Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu „be E“ iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų patys atsisako šio ženklinimo.
Nes be maisto priedų pagamintų produktų savikaina daug brangesnė. Taip trumpesnis ir jų galiojimo laikas.Kaip praneša LTN naujienų tarnyba, Lietuvoje atliktos vartotojų apklausos parodė, kad maisto priedų naudojimas produktuose kelia nerimą 90 procentų vartotojų. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse dėl to susirūpinę 60 procentų vartotojų.
Dėl padidintos vartotojų baimės dažnai gamintojai ima produktus ženklinti, kad juose nėra vienų ar kitų priedų.
„Mes negalime kaip gamintojai pasakyti, kad dalį euforijos mes nesukėlėm patys, ieškodami kažkokių nišų, arba pagaudami vieną, kita aspektą, dėl kurio mes galėtume pirkėją priviliot, kad pirktų produktą“, – sako maisto gamybos bendrovės vadovas Virginijus Kantauskas.
„Verslininkai, ieškodami sprendimų būdų sukurti, kad vartotojams sukurti sveiką produktą, bando tiesiogiai nepanaudoti maisto priedų, bet panaudoti kitokia forma: per ekstraktus, per mišinius, bet tuose mišiniuose yra užslėptas tam tikras kiekis maisto priedų, kurie turi tų pačių savybių, kaip ir koncentruotas maisto priedas, panaudojamas gaminant maistą“, – antrina Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Maisto ir veterinarijos specialistai teigia, kad šiemet sugriežtinus produktų laboratorinę patikrą, net 80 procentų gamintojų atsisakė ženklinimo „Be E“. Likusius 20 procentų žadama patikrinti iki gruodžio mėnesio.
„Šiuo metu rinkoje esantys produktai yra kontroliuojami ir jeigu maisto produktuose priedai naudojami ne tokiais kiekiais, kaip nustatyti leistinose formose, numatyta atsakomybė ir pagal produktų apsaugos įstatymą, kurie apibrėžia, kad į rinką turi būti tiekiamas saugus atitinkančius reikalavimus produktus, ir atsakomybė gali būti nuo 500 iki 80 000 litų, jei būna žmonių mirties atvejų“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Edita Bishop.
Maisto ir veterinarijos tarnyba atstovai tikina, kad nustačius Europos Sąjungos sąrašuose nesančių maisto priedų naudojimą, prekyba tokia produkcija stabdoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pernai į Lietuvą buvo importuota net 610 tonų maisto priedų iš Rusijos, Kinijos ir kitų šalių, kurie atsidūrė įvairiuose produktuose.
Algirdas Igorius
