„Maisto priedų įtaka sveikatai yra neabejojama, o dažniausiai akcentuojama jų daroma žala. Nors šiandien dar nėra vieningų ir stiprių mokslinių tyrimų, kurie įrodytų, jog maisto priedai nuodija žmogų, tačiau jų teigiamą poveikį sunku įžvelgti. Vartotojui tenkanti nauda renkantis produktus su maisto priedais yra gana nedidelė. Šiandien pasitaiko mažiau apsinuodijimo atvejų maisto produktais, kadangi maisto priedai užtikrina ilgesnę vartojimo trukmę, o daugelį produktų, kuriuos gamina kitose šalyse, galime paragauti taip pat tik dėl to, kad juose gausu maisto priedų“, – sako dietistė Rūta Symenaitė.
Maisto priedų įtaka sveikatai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vilma Pušinaitė teigia, jog nors maisto priedų naudojimas yra griežtai kontroliuojamas, vartotojams nuolat iškyla klausimų dėl jų poveikio sveikatai.
„Daugeliui žmonių maisto priedai nekelia problemų, tačiau kai kurie alergiją turintys vartotojai vis dėlto gali būti jautrūs tam tikrų jų buvimui maiste. Dažniausiai maisto priedai, galintys turėti neigiamą poveikį, pačios alergijos ar netoleravimo nesukelia, o tik prisideda prie jos pasireiškimo. Šios alerginės reakcijos yra tvirtinamos teisės aktuose, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų arba dietologų nuomones.
Pavyzdžiui, daugelyje maisto produktų sutinkamas maisto priedas sieros dioksidas – sulfitai (priskiriami: E 220-E224, E226-E228), kuris yra įtrauktas ir į alergijas bei netoleravimą sukeliančių medžiagų sąrašą. Į šį sąrašą taip pat įtraukti glitimo turintys javai, kiaušiniai, žemės riešutai, pieno produktai bei kiti alergenai.
Kadangi maisto ženklinimo reikalavimai aiškiai apibrėžia tokių medžiagų ženklinimą, asmenys, turintys ar įtariantys, jog gali turėti jautrumą tokioms medžiagoms, gali lengvai išvengti tokio maisto, nes sudėtinio maisto sudedamųjų dalių sąraše galima rasti paryškintus alergenus“, – aiškina specialistė.
Taip pat Vilma Pušinaitė įvardina, jog tam tikros žmonių grupės per maisto ženklinimą yra informuojamos ir apie kitus maisto priedus, kurie gali turėti poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, kai kurie dažikliai didina vaikų hiperaktyvumą, saldikliai (polioliai) turi vidurius laisvinantį poveikį, sieros dioksidai ir sulfitai (E 220–228) susiję su maisto netoleravimu ir alergijomis.
Daugiausiai maisto priedų turintys produktai
Maiste, kuris nebuvo perdirbtas taip, kad pasikeistų pirminis jo pavidalas, pavyzdžiui, švieži vaisiai, daržovės, grūdai, šviežia mėsa ar žuvis, dažnu atveju nėra leidžiama naudoti maisto priedus arba naudojami tik keli. Visgi, kitokia situacija yra su perdirbtais maisto produktais, kaip vaisių gėrimai iš sulčių koncentratų, mėsos, pieno ar žuvies gaminiai, duonos, konditerijos produktai, kuriuose, esant technologiniams poreikiams, yra naudojama kur kas daugiau įvairių maisto priedų.
„Už teisingą maisto priedų naudojimą technologiniame procese atsakingas yra maisto produktų gamintojas. Maisto priedų vartojimas maisto produktuose turi būti nekenksmingas vartotojų sveikatai, maisto priedų į maisto produktus turi būti dedama tiek, kiek būtina pasiekti technologinį efektą, bet neviršijant leidžiamų kiekių.
Specialūs reikalavimai dėl maisto priedų naudojimo nustatyti kūdikių ir mažų vaikų produktams. Šioje produktų kategorijoje leidžiama naudoti nedaug maisto priedų, kurių daugelis yra natūralios kilmės, tačiau draudžiama naudoti maisto saldiklius, dažiklius bei konservantus.
