Pasakymas, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, nėra vien gražus porinimas. Tautos ir pavieniai žmonės mokosi iš patirties. Smegenų veiklą tiriantys mokslininkai nustatė, kad prognozuojant ateitį veikia tos pačios smegenų dalys, kaip ir prisimenant praeitį.
Atmintinų datų sezonas Lietuvoje prasideda tuojau po Kalėdų ir beveik atsiremia į Velykas. Iš tų žiemą ir pavasarį minimų datų dvi susijusios su reikšmingiausiu XX amžiaus pabaigos įvykiu – Sovietų
Sąjungos žlugimu. 1990 metų kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Nepraėjus nė metams, 1991-ųjų sausio 13 dieną, sovietų kariškiai bandė paremti valstybinį perversmą, kuris gėdingai žlugo.
Artėjant reikšmingoms sukaktims mūsų tėvynėje atsinaujina diskusijos. 1990–1991 metų istorinėje kronikoje vis atrandama kokių nors mįslių ir tamsių dėmių. Gerokai mažesnę svarstymų dalį sudaro iš nesenos istorinės patirties kylantys numatymai.
Lietuvius galima lyginti su kokio nors geografinio užkampio gyventojais, kurie buvo, pavyzdžiui, nukritusio didžiulio meteorito liudininkais. Jie gali įspūdingai papasakoti apie patirtus išgyvenimus, tačiau nėra astronomai ir ne ką išmano apie dangaus kūnų judėjimą. Žemės susidūrimus su meteoritais prognozuoja ne čiabuviai, o už jūrų marių esantys mokslininkai, kurie apie daugelį reiškinių žino tik iš nuotraukų.
Išnykusi Sovietų Sąjunga ir nuolat statoma Europos Sąjunga (ES) iš esmės skiriasi savo prigimtimi, tačiau abiem dariniams būdinga tai, kad tenka vienaip ar kitaip spręsti sudedamųjų dalių laisvės klausimą.
SSRS vadovai, sumanę iš esmės reformuoti sistemą, bandė atrasti pusiausvyrą tarp laisvės ir represijų. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas įvardijamas greta kitų asmenų, kuriuos Lietuvos Respublika įtaria nusikaltus 1991 metų sausį. M. Gorbačiovas atrodė itin kvailai, kada po sausio įvykių viešai aiškino, kad tomis dienomis neatlaikė Vilniaus karinio komendanto nervai. Taip kalbėjo tuometis SSRS kariuomenės vyriausiasis vadas. Nenuostabu, kad prie tokio vado imperija galiausiai subyrėjo.
M. Gorbačiovui praradus valdžią, buvusios SSRS likimas atsidūrė Rusijos, Ukrainos, Kazachijos, Baltarusijos lyderių rankose. Jie turėjo galimybę išsaugoti daug daugiau karinio ir ekonominio Sovietų Sąjungos potencialo dalį, nei liko dabar. Bet išcentrinės jėgos buvo stipresnės. Per 20 metų posovietinėje erdvėje vieninga galybė neatgimė.
Europos Sąjungos architektai sprendžia panašų uždavinį, tačiau iš kito galo ir kitomis priemonėmis. Bandoma taikiomis derybomis sukurti šalių sąjungą, kuri prilygtų galingai valstybei.
Prieš porą metų smogusi finansų krizė purto Europos Sąjungą iki šiol. Euro, vienos svarbiausių sąjungos jungčių, ateitis neaiški. Bendra valiuta gali žlugti, jeigu euro zonos narės skubiai neatsisakys dalies suvereniteto. Eurą įsivesti trokštančiai Lietuvai gali tekti susitaikyti su tuo, kad kada nors
Briuselyje bus nustatoma net ir dauguma lietuviškų mokesčių. Tai nereiškia, kad gyvensime blogiau. Gyvensime gal ir geriau, tik be suvereniteto.
Sausį lietuviai tradiciškai ir toliau kūrens laužus, prisimindami 1991 metais apgintą laisvę, kuri atrodys visiškai reali, nes jos vėlesnių savanoriškų suvaržymų neženklino jokie fejerverkai.
Arūnas Brazauskas
