Prekyboje gausu produktų, pažymėtų raide E, reiškiančia tam tikrus maisto priedus. Kaip nepasimesti ir atsirinkti, kurie iš jų kenksmingi, o kurie – naudojami netgi mūsų pačių gaminamame maiste?
Vykdoma griežta kontrolė
E žymenį turinčių maisto priedų vartojimo saugumą vertina Europos maisto saugos tarnyba EFSA. Ši institucija maisto priedus vertina pagal daugelį kriterijų ir jei nustatoma, kad bent pagal vieną iš tų kriterijų maisto priedas gali būti kenksmingas žmogui, toks priedas vartoti draudžiamas.
Saugiais pripažintiems E priedams nustatoma leistina koncentracija maisto produktuose, kuri nekenkia žmonių sveikatai vartojant juos kasdien. Šios normos patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“.
Gamintojai privalo laikytis šių reikalavimų ir yra nuolat kontroliuojami. Taigi gamintojams negalima naudoti tam tikro priedo daugiau nei leistina vien tam, kad, pavyzdžiui, būtų pailgintas galiojimo laikas. Be to, tam, kad priedas atliktų reikiamą funkciją, jo pakanka įdėti ir keletą kartų mažiau, nei leistina. Todėl niekas specialiai „neprifarširuoja“ gaminių E priedais „kiek tik nori“.
E priedų baimė – išpūsta?
Kadangi nėra jokių įrodymų, jog tarp leistinų vartoti priedų būtų tokių, kurie kenktų žmogaus sveikatai, todėl negalima sakyti, jog gamintojai nuodija vartotojus. Beje, didžioji dauguma maisto pramonėje naudojamų E priedų yra natūralios medžiagos (išskirtos iš gamtinių žaliavų), kitos būna sintetinės, bet identiškos natūralioms.
Taip pat būna ir sintetinės – tokios, kurios nėra aptinkamos natūraliose žaliavose. Vartotojams, kurie siekia išvengti priedų, žymimų E raide, daugelis gamintojų jau siūlo tokius, kurių gamyboje nenaudojami E priedai.
Kaip reaguoti į „pagaminta be E“ užrašus?
Kartais net ir nededant E priedų, galutiniame mėsos produkte tyrimų metu galima aptikti nedidelius kiekius nitrito ir mononatrio glutamato. Kaip jie ten atsiranda, jei jų nebuvo dėta?
Mononatrio glutamatas yra natūrali medžiaga, aptinkama daugelyje maisto produktų, šiuo atveju ir mėsoje. Ji yra natūrali mėsos cheminės sudėties dalis, vadinasi, kažkam reikalinga. Netgi namie keptas kepsnys turės šių medžiagų, nors šeimininkė ir nebus jų dėjusi. Tai paaiškina, kodėl mėsos gaminiuose irgi būna kad ir labai nedidelė dalis šios medžiagos.
Panaši situacija yra ir su nitritu. Mėsos gaminių gamyboje naudojami natūralių prieskoninių, daržovių ekstraktai. Daržovės savyje natūraliai kaupia nitratus, kurie laikui bėgant suskyla į nitritus. Tai visiškai natūralus kasdieninis procesas, apie kurį net nesusimąstome valgydami daržoves. Taigi galutiniame gaminyje galime aptikti nedidelį kiekį nitrito, nors jo ir nedėjome.
Šeimininkės namuose gamina be E, bet...
Pateiksime elementarią situaciją, kaip mes susiduriame su nitritu kasdieniniame gyvenime, tik apie tai nesusimąstėme. Imkime šviežios kiaulienos gabalą, gausiai apiberkime jį natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis: mairūnu, petražolėm ir salieru. Palikime marinuotis kokią parą ir kitą dieną iškepkime. Iškeptą kepsnį prapjauname. Ir ką matome pjūvyje? Mėsa kraštuose įgavusi rožinę spalvą. Tai yra natūraliai iš prieskoninių žolelių susidariusio nitrito poveikis. Jis suteikė tokią spalvą reaguodamas su mėsoje esančiu mioglobinu.
Taigi kasdien susiduriame su tam tikrom natūraliai mūsų maiste atsirandančiom medžiagom, kurios būdamos grynos turėtų E žymenį. Tik apie tai nesusimąstome – juk, atrodo, valgome natūralų maistą. Beje, ar žinojote, kad net obuolyje yra 10 medžiagų, kurios, būdamos grynos, turėtų E žymenį? Taigi, jei namuose iškepsime obuolių pyragą, ar galime sakyti, kad jis „pagamintas be E“? Taip, jei gamindami daugiau nedėjome jokių E maisto priedų. Tas pats yra ir su mėsos produktais – jei pirkėjams ant pakuočių nurodoma, kad produktas „pagaminta be E“, tai reiškia, kad gamybos metu į jį konservantų iš tiesų nebuvo dėta. O kaip galutiniame gaminyje gali atsirasti tam tikros analogiškos natūralios medžiagos.
Svarbiausia teisingai informuotas pirkėjas
Pirkėjui privalu žinoti, kad be pridėtinių E pagamintame produkte, nors ir nedaug, visgi bus tam tikrų analogiškų natūralių medžiagų.
Likutiniai natūraliai atsirandančių medžiagų kiekiai labai nedideli. Pavyzdžiui nitrito laboratorinių tyrimų metu nustatoma nuo 1 iki 9 mg/kg. Tuo tarpu higienos normos nustatyta saugi leistina naudoti šios medžiagos norma 150 mg/kg.
Gamintojas turi teisę kitokiu būdu pagaminęs gaminį, apie išskirtinę savybę informuoti vartotoją. Vartotojas teisingai informuotas ir pats sprendžia ar šis produktas jam vertingesnis už tradiciškai pagamintus produktus, ar ne.
