linas slušnys

Skiepytis raginantys politikai žadėjo, kad po dviejų vakcinos dozių galėsime gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau atrodo, kad net ir trečia vakcinos dozė mūsų gali neišgelbėti nuo karantino. Sakoma, kad, jei karantinas bus, jis bus griežtas ir visiems. Tačiau laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sako, kad visiems reikia palaukti bent 10 dienų, o tada paaiškės, ar išvis bus reikalingi bent kokie ribojimai.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė neskelbsiantis papildomų COVID-19 duomenų, galinčių identifikuoti jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Kaip teigiama, sprendimas priimtas pastebėjus nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys esą yra panaudojami kurti sensacingas istorijas. Tačiau kai kurie politikai įsitikinę, kad cenzūra nesustabdys, bet tik paskatins tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimąsi, todėl kelią klausimus dėl sprendimo tikslingumo ir jo teisėtumo.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Siaučianti pandemija brangiai atsieina ne tik visai sveikatos sistemai, bet ir kelia abejonių dėl aukštus postus užimančių politikų veiksmų. Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad sveikatos ministro kėdė ima kiek klibėti. „Valstiečių“ inicijuota interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui skinasi kelią Seime, jai pritaria dauguma opozicijos partijų. Šešėlinė vyriausybė pažėrė aibę kaltinimų A. Dulkiui, tuo tarpu politologė sakė, kad, tikėtina, ministras niekur nesitrauks.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šalies vadovams pateikė pandemijos valdymo siūlymus. Tarp jų – idėjos apjungti galimybių pasą ir koronastop.lt, atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, skelbti statistiką ne tik apie mirtis nuo COVID-19, bet ir tai, kiek žmonių mirė nuo kitų ligų.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria per 7-8 tūkst. sutuoktinių. Nemaža dalis jų turi vaikus, kurių globa teisiniu būdu priskiriama vienam iš tėvų. Tačiau procesas nėra toks paprastas, kaip gali skambėti. Jį vejasi ir opios, metų metus besitęsiančios problemos, kurių epicentre – vaiko psichologinė būsena ir tėvų manipuliacijos.

Šią savaitę Kauno klinikose vos 23-erių nepasiskiepijusią gimdyvę pasiglemžė klastinga COVID-19 liga. Po paskutinių šios merginos įrašų socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai ir kaltų paieškos. Viešai kilusių diskusijų metu pirštu bedama į Sveikatos teisės institutą (STI). Dukros susilaukusi nepasiskiepijusi gimdyvė mirė spalio spalio 27 d. 11 val. ir tai, anot Kauno klinikų atstovų, pirmoji sergančios COVID-19 infekcija gimdyvės netektis Lietuvoje.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų bei vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus bei svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Seimas netrukus imsis alkoholio ribojimų pakeitimų. Dalis valdančiųjų siūlo panaikinti valstiečių įvestus draudimus dėl reklamos, amžiaus ir pardavimo laiko. Tačiau koalicijoje girdisi ir tam prieštaraujančių balsų. Siūloma palikti dabar galiojančius ribojimus, o ateityje galbūt juos net griežtinti ir neleisti alkoholiu prekiauti savaitgaliais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2015-2019 metais Lietuva gerokai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį. Lietuva pateko į penketuką šalių, kurie sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc. Seime tuo metu svarstomos įvairios iniciatyvos dėl alkoholio prekybos. Vienos jų siekia atlaisvinimų, kitos – dar didesnio sugriežtinimo.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Seime pasirodžius penkių konservatorių ir dviejų socialdemokratų iniciatyvai neleisti sekmadieniais alkoholiu prekiauti visose parduotuvėse, nepriklausomai nuo jų dydžio, prekybininkai įspėja, kad draudimas skaudžiai smogtų nedidelėms ir ypač provincijos parduotuvėms.   Spėjama, kad be pajamų iš prekybos alkoholiu, kurios siekia iki 30 proc. dienos apyvartos, bus arba trumpinamas parduotuvių darbo laikas, arba jos iš viso bus uždarytos sekmadieniais, dėl to mažės ir pardavėjų algos.

Daugiau nei metus besitęsianti pandemija į psichologų kabinetus pritraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo apatijos, depresijos, savęs žalojimo atvejų. Ekspertai sako, kad pandemijos pasekmės jau ryškios, o pagrindinės to priežastys – socialinio gyvenimo ir kontaktinio ugdymo ribojimai. Vilniaus universiteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis daugiau nei 18 proc.

