mąstymas

Naujas tyrimas parodė, kad protiniai paauglių sugebėjimai gali išaugti arba smukti žymiai smarkiau, nei buvo manyta.Iki šiol buvo manoma, kad intelektualiniai gebėjimai, matuojami IQ, per visą gyvenimą išlieka paakankamai statiški – t.y. pokyčiai būna labai nežymūs. Pasirodo, tai netiesa, rašo bbc.co.uk. Gebėjimai gali kisti, ir netgi itin sparčiai bei smarkiai. Buvo atliktas eksperimentas su paaugliais – pirmiausia su 14-mečiais, vėliau pakartotas jiems sulaukus 18-os.

Evoliucinės biologijos profesorius iš Kalifornijos universiteto Džiakomo Bernardi (Giacomo Bernardi) paskelbė videoįrašą, kuriame matyti, kaip žuvis naudojasi įrankiais tam, kad iškastų ir sutraiškytų jūros moliuskų kriaukles. 2009 metais nufilmuotame videoreportaže oranžiniais taškeliais išmarginta lūpažuvė iš smėlio išrausia moliuską, nusineša jį virš uolos gabalo ir mėto moliuską ant jos tol, kol pastarojo kiautas lūžta. Bernardi sako, kad videomedžiaga labai įdomi.

Jei manote, kad juodas megztinis aukštu kaklu ir į uodegą surišti plaukai yra kūrybiškumas – pagalvokite dar kartą, rašo „CNNmoney.com“. Bendradarbiaudami su įvairiausių kompanijų direktoriais ir klientų aptarnavimo specialistais, Marla M. Capozzi, Renee Dye, Amy Howe bei „McKinsey ir Co“ surado neįprastų būdų padėsiančių jums atrasti naujų kūrybinių idėjų. Svarbiausia - sutelkti dėmesį į suvokimą.

Greitas maistas vaikams atrodo skanesnis, kai jis būna sudėtas į maišelį su žinomo restorano logotipu. Tokią išvadą padarė JAV mokslininkai. Medikai iš Baltimorės aukštosios sveikatos mokyklos atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 63 vaikai. Mažylių amžiaus vidurkis buvo 3–5 metai.. Mokslininkai davė vaikams paragauti du pietų rinkinius. Abu buvo paimti iš to paties greitojo maisto restorano ir tokios pat sudėties.

Praeitoje dalyje teigėme, jog nuo mūsų pačių požiūrio priklauso tai, kiek mes uždirbame. Šioje dalyje toliau vystysime šią temą, aprašysime jausmus, kurių dėka (ne)turime pinigų bei galimybes, kurios dažnai lieka neišnaudotos. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Kaip pakeisti jausmus pinigams Kai pakeisi savo jausmus pinigams, tavo gyvenime pasikeis ir pinigų kiekis. Kuo geriau jausies, tuo daugiau pinigų prisitrauksi.

Posakis, kad vyrams rūpi tik seksas, yra klaidingas. Vyras daugiau mąsto apie pinigus, nei apie intymius santykius.Tyrimai rodo, kad 65% amerikiečių sutiktų negyvenamoje saloje praleisti ištisus metus už 1.000.000$. Tie patys tyrimai taip pat rodo, kad už 10.000.000$ dauguma žmonių padarytų bet ką. Didžioji dalis apklaustųjų išsižadėtų šeimos ir draugų, taip pat netgi sutiktų pasikeisti lytį. Ir net 1 iš 14 sutiktų ką nors nužudyti.

Mokymosi procesas – nelengvas dalykas. Ypač kai tenka išmokti keletą naujų dalykų per itin trumpą laiką. Rodosi, kad smegenyse visai naujai informacijai sutalpinti tiesiog stinga vietos ir ką tik, rodos, puikiai išmokta informacija išstumiama. Iš tikrųjų, mokslininkai ištyrė, kad išmokti du naujus dalykus, ypač vieną po kito, yra sudėt inga.

Įdomu, ką vyrai galvoja intymiausiomis akimirkomis? Jie sutiko pasidalinti savo mintimis... Kviečiame susipažinti! Apie tai, kaip jis „įkaitinamas“: „Aš manau mano žmona – visiškai „karšta“. Ji jaudinasi dėl savo trūkumų, tačiau aš manau, kad ji nuostabi. Net tada, kai būnu nenusiteikęs seksui, jai tereikia nusimesti liemenėlę ir... bam! Aš jau nusiteikęs. Naktį tai – puiku, tačiau kiek keblu ryte, kai mylimoji skuba į darbą.

Kokių tik prietarų nesukurta apie pinigus! Bet ką gali žinoti – galbūt kaip tik taip prišaukta sėkmė padės jums uždirbti ir išlaikyti pirmąjį milijoną? Namai •    Kad pinigai pamiltų jūsų namus, atlyginimo dieną nevalia išleisti nė cento, visa gauta suma turėtų „pernakvoti“ jūsų namuose. •    Namuose turėkite neliečiamą stambią kupiūrą. Ji turėtų traukti prie savęs panašias.

Pasakymas, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, nėra vien gražus porinimas. Tautos ir pavieniai žmonės mokosi iš patirties. Smegenų veiklą tiriantys mokslininkai nustatė, kad prognozuojant ateitį veikia tos pačios smegenų dalys, kaip ir prisimenant praeitį. Atmintinų datų sezonas Lietuvoje prasideda tuojau po Kalėdų ir beveik atsiremia į Velykas. Iš tų žiemą ir pavasarį minimų datų dvi susijusios su reikšmingiausiu XX amžiaus pabaigos įvykiu – Sovietų Sąjungos žlugimu.

Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių.

Naujai išleistoje knygoje teigiama, kad laikas, praleidžiamas internete, keičia mūsų smegenų struktūrą ir kenkia mūsų sugebėjimui mąstyti bei mokytis. Džonas Haris, „Guardian“ apžvalgininkas aptaria naująją knygą ir interneto poveikį mums. Šiuolaikinės technologijos jau niekieno nebestebina, tačiau prisiminus dar visai neseną praeitį, kai jų nebuvo, apima keistas jausmas, kai gali nusiųsti elektroninį laišką mokslininkui Kalifornijoje, o už valandos dar ir su juo pasikalbėti.