Mažai kas galėjo numanyti, jog ir galvoti iš tikrųjų kenksminga: mokslininkai iš Gladstono instituto (JAV) teigia, kad intensyviai mąstant aktyviuose neuronuose pažeidžiama DNR – ir kuo aktyvesnės nervinės ląstelės, t.y. kuo intensyviau individas galvoja, tuo smarkiau jos pažeidžiamos.

Lyderystė yra išmokstamas elgesys, kuris per laiką tampa nesąmoningas ir automatiškas. Pavyzdžiui, lyderiai gali priimti kelis svarbius sprendimus per laiką, kurio kitiems užtektų tik problemai suvokti. Dauguma žmonių svarsto, kaip lyderiai žino, kurie sprendimai yra geriausi, ypač kai juos priima esant nemenkam spaudimui, rašo "Forbes.com". Patys sėkmingiausi lyderiai sprendimus priima instinktyviai.

Anot stipriosios lyties atstovų, moterys įneša į teismų darbą sumaištį ir chaosą, nes visko bijo. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke skyrus Loretą Braždienę teisėjai vyrai sunerimo, mat yra įsitikinę, kad tokias pareigas turi eiti tik vyriškis. „Moteriškas teismas atrodo nesolidžiai. Aplink ir taip pernelyg daug moterų, kurios įneša sumaištį ir chaosą, nes mąsto ne taip, kaip vyrai. Ir be to, visko bijo“, - portalui Balsas.lt sakė Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbantis teisėjas.

Ar žinojote, kad Disneilendo idėja gimė per šeimos atostogas. Waltas Disney’us lankėsi viename seniausių Europos atrakcionų parkų Tivoli ir pagalvojo, kad galėtų daug didesnį ir įspūdingesnį parką sukurti JAV. Šis verslo pradžios metodas jokia išimtis: daugybė verslo banginių idėjų verslui prisirinko kasdieniame gyvenime, rašo entrepreneur.com.

Ar mes gyvename mašinos viduje? Filosofinis mąstymo eksperimentas duoda atsakymą: greičiau – taip, negu – ne, skelbia „Huffingtonpost.co.uk“. Teorijos esmė ta, kad bet kokia civilizacija, evoliucijos procese perėjusi į „požmogiškąją“ stadiją, beveik garantuotai išmoks modeliuoti Visatos mastais. Įvertinus realybės matmenis – milijardai pasaulių, besisukančių aplink milijardus saulių – panašu, kad, jeigu tai įmanoma, visa tai jau įvyko.

„Įsitaisykite patogiai ir įsivaizduokite gyvenimą, kuriame esate pasiekęs visus savo tikslus, ir jūs šį gyvenimą priartinsite arčiau realybės“, – sakydavo motyvacijos treneriai ir guru. Taip galima bandyti įsivaizduoti kiekvieną būsimo gyvenimo detalę – scenarijų ant rašomojo, rašalą ant scenarijaus, automobilį prie savo namo. Anot motyvacijos trenerių, pozityvus mąstymas padeda pasiekti sėkmę.

Septynmetis berniukas iš Hempšyro – Owenas Howkinsas – su šunimi, vardu Haatchi, tapo neišskiriamais draugais, kai gyvūnas jam padėjo įveikti nevisavertiškumo kompleksą. Sužinojęs, kad serga reta genetine liga ir yra kitoks nei visi kiti vaikai, berniukas tapo drovus, liovėsi bendravęs bei užsisklendė savyje. Berniuko tėvas Willas Howkinsas iš gyvūnų pagalbos centro priglaudė šunį, su kuriuo Owenas netrukus tapo geriausiais draugais.

Norite sužinoti, kodėl žmonės priima neprotingus finansinius sprendimus? Tuomet siūlome susipažinti su egzotiška mokslo šaka – finansų biheviorizmu. Finansų biheviorizmo tyrinėtoja Meira Statman sako, kad investuotojai mąsto taip pat kaip ir visi kiti „normalūs“ žmonės.

Automobilių ratų blokuotojams uždrausta blokuoti privačioje žemėje stovinčių automobilių ratus. Toks naujas įstatymas įsigaliojo Anglijoje ir Velse. Remiantis Laisvių apsaugos aktu, ratų blokavimas privačioje žemėje nuo šiol taps nusikaltimu, informuoja BBC naujienų tarnyba. Naujasis įstatymas nebus taikomas Šiaurės Airijai. Privačioje žemėje stovinčių automobilių ratų blokavimas Škotijoje uždraustas nuo 1992 metų.

Prieš aštuonias dienas su savo matematikos mokytoju pabėgusi 15-metė britų moksleivė rasta Prancūzijoje, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, praeiviai nelygią porą, kurios paieška buvo paskelbta visoje Europoje, pastebėjo Bordo miesto centre. 30-metis mokytojas iš Britanijos Istborno miesto buvo sulaikytas. D. Britanijos policija buvo išdavusi sankciją jį suimti dėl vaiko pagrobimo. 15-metė šiuo metu „saugoma policijos“. Abiejų jų sveikata yra gera.

