Norite sužinoti, kodėl žmonės priima neprotingus finansinius sprendimus? Tuomet siūlome susipažinti su egzotiška mokslo šaka – finansų biheviorizmu.
Finansų biheviorizmo tyrinėtoja Meira Statman sako, kad investuotojai mąsto taip pat kaip ir visi kiti „normalūs“ žmonės. Tai reiškia, kad ne visus jų sprendimus padiktuoja racionalus protas, rašo „Business Insider“.
Finansų biheviorizmo mokslo šakos atstovai stengiasi išsiaiškinti kodėl žmonės priima vienokius arba kitokius investicinius sprendimus.
Šiuo metu finansų biheviorizmas išgyvena aukso amžių. Pateikiame jums septynis, dažniausiai pasitaikančius, paaiškinimus, kodėl investuotojai elgiasi vienaip, o ne kitaip.
Peraugęs ego
Pernelyg didelis pasitikėjimas savo protinėmis galiomis ir gebėjimu įvertinti visas svarbias aplinkybes yra bihevioristinės idėjos pagrindas. Jūsų smegenys mano, kad yra pajėgios priimti geriausius investicinius sprendimus ir numatyti galimus padarinius
Neretai tokių investuotojų investicinis portfelis yra menkai diversifikuotas ir itin pažeidžiamas, nes šie finansų pasaulio žaidėjai stato visus pinigus vos ant kelių investicinių instrumentų.
Prisirišimas
Visų pirma, jūsų smegenys yra nepajėgios tinkamai apdoroti visos informacijos. Maža to, kaip jau buvo minėta anksčiau, žmonės yra linkę pernelyg pasikliauti savo protinėmis galiomis. Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad žmonės yra nelinkę keisti savo nuomonės.
Tarkime, kad remdamiesi tam tikra informacija jūs priėmėte vieną arba kitą investicinį sprendimą. Vėliau jus pasiekia naujos žinios, kurios paneigia pirmines prognozes. Daugelis žmonių yra pernelyg prisirišę prie savo pirminių išvadų, todėl peržiūrėtas ir galutinis jūsų sprendimas nebus toks optimalus, kokio sulauktume, jeigu mūsų nevaržytų pirminė informacija ir jau susiformavusios nuostatos dėl minėto investicinio klausimo.
Neteisingos prielaidos
Jūsų protas pernelyg daug dėmesio skiria praeities analizei. Tarkime, kad bendrovė keletą ketvirčių iš eilės pristato gerus finansinius rezultatus. Tikėtina, kad pašalinis stebėtojas darys prielaidą, jog ir sekantis ketvirtis bus toks pat sėkmingas. Neretai žmogus klaidingai mano, kad vienas reiškinys automatiškai yra susijęs su kitu taip tampriai, kad laiko erdvėje jie nusitęs ir bus labai panašūs. Kitas pavyzdys – klaidinga manyti, kad geros bendrovės akcijos visada yra geras pirkinys.
Pralaimėjimo baimė
Jūsų smegenims nepatinka pralaimėti. Nenoras susitaikyti su pralaimėjimu gali būti itin nuostolingas. Tarkime vienos iš jūsų investicijų vertė sumažėjo 20 proc. gali būti, kad pašalinis stebėtojas patartų paprasčiausiai susitaikyti su nuostoliu ir atsiimti visus likusius pinigus. Vis dėlto jūs niekaip negalite atsisakyti minties, kad luktelėjus dar šiek tiek padėtis pasitaisys. Taip projektuodami ateitį rizikuojate ateityje patirti dar didesnius nuostolius.
Panašiai elgiasi azartinių lošimų žaidėjai, kurie pralaimėję didžiules sumas tęsia žaidimą ir tikisi atsilošti visus pinigus.
Atsiminimų neištrinsi
Deja, bet jūsų smegenys atsimena viską. Praeityje vykdytų sandorių sėkmė lems jūsų ateities investavimo strategiją. Tarkime, kad pardavėte 20 proc. pabrangusias akcijas, tačiau po šio veiksmo jų vertė ir toliau kilo į viršų. Natūralu, kad tokiu atveju graužtumėte nagus ir keiktumėte save dėl pernelyg didelio skubotumo.
Lygiai taip pat graužtumėtės jeigu tektų parduoti nuvertėjusias akcijas. Tačiau tuo metu gailėtumėtės, kad nepardavėte jų anksčiau.
Bet kuriuo atveju, tikėtina, kad ateityje susiklosčius panašiai situacijai prisimintumėte savo klaidas ir naujus investicinius sprendimus priimtumėte vedamas atsiminimų o ne racionalių naujos situacijos vertinimų.
Bandos jausmas
Žvelgiant racionaliai, jūsų prisiimamos investicinės rizikos laipsnis turėtų derėti su jūsų finansinėmis galimybėmis, ilgalaikiu investavimo planu ir investicijų dydžiu bendrame jūsų investiciniame portfelyje.
Deja, neretai prisiimamos investicinės rizikos lygis trumpuoju laikotarpiu priklauso nuo tendencijų rinkoje. Smunkant rinkoms jūsų noras rizikuoti mažėja, tuo tarpu akcijų indeksams augant jūs darotės vis godesnis ir ramesne sąžine priimate rizikingus sprendimus.
Pasiteisinimai
Mūsų protas kuo puikiausiai gali pateisinti bet kokias klaidas. Priėmę netinkamą investicinį sprendimą visada galite surasti jus tenkinantį pasiteisinimą ir suversti kaltę nuo jūsų nepriklausančioms aplinkybėms. Šie pasiteisinimai yra glaudžiai susiję su pernelyg dideliu pasitikėjimu savo intelektinėmis galimybėmis.
Neretai tenka išgirsti: ach, jei tik vienas dalykas būtų susiklostęs kitaip tuomet būčiau buvęs teisus. Deja, jūs neturite jokių galimybių įrodyti, kad pasekmės būtų buvusios kitokios, todėl spekuliuojate šiomis išvadomis ramindamas savo sąžinę.
Yra ir kitų pavyzdžių. Pasakymas, kad buvote beveik teisus nereiškia nieko, nes to beveik nepakako priimti teisingą sprendimą.
Dažnai galima pasiteisinti, esą kol kas rinkos patvirtina jūsų klaidingas prielaidas, deja, pamirštama, kad kartais rinkos užtrunka ir kurį laiką elgiasi neracionaliai, tačiau ilgainiui viskas atsistoja į savo vietas.