Jau šį šeštadienį Vilniuje įvyks „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, kuriame tikimasi sulaukti 7 tūkstančių žmonių. Renginio organizatoriai ir šalininkai vadina tai „tautos pabudimu“, tačiau yra sakančių, kad toks mitingas žmones ne vienija, o kiršina. Ar iš tiesų šis maršas skaldo visuomenę į dvi dalis? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo vienas iš maršo organizatorių Artūras Orlauskas ir Seimo narys Linas Slušnys.

Nors valdžia buvo prakalbusi apie prekybos centrų atidarymą, nuo šių minčių atsitraukė. Prekybininkai teigia, kad tokie valdžios sprendimai šokiruoja, kadangi jie yra pasirengę užtikrinti pačias didžiausias saugumo sąlygas, o keturis mėnesius trunkantis uždarymas varo į neviltį. Seimo narys Linas Slušnys tvirtina, kad sveikata ir gyvybės yra svarbesni dalykai nei ekonomika ar apsipirkimas.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Apie tai diskutuosime naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Linu Slušniu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad šią savaitę Vyriausybė neketina keisti karantino režimo. Galimi pakeitimai, anot premjerės, bus svarstomi po Velykų. Bet kiek ilgai dar reikės tęsti karantiną? Kas mūsų laukia toliau? Apie tai – portalo tv3.lt „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Aurelijumi Veryga ir Seimo nariu Linu Slušniu. Portalas tv3.lt primena, kad premjerė I. Šimonytė patikino, jog judėjimo ribojimai Lietuvoje baigsis balandžio 6-ąją.

Visą savaitę Lietuvą krečia skiepų krizė, o viešai paskleista žinia apie kraujo krešulių susidarymą galimai nuo „Astra Zeneca“ skiepo, padarė milžinišką žalą visai skiepų kampanijai. Komunikacijos specialistai ir sveikatos reikalų ekspertai vienodai sutaria ir prognozuoja vis didėjančias skiepų priešininkų gretas. Anot jų, suduotas stiprus smūgis pasitikėjimui „Astra Zeneca“ ir apskritai vakcinavimo procesu.

Griežti karantino reikalavimai privertė savo duris lankytojams užverti ir šalies kirpyklas. Profesijos atstovai sako, kad jei valdžia tuoj pat neleis dirbti, jų laukia finansinis ir moralinis bankrotas. Vilniečiai kirpėjai Jovita ir Paulius Markeliūnai laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė esantys visiškoje neviltyje. Sutuoktinių grožio salone be jų dirba dar septyni darbuotojai. Visi iki vieno – priverstinėje prastovoje.

Šio pirmadienio TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ itin aktuali tema – kiek ilgai dar būsime karantino spąstuose? O panaikinus karantiną, ar nesulauksime dar didesnio koronaviruso protrūkio? Studijos svečiai: Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimos narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Nors Lietuvoje turime griežtą karantiną, tačiau nemaža dalis bendrapiliečių į tai reaguoja atsainiai: žmonės plūsta į parduotuves dovanų ir šiaip tiesiog praleisti laiką, planuose – trankus švenčių minėjimas gausiose kompanijose... Lietuva jau pirmauja tarp blogiausiai su koronavirusu susitvarkančių šalių.

Seimo rinkimai – vos po keturių mėnesių. O po jų parlamente gali atsirasti ir visiškai naujų veidų. Tautos išrinktaisiais panoro tapti ir sporto čempionai, ir ekonomistai, ir medikai. Vieni tikina panorę pokyčių asmeniniame gyvenime, kitus galiausiai įkalbėjo politikos senbuviai, dar kiti neslepia nelabai ir įsivaizduojantys, ką reiškia dirbti parlamente.

Nors valdžia leidžia atverti mokyklų duris paskutinėms mokslo metų savaitėms, tėvai ir mokymosi įstaigos to daryti neskuba. Tačiau ne dėl to, kad nuotolinis mokymasis būtų itin mielas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad vaikai į pamokas žiūri neigiamai, nuotolinis mokymasis išvargino ir tėvus, kurie, pasirodo, pervertino savo atžalų galimybes.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.

Lietuvoje iki balandžio 13-osios pratęsus karantiną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas nesiima atšaukti valstybinių brandos egzaminų, tik dalį jų atideda. „Mes kol kas tik atidėjome egzaminų sesiją tam laikotarpiui, kurį matome, tikėdamiesi, kad karantinas baigsis iki birželio mėnesio. Jeigu karantinas nesibaigtų birželio mėnesį, yra kiti variantai“, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriausybėje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ant mokinių „užsisėdę“ mokytojai jaučiasi nebaudžiami, nes ypač mažesnių miestelių mokyklos bijo prarasti pedagogus, portalui tv3.lt sako vaikų psichiatras Linas Slušnys. Specialistas atkreipia dėmesį, kad ne visada vaikai gali tikėtis pagalbos ir iš tėvų. L. Slušnys savo feisbuko paskyroje pasidalino istorija, apie viename Lietuvos miestelyje mokytojos užguitą mokinę, kuri nesurado pagalbos. Neiškentė mokytojos spaudimo „Atsiprašau, kad mano istorija bus be tikslios vietos ir pavardžių.

Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne visuomet priimtina vaikams. Specialistai dalinasi mintimis, kodėl verta mokyklinukams suruošti priešpiečių dėžutę ir kas turėtų į ją nugulti.

Su žalingais įpročiais kovojanti valdžia rūkantiems lietuviams ruošia staigmeną. Jei Seimas pritars Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams, parduotuvių vitrinose cigarečių nebeliks, jos bus slepiamos stalčiuose, kol pirkėjas jų paprašys. Taip sveikatos apsaugos ministras nori apsaugoti vaikus, kad cigaretės nekristų jiems į akis. Vietoj cigarečių vitrinoje kabės paprastas užrašas, kad čia parduodami tabako gaminiai.

Visuomenė susiskaldžiusi, nes nėra vieno ir lengvo atsakymo, kokiu keliu turėtume eiti auklėdami vaikus. Vaikų psichiatrai, specialistai, kurie su vaikais ir dėl vaikų dirba jau daug metų, taip pat nėra vieningi. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad jis – optimistas, o štai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius ir vaikų bei paauglių psichiatras Dainius Pūras bijo, kad vaikų teisės tampa politikų ir revanšistinių nuotaikų asmenų įkaitėmis.

Kiekvieno gyvenime mama užima svarbiausią dalį, o ypač vaiko. Internete paviešintas vaiko iš globos namų laiškas mirusiai mama – nepalieka abejingų. Kaip paaiškėjo, dešimtmetis laišką rašė motinos dienos proga, dalyvaudamas rašinių konkurse. Atviras ir nuoširdus laiškas tik dar kartą įrodė, kokį skausmą patiria smurto aukos, vieniši, be tėvų likę vaikai. Išsaugojo laišką Berniukas laiške rašo, kad turi išsaugojęs mamos laišką ir pagalvėlę, todėl galvoją apie ją kiekvieną vakarą.

Vienai dienai į šalį atidėję interneto platybėse besisukančius vaizdo įrašus, negalime nepastebėti knygų. Kuomet specialistai aiškina, kad knygų jauni žmonės skaito vis mažiau, tėveliai ir visuomenės veikėjai viešai dalinasi juos šokiravusiomis vadovėlių ištraukomis. Portalas tv3.lt sulaukė kiek daugiau nei dešimties skaitytojų laiškų su to pačio vadovėlio ištrauka. Netrukus, socialiniuose tinkluose išplito ne tik minimas atvejis, bet ir keletas panašių į šį.

Internetą drebina nauja vaizdo iššūkių psichozė, tačiau šįkart ji pavojinga sveikatai. Paaugliai filmuojasi, kaip rizikuoja gyvybe kramsnodami pavojingus chemikalus. Jaunimas perka skalbimo kapsules, deda jas į burną ir stengiasi perkąsti nenurydami pavojingo turinio. Kol apsinuodijusias aukas gydytojai skaičiuoja dešimtimis, šokiruojančius vaizdelius internete be jokių trukdžių stebi tūkstančiai lietuvių vaikų. Štai taip amerikiečiai prieš metus juokavo apie skalbimo kapsulių valgymą.

Niekam ne paslaptis, jog savižudybės Lietuvoje – itin opi ir skaudi problema. Kiekvienais metais šokiruojantys skaičiai vis auga, tad darosi vis sunkiau rasti žmogų, kurio ši nelaimė artimoje aplinkoje nebūtų palietusi. Skaudžiausia, jog grėsmės nepastebi net ir šeimos nariai. Druskininkuose veikiantis jaunimo klubas „Interact“ sukūrė savižudybių prevencijai skirtą socialinį vaizdo klipą, kurio tikslas priminti, kad turime būti rūpestingi ir padėti vieni kitiems.