Rugsėjį pasaulyje minima seksualinės sveikatos diena. Deja, Lietuvoje šios dienos minėjimas tebėra naujovė – kaip ir daugybė su seksualumu ar lytiškumu susijusių temų yra griežtas tabu net tik šeimose, bet ir apskritai visuomenėje.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

„Laisvas mąstymas – lyg visą laiką dūzgianti sąmonė, aktyvus fonas, į kurį kas nors įsirašo, persirašo, persikeičia. Nieko būtino, privalomo. Įgimta ir priprasta būti mąstymo situacijose, skendėti kažko prisodrintame sąmonės vandeny. Neturint tikslų, uždavinių, tik fiksuojant, kas pasirodo, iškyla tarpuose tarp darbų, įsipareigojimų. Universiteto auditorijos mąstymo foną intensyvino, aktyvino, vis likdavo, prie ko sustoti, prie ko grįžti.

Jeigu anksčiau pasaulio lyderiams buvo svarbios pasaulio žinios (angl. global knowledge), ateities lyderystė priklauso kūrybingumui. Tai yra vienas iš daugelio signalų, kad verslo pasaulis evoliucionuoja iš informacinio amžiaus, kur dominavo techniniai įgūdžiai, o žinios ir patirtis buvo visa ko karaliai, rašo CNN.

Mintys neturi galios žeisti, jei tik patys šios galios joms nesutei­kiame. Jameso Borgo knyga „Minties galia“ kupina galios tikrąja šio žodžio prasme. Galios, kuri leis jums kontroliuoti savo mintis, emocijas ir visą savo gyvenimą. Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas galėtų pasikeisti, jei gebėtumėte valdyti galią, slypinčią jūsų mintyse.

Kas čia per pavadinimas? – kas nors paklaus. Tiesiog geresnio nesugalvojau apibūdinti temai, kuri pati savaime yra ir absurdiška, ir paradoksali, ir visiškai realistiška vienu metu. Kalbu apie prasmių išplovimą, apie tai, kaip atsiranda sekso skandalai, kuriuose nėra sekso, teisingumas, kuriame nė nekvepia noru išsiaiškinti tiesą, agresija, kuri maskuojasi po tolerancijos kauke bei kitus panašius siurrealizmui priskirtinus dalykus, kurių taip gausu mūsų kasdienybėje.

Kuo platesnės aplink vaiką esančio pasaulio ribos, tuo geriau veikia jo vaizduotė, skatindama kūrybinį potencialą, praneša „Medical Xpress“, remdamasis mokslininkų atliktu tyrimu. Vaiko kūrybinį mąstymą ne tik galima, bet ir privalu lavinti: kuo jis bebūtų užaugęs, proto paslankumas ir vaizduotės lakumas tikrai našta nebus. Tačiau kaip paskatinti tą kūrybinį mąstymą? Psichologai iš Tel Avivo universiteto (Izraelis) siūlo gana paprastą būdą – padės kosmosas.

Mokslininkų teigimu, kalbėjimas su savimi toli gražu nereiškia pamišimo. Priešingai – toks įprotis gali būti naudingas mąstymui ir nuovokai. Žmonės su savimi šnekasi pakankamai dažnai: kaip tvirtina mokslininkai, taip elgiamasi bent kas kelias dienas, o kai kurie su savimi pasišneka ir dar dažniau, rašo msn.com.

Reikia pamiršti norą būti milijonieriumi, sako turtuolis Grantas Cardone. Reikia norėti būti multimilijonieriumi. Jei manote, kad milijonas dolerių jums užtikrins finansinį saugumą ir stabilumą, smarkiai klystate. Atsižvelgiant į dabartinės ekonominės aplinkos, vyriausybių ir finansų rinkų nestabilumą, yra naivu tikėtis, jog milijonas dolerių taps pakankama pinigų suma, užtikrinančia jūsų ir jūsų šeimos finansinį saugumą.

Švedų autorės Astridos Lindgren knygas apie Pepę Ilgakojinę Vokietijos teologė pavadino rasistinėmis.Ji reikalauja paraginti tėvus praleisti kai kurias knygos dalis arba jas paaiškinti, rašo „The Local“. Vokietijos federalinės evangelikių moterų asociacijos narė dr. Eske Volrad pirmą kartą apie tai prabilo per praeitą savaitę Leipcige surengtą konferenciją prieš diskriminaciją.

Jei „Google“ paieškos laukelyje parašytumėte anglišką žodžių junginį „Why are women“ (Kodėl moterys yra), pirmasis žodis, siūlantis užbaigti ieškomą sakinį, būtų „crazy“ (išprotėjusios). Taip pat pasirodytų tokie paieškos užbaigimo pasiūlymai, kaip „so shallow“ (tokios lėkštos) ir „so emotional“ (tokios emocingos). Na matyt, kiekvienas „Google“ vartotojas turi savų neatsakytų klausimų. Merkel patikimumu lenkia Sarkozy „Forbes.

Europa bando spręsti finansines šalių problemas, tačiau kartu galime pastebime, jog nėra jokių pasiūlymų ir idėjų. Kalbama apie problemas, tačiau nekalbama apie sprendimus, nėra jokio brainstorm'o, nėra net naivių ar paprastų pasiūlymų. Lyg kažkur būtų dingęs gebėjimas spręsti problemas. Problemos niekur nedings, o tik dar labiau didės tol, kol turėsime demokratijos krizę. Demokratijos krizė sukelia ekonominę krizę.