Dukros susilaukusi nepasiskiepijusi gimdyvė mirė spalio spalio 27 d. 11 val. ir tai, anot Kauno klinikų atstovų, pirmoji sergančios COVID-19 infekcija gimdyvės netektis Lietuvoje. Po šio pranešimo į viešąją erdvę iškilo žinia, kad mergina aktyviai dalinosi STI teiginiais, jog kiekvienas žmogus turėtų turėti pasirinkimo laisvę vakcinuojantis.
Paskutinis merginos įrašas socialinėje erdvėje
STI nuo pat įsikūrimo pradžios viešai deklaruoja turintys kitokį požiūrį į vakcinaciją bei pandemijos valdymą nei turi valdantieji, dauguma sveikatos ekspertų.
Dar rugpjūčio gale instituto vadovas Rimas Jankūnas kritikavo esamus COVID-19 pandemijos valdymo būdus Lietuvoje ir teigė, kad vykdoma masinė vakcinacija nesukurs masinio imuniteto, todėl būtina skiepyti individualiai.
Nuo COVID-19 mirusi gimdyvė taip pat sekė STI pasisakymus, jais dalinosi socialiniuose tinkluose, kritiškai vertino vakcinaciją.
STI vadinami „žudikais“, kliuvo ir kitiems
Išplitus žiniai apie paskutiniuosius merginos įrašus „Facebook“, viešai nuaidėjo pasipiktinimų lavina, kurio metu merginos mirties priežastimi ir nenoru skiepytis įvardijo STI.
„Visiškai ramia sąžine galėčiau tuos institutinkus vadint žudikais. Ir dėl ko visa tai? Pigus politinis kapitalas, sakyčiau. Bet kai kaina matuojama gyvybėm – žodis „pigus“ netinka“, – rašė vienas komentatorių.
Pro akis to nepraleido ir dalis politikų bei ekspertų.
Seimo sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė savo socialinio tinklo paskyroje rašė, kad kiekvienas žodis gali kainuoti gyvybę, todėl ragino galvoti, kas kalbama, „žodis gali kainuoti gyvybę“.
„Žinau, kad daugelį sujaudino jaunos moters, ką tik pagimdžiusios, mirtis. Ir jos paskutinė žinutė FB – reportažas apie STI įsikūrimą, kur instituto direktorius akcentuoja, kad reikia vakcinuotis tik senjorams, o visiems kitiems įvertinti savo rizikos veiksnius. Dievai žino, ką turėjo galvoje.
Nežinau, ar jai būtų pavykę išsigelbėti, jei būtų vakcinuota. Greičiausiai, – taip. Tai todėl dar kartą raginu – vakcinuokitės. Dėl savęs, dėl kitų. Dėl vaikų, kuriuos galėtumėt auginti. Dėl sveiko proto. Ir galvokit, ką kalbat. Nes žodis gali kainuoti gyvybę“, – kreipėsi politikė.
Ekspertų turinčių ne mažą palaikančiųjų grupę teiginiai viešojoje erdvėje, anot J. Sejonienės, stipriai lemia visuomenės požiūrį, jų nuostatas į vienus ar kitus dalykus, todėl labai svarbu, kad kiekvienas žodis būtų tinkamai pasvertas.
„STI direktorius R. Jankūnas viešose laidose yra ne kartą minėjęs, kad sveikiems, ypač jauniems žmonėms skiepyti visai nereikia, nors to nerekomenduoja jokia tarptautinė organizacija. Jos kaip tik rekomenduoja, kad pasiskiepytų kaip įmanoma daugiau gyventojų. <…> Manau, kad toks kalbėjimas yra labai neatsakingas ir ypač, kai kalba medikas.
Taip pat ir politikai, visuomenės veikėjai, ar kvestionuodami Vyriausybės taikomas priemones, ar kvestionuodami skiepus viešai, turėtų labai gerai pagalvoti apie savo veiksmų galimas pasekmes“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo politikė, pridurdama, kad neatsakingumas gali kainuoti žmonių gyvybes.
Šios istorijos nuošalyje neliko ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas. Viename iš socialinėje erdvėje paskelbtų įrašų jis išvardino STI narių pavardes ir teigė, kad „tauta turi žinoti savo didvyrius“.
„Įsidėmėkite juos. Iki šiol turėjau kantrybės neužvažiuoti viešai ant šių kovotojų su Galimybių pasu ir prieš Lietuvos kovą su pandemija. Tačiau po šiandienos įvykio, kai mirė nepasiskiepijusi gimdyvė, ir ką tik gimęs kūdikis liko be mamos, manau, jie verti viešos padėkos - jų veiksmai menkinant valstybės kovą su pandemija, keliant nepasitikėjimą vakcina, kaišiojant pagalius institucijoms ir taip apsunkinant pandemijos užbaigimą prisidėjo prie to, kad dalis tautos nesiskiepija, ir galbūt tarp jų buvo ir minėta gimdyvė. Sveikinu Sveikatos teisės institutas (STI) – jūsų buki veiksmai jau duoda rezultatų. Nežinau, ar tokių ir tikėjotės, bet tikiuosi, kad visi išvardinti bent jau susimesite solidžią sumą be mamos likusiam mergaitei. Kaip ir to pašauto RIMI apsauginio gydymui, nes jį pašovęs ligonis taip pat dalinosi STI informacija.
