Kas atsiranda pirmas – jausmas ar mintis? Tokį klausimą šiandien psichologai uždavė žurnalistams atvykusiems į Onkopsichologijos ir komunikacijos centro (OPKC) „Kraujas“ sudalyvauti užsiėmimimuose, suteikiančiuose galimybę iš arti pažvelgti į psichoterapiją, skiriamą sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis bei jų artimiesiems. Balsas.lt dalinasi gautomis žiniomis, kurias savo gyvenime galime pritaikyti ir bet kuris iš mūsų.
ABCD modelis. Kas tai?
Kaip papaskojo psichologė Marija Turlinskienė, paga racionalią elgesio terapiją (RET) visą mūsų pasaulio suvokimą galima įtalpinti į ABCD modelį. Čia A – tai kažkoks įvykis (action), B – mintis, kuria sau įvertiname ta įvykį (belief), C – jausmas, kuris kyla jau kaip tos minties pasekmė (consequense) ir galų gale D – mūsų reakcija, elgesys, kurį tas jausmas ir nulėmė (what you Do).
Įsivaizduokime situaciją. Jūsų artimas žmogus (vaikas, mylimasis, tėvas ar mama) ilgai negrįžta sutartu laiku namo. Kas vyksta su Jumis? Be abejo, Jūs dažniausiai pagalvojate, kad nutiko kažkas bloga: gal mašina patrenkė, gal insultas užklupo gatvėje, gal tiesiog Jus paliko... Įsileidę tą mintį į galvą, imate panikuoti, nervuotis, jaudintis, nerimauti ir puolate skambinėti pažįstamiems, ligoninėms, gerti raminančius...
Tai rodos paprasta gyvenimiška situacija. Onkologiniai ligoniai ir jų artimieji išgyvena kitus jausmus ir jie paskatinti kitokio įvykio: žinios apie ligą, jos būklės įvertinimas, ligos eiga, prognozės. Tačiau modelis taikomas tas pats. Mintys sukelia jausmus, jausmai įtakoja savijautą, o nuo savijautos priklauso susirgimai arba sveikimas.
Taigi, kurioje vietoje psichologai sako stop? Nuo kada prasidėjo mūsų blogi jausmai ir galbūt bereikalingi desperatiški veiksmai. Taip! Nuo minties (B), nuo įvykio vertinimo. Pasak specialistų, pakeitę tą B, turime visas galimybes pakeisti savo jausmą ir elgesį.
Kaip pakeisti mintį?
Psichologė Marija Turlinskienė sutinka, kad jei esame pratę daug metų mąstyti tik tam tikru būdu, yra susiformavę tam tikri stereoptipai (kaip pavyzdyje:. negrįžo – nutiko), pakeisti tą mąstymo būdą nėra lengva. Pvz., žinia apie onkologinę ligą (A) praktiškai visiems žmonėms sukelia šoką, siaubą, didžiulį sutrikimą (C), kadangi ji vertinama kaip mirties nuosprendis (B). Toks vertinimas verčia žmogų pasitraukti iš gyvenimo, sutrikti, blaškytis arba užsidaryti nuo viso pasaulio (D).
O jei pabandytume pakeisti mintį apie diagnozę arba mūsų pavyzdyje mąnymą, kad artimajam būtinai kažkas nutiko (B)?
Kaip tai padaryti, padės JAV gydytojo onkologo-radioterapeuto Carlo Simontono sukurtas psichologinės pagalbos metodas onkologiams pacientams (kuriuo, kaip įrankiu savo gyvenime galime pasinaudoti ir mes). Metodas nurodo kelis paprastus pratimus minčių keitimui, kurie palengvina gydymosi procesą bei pagerina gyvenimo kokybę.
Taigi, ką reikia daryti?
Kiekvieną savo mintį įvertinkime pagal 5 sveiko mąstymo taisykles ir jeigu mintis jų neatitinka, ją būtina pakeiti į sveikają.
Užduokime sau tokius klausimus:
Ar ta mintis remiasi faktais?Ar ta mintis saugo mano sveikatą ir gyvenimą?Ar ji padeda man siekti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų?Ar padeda išvengti konfliktų ar juos išspęsti?Ar padeda man jaustis taip, kaip noriu jaustis?
Jei bent į kelis klausimus atsakėme neigiamai, mintį turime keisti į tokią, kuri ir atitiktų šias taisykles. Psichologė pateikė pavyzdį. Onkologiniai pacientai, paprašyti surašyti savo mintis, išsakė ir tokią: „Vėžys ėda mane iš vidaus“. Bet ji nesiremia faktais, kurie yra tokie, jog ne vėžys, o mūsų organizmo imuninės ląstelės naikina vėžį, tik tiesa ta, kad organizmas dabar yra nusilpęs ir jam reikia padėti. Mintis“ „esu silpnesnis, bet galiu paskatinti organizmą kovoti su liga“, jau bus sveika mintis. O mūsų pavyzdyje, ta sveikoji mintis gali būti pvz., „paauglė dukra negrįžta laiku, nes užsimiršo su mylimu vaikinu ir jai dabar nesvarbu, kad aš laukiu“. Vaikiną mergina turi – faktas. Visada sakiau sau, kad man ramiau, kai jie kartu, be to jie klube ne vieni, kas nors tikrai praneštų, jei kas nutiko.. Taigi, luktersiu ramiai dar šiek tiek ir paskambinsiu jam, jis vyresnis ir turi būti atsakingas. Tai tik mano sveikos mintys. Modeliuokite savas.
Sveikai mąstyti reikia treniruotis
Marija Turlinskienė pataria pėmus popieriaus lapą vienoje pusėje surašyti Jus dabar „griaužiančias“ mintis, įvertinti jas pagal 5 minėtas taisykles, ir jei reikia, kitoje pusėje surašyti naujas – sveikas. Žinoma, sveikai mąstyti gali atrodyti neįprasta, kaip pvz., net ir turint vairavimo patirtį, būtų nelengva iš karto vairuoti Londone, kur eismas vyksta kairiąja gatvės puse. Todėl sveiką mąstymą reikia kasdien treniruoti. Yra įrodyta, kad po 4-6 savaičių kasdieninių treniruočių sveikai mąstyti imsime automatiškai.
„Žmonėms kelia nerimą ne tam tikri dalykai, ber požiūris į juos“, – sakė romėnų filosofas Epiktetas, gyvenęs dar apie 50 m. – 138 m. Mes iki šiol mokomės kontroliuoti tą požiūrį, bet stengtis tikrai verta. Nors psichologai, dirbantys su onkologiniais ligoniais, statistikos nemėgsta, nes už kiekvieno skaičiaus – gyvas žmogus, tačiau Marija Turkinskienė, centre vedanti emocinės paramos užsiėminus, pasidalino, kad ėmus ligoninėse taikyti Carlo Simontono metodą, onkologinių ligonių būklė pagerėjo dvigubai.
Beja, į Onkopsichologijos ir komunikacijos centro (OPKC) „Kraujas“ vyksta nemokamos individualios konsultacijos onkologiniams pacientams, grupinė terapija, individualios konsultacijos suaugusiems, vaikams bei paaugliams, relaksacijos mokymai, meno, šokio, judesio, muzikos terapijų užsiėmimasi, dramos studija, organizuojami seminarai. OPKC kuruoja ir remia OHBL „Kraujas“.
