maisto priedai

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, uždrausta maiste naudoti titano dioksidą, baltus maistinius dažus E171, kuriais dažniausiai puošiami saldumynai. Titano dioksidas didina riziką susirgti vėžiu, galimai geno toksiškas, pažeidžia žmogaus ląsteles. Tiesa, verslui Europos komisija davė dar pusę metų pokyčiams įgyvendinti, dėl to visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja gyventojus atidžiai skaityti maisto produktų etiketes.

Maisto priedai, kaip tirštikliai ir stabilizatoriai, saldikliai, dažikliai, antioksidantai, konservantai ir kitos medžiagos, naudojamos produktuose tam, kad šie ilgiau negestų bei pirkėjams būtų patrauklesni savo aromatu bei skoniu. Taip pat maisto priedų naudojimas naudingas ir gamintojams, kada brangesnes produktų sudedamąsias dalis galima pakeisti pigesnėmis.

Duonos gamintojai sunerimę, kad Lietuvoje kasmet yra suvalgoma 4 proc. mažiau duonos. „Šalyje kasmet suvalgoma dešimčia tonų mažiau duonos gaminių. Tam reikšmingos įtakos turi ir emigracija, ir modernėjantis gyvenimo būdas“, – „LRT vasaros studijai“ teigė įmonės „Vilniaus duona“ rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis. Nors lietuvaičiai kasmet suvalgo vis mažiau duonos gaminių, tačiau yra labai išrankūs šiai produkcijai.

Kai trūksta politinių idėjų ir prasmingų sumanymų, šalies vadovai kartais imasi tautos auklėjimo ir neva labai nuoširdaus pamokslavimo funkcijų. Seimo narė Dangutė Mikutienė su Viešpaties ir politinės parlamento daugumos pagalba teoriškai uždraus moksleiviams, kurie kartais praktiškai rūko net po mano langais, gerti kažkokį ten „raudoną bulių“, kuriame nėra promilių, bet yra kitų kenksmingų medžiagų. Gal ir nieko.

Lietuvoje buvo atliktas mokinių mitybos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien valgo saldumynus. Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama.

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę. Natalija – trijų vaikų mama. Vakarienei ji kepa blynus.

Apie „E“ priedus kalbama daug, tačiau tikslių žinių dažnai nė nežinome. Pateikiame kai kuriuos faktus, kurie gali būti įdomūs sveika mityba besirūpinantiems žmonėms. Auksiniai kiaušiniai Laisvai lakstanti višta,  galinti pati susirasti maisto, lesti įvairius visokio pigmento ir mineralų turinčius produktus, gali padėti kiaušinį, kurio trynys bus ryškios auksinės spalvos, o lukštas labai kietas.

Prekyboje gausu produktų, pažymėtų raide E, reiškiančia tam tikrus maisto priedus. Kaip nepasimesti ir atsirinkti, kurie iš jų kenksmingi, o kurie – naudojami netgi mūsų pačių gaminamame maiste? Vykdoma griežta kontrolė E žymenį turinčių maisto priedų vartojimo saugumą vertina Europos maisto saugos tarnyba EFSA.

Pastaruoju metu  apstu straipsnių ir reportažų apie nesveiką, pavojingą maistą, E priedus. Kartais tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne, ir išsirinkti tinkamų maisto produktų. Dabar gyvename pertekliaus laikais Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio didžiausia problema buvo visaverčio maisto stoka. Žmonės valgė bet ką, tiksliau – tai, ką turėjo. Galėjo net visą dieną valgyti vienodą maistą, pavyzdžiui, vien duoną.

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu „be E“ iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų patys atsisako šio ženklinimo. Nes be maisto priedų pagamintų produktų savikaina daug brangesnė. Taip trumpesnis ir jų galiojimo laikas.

Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistai jau spėjo aplankyti dešimt Šiaulių miesto ir rajono mokyklų. Dažniausia, pasak tikrintojų, bėda: maistas tvarkomas netinkamose patalpose, neatnaujinti įrenginiai. Higienos normų pažeidėjai Trijose iš dešimties tikrintų mokyklų valgyklų maisto tvarkymo patalpose būtinai reikalingas remontas. Vienoje dirbama, nors neveikia mechaninė ventiliacija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užtikrina, kad maisto produktuose, skirtuose kūdikių ir mažų vaikų mitybai, maisto priedai nenaudojami, išskyrus išimtinius atvejus. Lietuvos higienos normoje „Leidžiami naudoti maisto priedai“ nurodyti 68 maisto priedai, kurie gali būti naudojami.

Po ilgų diskusijų darbo grupėje, žemės ūkio ministro sudarytoje savanoriško maisto produktų ženklinimo išskirtinumą suteikiančiais ženklais gairių projektui parengti, sutarta atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba persigalvojo ir nebereikalaus verslininkų įrodinėti, kad jų produkciją žymintys rėksmingi užrašai „Be E“tikrai yra teisingi. Tačiau pagavę už rankos apgaudinėtojus griežtai baus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo nusprendusi, jog maisto gamintojai, žymintys savo produkciją išskirtiniais ženklais „Be E“, „Be E621“, „Be konservantų“ ir kitais, nuo šio balandžio privalės atlikti tai įrodančius laboratorinius tyrimus ir turėti dokumentus.