<…> Atskirai paminėjimo verti Ignas Vėgėlė ir krūva kitų, kurie jau seniausiai mane užblokavę – nuo filosofių Nidų iki juvelyrių Ispanijoje“, – pridūrė K. Žukauskas, vildamasis, kad be mamos likusiai našlaitei gyvenimo pradžiai „susimes“ ir jie.
Čmilytė: apmaudu, kuo dalinosi mergina
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat prakalbo apie nuo koronaviruso mirusią gimdyvę. Pasak Seimo pirmininkės, jei gimdyvė būtų pasiskiepijusi, merginos galimybės gyventi ir auginti vaiką būtų didesnės.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad tikisi, jog ši istorija pažadins sąžinę tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir melagienas apie skiepus.
„Labai sunku negalvoti apie vakar išėjusią jauną mamą, kuri pabijojo skiepytis ir dėl to jos gyvenimas nutrūko vos pradėjęs realizuotis. Kiekvieną rytą būna sunku matyti covid-19 pasiglemžtas gyvybes. Labai sunku nuolat skaityti, kad didžioji jų dauguma aukų savo kelionę baigė nepasiskiepiję. Taip, dauguma jų – vyresnio amžiaus žmones, bet vis dažniau pamatome šiurpius sakinius apie labai jauną mirusių amžių.
Ar vakar išėjusi mama galėjo išgelbėti save, jeigu nebūtų bijojusi skiepo? Taip, jai galimybės gyventi ir auginti naujagimį būtų nepalyginamai didesnės. Matau viešumoje sklindančią informaciją apie tai, kuo savo facebook paskyroje dalinosi ši moteris.
Labai apmaudu, kad jos sprendimo nesiskiepyti atspirties tašku tapo kai kurie politikai ir pseudo ekspertai. Aš labai tikiuosi, kad ši tragiška istorija vis tik pažadins sąžinės likučius tuose politikuose, kurie lipa ant scenos skiepų priešininkų mitinguose, kurie skatina ir aktyviai dalyvauja pseudo institutų kūrime ir jų veiklos palaikyme. Labai tikiuosi, kad bent dalis save nesistemine žiniasklaida vadinantys veikėjų taip pat susivoks, kokia yra melagienų ir manipuliatyvios informacijos sklaidos kaina.
Deja, žinau, kad kai kurių asmenų tai nepalies, kad ir kaip norėtųsi tikėti žmogiškumu. Jiems ir jų sekėjams tegaliu palinkėti kuo lengvesnio persirgimo ir kad jų sąžinės neužspaustų dar daugiau nesiskiepijusių žmonių aukų. Jaunų, brandžių, tėvų, senelių, vaikų. Visi mes turime šeimas, kurios tikrai nenori planuoti laidotuvių. Saugokime save, skiepykimės ir pamėginkime dar ir dar kartą įkalbėti tuos, kurie mano kitaip. Kito kelio tiesiog nėra, bet kam žaisti rusišką ruletę savo gyvybe, jeigu galima minimalizuoti riziką?“ – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Slušnys: STI tiesiogiai neragina nesiskiepyti, nes žino, kaip veikia Lietuvos teisės sistema
Anot Seimo Sveikatos komiteto nario Lino Slušnio, svarbu pastebėti, kad STI pasisakymuose nėra tiesioginių nuorodų nesiskiepyti, nes esą jie puikiai žino, kaip veikia Lietuvos teisės sistema, kad už tam tikrus veiksmus gali grėsti atsakomybė. Todėl jų retorikoje nuolat kartojama, kad valstybė „puola“ žmones, „prievartauja“ skiepytis, nors tai turėtų būti daroma savanoriškai.
„Tam, kad prisiimtum atsakomybę ir galėtum juos kaltinti, turėtum rasti raktinius dalykus. Tik tada, kai jie verčia nesiskiepyti, galima sakyti (kad jie turi prisiimti atsakomybę – aut. past.). Bet jie to nedaro, jie daro gudriau – kalba užuominomis apie tai, kad valstybė netinkamai kažką daro. Jiems kliūna galimybių pasas, varžoma laisvė, laisvė pasirinkti, numirti ir t.t.
Ir čia yra labai patogi pokalbio kryptis, kurioje išmetami faktai, kad ligoninės persipildo, jose daugybė žmonių, 95 proc. gulinčių yra nesiskiepiję, kad iš tų 95 proc. yra žmonių, kurie meldžia pranešti visiems, jog suklydo, atsiprašo ir prašo daktarų juos gelbėti. <…> Tai yra kiršinimas žmonių. O kai tu kiršini, visada randi prijaučiančių. Rezultatą turime – mirusi gimdyvė“, – kalbėjo L. Slušnys.