Atsižvelgiant į tai, kad augančio vaiko organizmas dar labai jaunas, daugelis organų sistemų tik formuojasi, jis ypač jautrus medžiagoms, patenkančioms į vidų. Būtent dėl to perkant įprastus maisto produktus, kuriuos valgo vaikai, rekomenduojama rinktis tokius, kuriuose maisto priedų nebūtų arba būtų kuo mažiau. Vaikams patartina valgyti šviežią maistą iš natūralių produktų, o produktų su konservantais, saldikliais bei kitais maisto priedais reikėtų vartoti kuo mažiau“, – pataria SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė dr. Roma Adomaitytė.
Taip pat pašnekovė pabrėžia, kad maisto produktų mokslinis komitetas ir Europos maisto saugos tarnyba yra įvertinę visų šiuo metu leidžiamų naudoti maisto priedų saugą. Į Europos Sąjungos sąrašą įtraukti tik tie maisto priedai, kurie laikomi saugiais pagal nurodytas paskirtis. Atsiradus patikimų mokslinių duomenų, kad kažkuris maisto priedas gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jo sauga bus vertinama iš naujo ir priimami atitinkami sprendimai dėl šios medžiagos naudojimo maisto produktų gamyboje Europos Sąjungoje.
Išvengti maisto priedų – neįmanoma?
Didėjanti perdirbtų ir fasuotų produktų paklausa, tarp kurių yra ir paruošti valgiai, užkandžiai, šaldyti patiekalai, naujo skonio bei ypatingų maistinių savybių turintys produktai, atskleidžia, jog dažnam vartotojui maisto priedai nedaro didelės įtakos renkantis maistą. Vis dėlto, kita pusė, siekiantys išvengti maisto priedų, šiandien susiduria su nemenkais iššūkiais.
„Maisto priedų vartojimo nelengva išvengti. Reikia nemažai pasistengti norint įsigyti visiškai saugius maisto produktus. Visgi, jei maitinamės sveikai, subalansuotai, esame fiziškai aktyvūs, tai retkarčiais suvartodami maisto produktų su maisto priedais pastebimos žalos sveikatai nepadarysime. Vis dėlto, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios bei žindančios mamos turėtų įvertinti maisto priedų galimą žalą ir stengtis nevartoti produktų su E priedais. Taip pat reikėtų vengti pirkti gaminius, kuriuose yra sintetinių konservantų, dažiklių, dirbtinių saldiklių bei, žinoma, vartoti tokius maisto produktus, kuriuose yra kuo mažiau E priedų“, – kalba Rūta Symenaitė.
Pasak dietistės, nors daugelis specialistų tvirtina, kad jei žmogus neturi jokių sveikatos sutrikimų, jo organizmas geba pašalinti E priedus iš organizmo be pastebimos žalos, šiandien taip pat yra žinoma, kad dalis E priedų yra toksiški mūsų organizmui. Pavyzdžiui, natrio nitritas yra naudojamas mėsos produktų gamyboje ir dideliais kiekiais patekęs į organizmą gali neigiamai veikti nervų bei endokrininę sistemą. Taip pat saldikliai ir dažikliai, kurie dedami į daugelį gėrimų ir kuriuos itin mėgsta vaikai. Vis daugiau tvirtinama, kad vartojant saldiklius dideliais kiekiais galimas sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis pykinu, vėmimu, pilvo skausmais, galvos svaigimu bei hiperaktyvumu.
„Visgi, kaip žinoti, koks kiekis E priedų yra per didelis? Nors yra reglamentuojami E priedų kiekiai, tačiau vartotojas negali sužinoti kiek jų suvartoja, nes jų kiekiai etiketėse nėra nurodomi. E priedų leistini suvartoti kiekiai yra apskaičiuojami pagal vidutinį žmogaus svorį, todėl yra nerekomenduojami vaikų mityboje. Maisto priedai gali būti viena iš alergijos sukeltų sveikatos sutrikimų priežastimi ir pasireikšti išbėrimais, dilgėline, bronchų astma ar kitais simptomais. Nurodoma, kad kai kurie maisto priedai taip pat gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, didinti kraujospūdį ir cholesterolį. Be to, prisiminkime, kad maisto priedai yra sintetiniai ir natūralūs“, – pasakoja Rūta Symenaitė.
