Anot motyvacijos trenerių, pozityvus mąstymas padeda pasiekti sėkmę. Ir, staiga, mokslinėje akademijoje pasirodė keletas tyrimų, paneigiančių pozityvaus mąstymo privalumus. Niujorko Universiteto psichologijos tyrėja Gabrielė Oetingen (Gabriele Oettingen) parodė, jog tikslų vizualizavimas padaro tik žalą.
Nors pozityvus mąstymas iš pradžių gali įkvėpti, tačiau vėliau protas panyra į atsipalaidavimo būseną, kadangi sunkiausias darbas jau „nudirbtas“. Kuo daugiau energijos skiriate tikslų vizualizavimui, tuo mažiau jos lieka tikslų įgyvendinimui. Taigi, netekus didelės energijos dozės, žmogus jaučiasi persunktas ir nustoja siekti tikslo.
Kodėl kliūčių įsivaizdavimas padeda siekti tikslų?
Pagrindinė pozityvaus mąstymo problema ta, jog įsivaizduodami save įgyvendinus visus tikslus, mes nesąmoningai klaidingai interpretuojame būsimas kliūtis ateityje, kurias sušvelninam. Nors įsivaizdavimas, jog priaugote raumenų gali būti jaudinantis, tačiau tai išblaško nuo praktinių žingsnių, kuriuos reikia žengti norint šį tikslą paversti realybe.
Žinoma, jūs turite mintyse turėti galutinį rezultatą – tikslas ir kryptis yra svarbu – tačiau ne mažiau svarbu yra numatyti ir apmąstyti barjerus, kuriuos teks “peršokti„. Gabrielės komanda vartoja „mentalinio kontrastavimo“ sąvoką – įsivaizdavimas, kaip gerai būtų pasiekti tikslus, nepamirštant įvertinti esamos situacijos ir kliūčių, kurias teks įveikti.
Keturių Vokietijos ligoninių vidurinio lygmens vadovai buvo apmokyti mentalinio kontrastavimo technikos ir po kelių savaičių paaiškėjo, jog būtent jų (o ne kolegų, kurie mokymus praleido) trumpalaikiai tikslai buvo įgyvendinti kokybiškiau, o taip pat pagerėjo šių vadovų planavimo įgūdžiai (tai dar vienas mentalinio kontrastavimo privalumų).
Realistiškai mąstydami apie kliūtis, kurias reikės įveikti norint pasiekti sėkmę, žmogus sąmoningai pasirenka tuos iššūkius, kurie priartina jam sėkmę ir atsikrato tų projektų, kurie tik švaisto laiką ir niekur neveda. Pradėkime. Užsirašykite vieną iš savo tikslų ant popieriaus lapelio, užsirašykite tris naudas, kurias gausite pasiekus tikslą ir tris kliūtis, kurias teks įveikti pakeliui. Toks paprastas pratimas neleis jums nukrypti nuo kelio ir pakankamai motyvuos.
Verta pastebėti, kad mentalinis kontrastavimas labiausiai tinka aukštos moralės žmogui, besitikinčiam pasiekti sėkmės. Jeigu jūs pasitikite savimi, tuomet šios technikos dėka pozityvią energiją nukreipsite tinkame linkme ir imsite progresuoti (jeigu nepasitikite savimi, ši technika ne jums).
Teigiamas grįžtamasis ryšys (ne)padeda siekti tikslų
Dar vienas realus atvejis yra, kai trumpalaikėje perspektyvoje įgyvendinate visus savo užsibrėžtus tikslus ir gaunate teigiamąjį ryšį iš aplinkos, t.y. pagyrimą, komplimentą ir pan. Oetingen ištyrė tokią situaciją mentalinio kontrastavimo požiūriu ir gavo įdomius rezultatus.
Tuzinas savanorių dalyvavo, kaip jie manė, kūrybiškumo eksperimente. Pusė dalyvių gavo teigiamą grįžtamąjį ryšį dėl kūrybinės užduoties, kita pusė – klaidingą grįžtamąjį ryšį. Taigi, jiems buvo pravesti mokymai apie mentalinį kontrastavimą. Šie dalyviai turėjo aprašyti problemas, kurias reikėtų įveikti, norint pasiekti savo kūrybinius tikslus.
Geriausiai tolesnę kūrybinę užduotį atliko tie dalyviai, kurie iš pradžių gavo teigiamą grįžtamąjį ryšį ir po to atliko mentalinį kontrastavimą. Jie pralenkė savo grupiokus, kurie gavo neutralų grįžtamąjį ryšį ir dar labiau aplenkė tuos dalyvius, kurie gavo neigiamą grįžtamąjį ryšį (nepriklausomai nuo to, atliko mentalinį kontrastavimą, ar ne).
Taigi, kai sekantį kartą jūs gausite teigiamą grįžtamąjį ryšį, nepraraskite koncentracijos. Palepinkite save trumpam – jūs teisingame kelyje, galų gale – bet taip pat nenustokite galvoję apie kliūtis, kurias reikės įveikti bei praktinius žingsnius. Mentalinio kontrastavimo technikos dėka jūsų energija tinkamai paskirstoma ilgalaikėje perspektyvoje.