Šiuolaikiniai tėvai dažnai suka galvas ir svarsto, kaip sudominti mažuosius daržovėmis ir vaisiais bei padėti jiems ugdyti įprotį sveikai maitintis. Ką daryti, kad daržovės lėkštėje nebūtų nustumiamos į šoną? Pasirodo, vaikus sudominti sveikais maisto produktais galima apsilankius šalies ūkiuose ir iš arti parodžius kaip auginamos daržovės – net 20 Lietuvos vaikų darželių tai galėjo pamatyti savo akimis. Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai maitintųsi sveikai ir valgytų daug vaisių bei daržovių. Vis tik dažnas mažylis morką ar obuolį valgo ne taip noriai kaip įvairius užkandžius, saldumynus ar bandeles. Ekspertai pažymi, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaisių ir daržovių vaikai dažnai nemėgsta, yra ta, kad šiandieniniai mažamečiai šių žmogaus organizmui itin reikalingų gamtos gėrybių nepažįsta ir turi mažai progų su jomis susidraugauti.

Niekam ne paslaptis, jog paauglių savižudybės – opi ir skaudi problema Lietuvoje. Gąsdinantys skaičiai kiekvienais metais vis auga, o šia tema kalbėti iki šiol baisu. Vieni tai vadina nuodėme, kiti – psichikos sutrikimu. Tačiau kokios tikrosios šio poelgio priežastys? Jas įvardino vaikų psichiatras Linas Slušnys ir naują spektaklį „Ačiū“, pagal J. Asher „13 priežasčių kodėl” knygą, pastatyti besiruošianti režisierė ir aktorė Indrė Pivoraitė.

Tūkstančiai Lietuvos šeimų eina prieš švietimo sistemą ir nenori savo vaikų leisti į mokyklas. Įsitikinę, kad mokykla jų vaikus ne ugdo, o žlugdo, jie kovoja už tai, kad galėtų savo atžalas mokyti šeimoje. Valdininkai tokiai reformai nepasirengę ir vaikus prieš tėvų valią veja į mokyklą. Jauna trijų vaikų mama Marija savo mažylius jau pratina prie ikimokyklinukų rašybos ir skaičiavimo pratybų. Keturmetis Gintaras ir šešiametė Svajūnė yra įpratę laiką leisti drauge su mama.

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Atslūgus skandalui po tikybos pamokoje pristatytų skaidrių apie kanibalus gėjus, Lietuvą purto nauja istorija. Žinomas Lietuvos psichiatras Linas Slušnys savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje pasidalino mažų mažiausiai nuostabą keliančio testo klausimynu. Pasak specialisto, paaugliams kilo daug klausimų sprendžiant šį, esą tikybos pamokoje gautą testą, už kurių „teisingumą“ buvo vertinama atitinkamais balais. Visgi, ne vieno internautas nepatikliai sureagavo į pasidalintą medžiagą.

Sangrūdos gimnazijos (Kalvarijos sav.) bendruomenę šiemet sukrėtė dvi tragedijos – iš gyvenimo pasitraukė du abiturientai. Po sausį įvykusios abituriento savižudybės, gimnazijoje kilo konfliktas tarp mokyklos bendruomenės ir pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojos, kuri pedagogams ir moksleiviams norėjo uždrausti dalyvauti laidotuvėse.

Daugelis mūsų turbūt esame matę filmuotus siužetus apie šimpanzes ar kitus primatus: jie rūpinasi savo mažyliais, nerimauja, jei jaunikliai nuo jų nutolsta. Patelė vis iš naujo sučiumpa savo mažąjį išdykėlį, kad tas nepaspruktų per toli. Jos instinktas jai sako, kad likęs be priežiūros beždžioniukas bus nesaugus. O kaipgi žmonės? Dažnai net ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme. Per moksleivių atostogas jie paliekami vieni namuose kartais ir visai dienai.

Su pavasariu į gatves ir kiemus grįžta ne tik šurmuliuojantys gyventojai. Vis dažniau ant savo ar gretimų namų stogų žmonės mato besilinksminančius, triukšmaujančius ar tiesiog kvailiojančius vaikus ir paauglius. Nors dažniausiai tai siejama su nelaimėmis ir ieškoma kaltų joms įvykus, psichiatras Linas Slušnys turi kitokią tokio jaunų žmonių elgesio versiją ir pasiūlymą miesto valdžiai.

Šiandien prasideda socialinės atsakomybės projekto „Sodinčius“ naujas etapas. Jo metu dvidešimt Lietuvos darželių jau pavasario pabaigoje džiaugsis moderniais šiltnamiais su visa įranga ir sodinti paruoštomis daržovių sėklomis. Norintys laimėti, kviečiami dalyvauti konkurse, piešti ir sugalvoti pavadinimą savo svajonių šiltnamiui. Atiduoti balsą už patikusį darželį galės kiekvienas, o laimėtojai bus skelbiami balandžio 5 dieną.