Rinką prižiūrinčios institucijos susikūrė blogą reputaciją. Jų sprendimai neprognozuojami, naujiems reikalavimams pritaikyti institucijos duoda mažai laiko ir neaiškina, kaip vykdyti iškeltus reikalavimus, vengia patarti, siekia užklupti netikėtai ir nubausti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimas pagrįsti maisto priedų nebuvimą laboratoriniais tyrimais yra neteisėtas, mano teisininkai, o įmonės galės reikalauti valstybės atlyginti patiriamus nuostolius. Anot teisininkų, VMVT siekiai uždrausti maisto produktų ženklinimą „Be E“, „Jokių E“ yra ne tik neteisėti, bet ir gali kainuoti milijonus valstybei, jei maisto gamintojai reikalautų žalos atlyginimo.

Lobistai Europoje nepaliaujamai „pramušinėja“ galbūt sveikatai pavojingus maisto priedus, pesticidus, GMO ar kvailinančias reklamas. Šią laviną bandantys sulaikyti mokslininkai tikina, kad desperatiški bandymai įteisinti tai, kas naudinga verslui, bet ne žmonėms, įrodinėjami net Biblijos citatomis. Kvailina visą ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, lietuviai – vieni labiausiai susirūpinusių savo maisto saugumu.

Patraukliai supakuoti braškėmis, apelsinais ar kitais vaisiais, kurių produktų sudėtyje net nėra, kvepiantys saldumynai, ryškių spalvų  gaivieji gėrimai parduotuvių lentynose puikiai patraukia pirkėjų dėmesį. Tik tie, kurie atidžiai studijuoja šių produktų sudėtį ir galvoje turi ilgąjį visų „E“ sąrašą, pro tokias prekes pražygiuoja net nežvilgtelėję. Kitų vartotojų dėmesį į produktų sudėtį turėtų atkreipti papildomas užrašas etiketėje.

Kas tinka automobilio varikliui, tinka ir skrandžiui? O gal norite paskanauti pusgaminių, pamargintų vabalėliais? Astma, hiperaktyvumas, vėžys, migrena, mutageniškumas – jau nekalbant apie „smulkesnius“ nemalonumus, kurių galima sulaukti užkandus prekybos centruose pagamintų mišrainių, bandelių, kepsnių ir pan. Kai kurie iš priedų – užsienyje net uždrausti, tačiau – ne Lietuvoje.

Faktai ir tik faktai be panikos – tik taip atskleidžiama tiesa! Atėję į parduotuvę stengiamės rinktis kokybiškus, dailiai atrodančius produktus. Juk niekas nenorės pirkti pilkos dešros arba pavandenijusių ledų. Kiekvienas pirkėjas trokšta, kad produktai būtų švieži, aromatingi, malonaus skonio. Ir čia gamintojams į pagalbą atskuba... maisto priedai.

Vis labiau populiarėjant ekologiškam gyvenimo būdui ir sveikai mitybai, parduotuvių lentynose pirkėjus vilioja maisto produktų pakuotės su pažadais, kad juose nėra jokių sintetinių priedų. Ar tai, kas parašyta etiketėje – tiesa? Maisto gamybos kontrolė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius patikrinimus dėl maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo.

Paaugliams berniukams valgant daugiau riebios žuvies, kaip skumbrė, lašiša ar sardinė, jie gali dažniau būti geresnės nuotaikos, rodo Japonijoje atliktas tyrimas.Tačiau to nepasakysi apie mergaites, praneša „Reuters Health“. Tokijo universiteto mokslininkai ištyrė daugiau kaip 6500 moksleivių, kurių amžius buvo nuo 12 iki 15 metų, siekdami nustatyti mitybos ir depresijos tikimybės priklausomybę.

Ar suvartojate per daug druskos? Susipažinkite su slaptais natrio chlorido šaltiniais, kurie slepiasi kasdieniame maiste ir kontroliuokite jo vartojimą, kad sumažintumėte aukšto kraujo spaudimo ir širdies ligų riziką. Taip, šiek tiek druskos reikia palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrai, bet per daug jos gali pakelti kraujo spaudimą ir padidinti insulto bei širdies smūgio tikimybę. Štai kodėl reikėtų vengti stalo druskos, bulvių trakučių ir keptų bulvyčių.

Perskaičius Andriaus Užkalnio komentarą apie maisto priedus „Maisto priedų baubas – išlepusių ponulių pramoga“ (http://www.lrytas.lt/-12845238111282908453-maisto-priedų-baubas-išlepusių-ponulių-pramoga.htm ) vargiai gali suprasti kuo tokiu rašiniu norėjo pasakyti.

Daug kartų esu girdėjusi, kad gaivieji gėrimai (limonadai) yra kenksmingi sveikatai dėl jų sudėtyje esančių saldiklių, dažiklių, angliarūgštės ir t.t. Tačiau gamintojai teigia, kad juose yra vitaminų, natūralių vaisių sulčių ir pan.

Sunkmetis pakoregavo maisto pirkimo įpročius. Šeimą tenka pamaitinti už mažesnę pinigų sumą. Tad akys vis dažniau krypsta į pigesnius produktus ir nukainuotas prekes. Ar pirkdami tirštiklių, dažiklių ir kitokių maisto priedų prikimštus produktus nerizikuojame artimųjų sveikata? Ar įmanoma paruošti pietus ar vakarienę be chemijos? Atsakymas nuvils – neįmanoma. Lietuvoje leidžiama naudoti per 500 maisto priedų. Priedų yra net duonoje.