STI vadovas: kaltinimai nepagrįsti
Pasak STI vadovo R. Jankūno, viešojoje erdvėje paplitę teiginiai, esą dėl STI kaltės miršta žmonės, yra neapgrįsti ir nerimti.
„Labai abejoju, kad žmogus, kuris nesiskiepijo iki vasaros pabaigos, pamatė kažkokį įrašą ir apsisprendė, kad nesiskiepys. Žmogus tiesiog gavo informaciją, kuri kelia abejones, kuri pateikia už ir prieš argumentus“, – nurodė jis.
Instituto ekspertai, R. Jankūno teigimu, visuomet pasisakė už protingą skiepijimą, už tai, kad žmogus turėtų pasirinkimo teisę, „nes nė vienas sprendimas nėra absoliučiai saugus“.
„Yra rizika susijusi su koronaviruso infekcija, yra ir rizika susijusi su skiepais. Kuo vyresnis žmogus, kuo daugiau gretutinių ligų, kuo didesnė rizika susijusi su pačia infekcija, tai natūralu tikėtis, kad skiepo tikimybė yra tikslingesnė.
Juolab, kad mes nematome patologinės anatominės išvadų – autopsijos išvadų ir tai, ką mes kalbame, gali būti tik spėliojimas. Bet kuriuo atveju, jei įvyksta įtariama mirtis susijusi su koronavirusu, yra būtina padaryta autopsiją, todėl reikia pakeisti ministro įsakymą, kad būtų galima mokytis iš mirčių. Tie, kurie atsakingi dėl to, kad jos nedaromos, būtent ir prisideda prie naujų (mirčių – aut. past.) atvejų. Tokiu būdu mes netenkame mokslo žinių“, – paaiškino STI vadovas, pasikartodamas, kad kiekvieną mirtį privaloma ištirti, o nuasmenintus duomenis – paskelbti.
Paprašius patikslinti, koks STI bendras požiūris į skiepus, jis nurodė, kad juos rekomenduotų rizikos grupėse esantiems asmenims. Jaunesniems asmenims, neturintiems rizikos atvejų, jų poreikį reiktų vertinti individualiai.
„Ir gydytojas turetų pateikti rekomendaciją, kad žmogus pats galėtų priimti sprendimą išklausęs visą informaciją, nesvarbu, ar ji palanki, ar ne.
Toks standartinis reikalavimas vaistams kurių klinikiniai tyrimai dar nesibaigia“, – pagrindinius STI lūkesčius nurodė jis.
Armalis: tiek skiepų priešininkai, tiek šalininkai ieško, kas pagrįstų jų tiesas
Iš to, kokiais mastais dalinamasi STI pateikiama informacija socialiniuose tinkluose, anot komunikacijos eksperto Arūno Armalio, galima teigti, kad visuomenei ji yra paveiki.
„Tai yra pakankamai klasikinis veikimas, kai oponuojančios jėgos stengiasi institualizuoti poziciją. Anksčiau mes matėme pavienius politikus, kurie buvo prieš. Bet tai politikos žodis. Po to yra įkuriamas institutas, prie kurio įsteigimo stovi Širinskienės padėjėja, tai man, dirbančiam su komunikacija labai panašu į tai, kad tos politinės jėgos vadovas turintis ir lėšų, ir laiko, žengia populiarų propagandoje žingsnį sukurdamas pseudo specialistų tarinį, tarsi legimitizuojant kitą nuomonę, tarsi neutralių specialistų poziciją“, – teigia A. Armalis pabrėždamas, kad tai ir yra priežastis, kodėl STI institutas taip greitai susilaukė tokio dėmesio.
„Taip po truputį STI iš komunikacinio, propagandinio įrankio tapo vos ne legitimizuota, pusiau oficialia institucija“ , – priduria ekspertas.
A. Armalis atkreipia dėmesį į tai, kad STI nariai aktyviai skleidžia „alternatyvią“ tiesą. Anot jo, tai rodo, kad jie nori sukelti daugiau abejonių žmonėms pandemijos valdymo klausimais, nori, kad būtų remiama jų tiesa.
„Kitu atveju tiesiog nėra tikslo veikti. Ir šiuo atveju mes matome, kad STI kiek galėdami stengiasi sukurti tarsi iliuziją skiepų priešininkams, kad priešininkai elgiasi teisingai. Nes tiek skiepų šalininkai ir skiepų priešininkai ieško atramos taškų savo sprendimams.
Mes, pasiskiepiję, kai tik pasirodė vakcinos, skaitėme apie pačias vakcinas, jų galimas vakcinos šalutines rizikas, bet pasitikėdami medikais, mokslininkais, kurie sukūrė, tikime, kad vakcinuotis yra saugus žingsnis. Tas žmogus, kuris bijo skiepo, jis taip pat ieško informacijos, kuri jam leistų jaustis komfortabiliai “, – kalbėjo A. Armalis.
Duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius reaguodamas į esamą situaciją ir STI pasisakymus viešojoje erdvėje pabrėžė, kad šio instituto nariai nėra pateikę nė vienos mokslinės analizės, nors ne kartą viešai pareiškė kad jaunesnio amžiaus žmonėms nereikia skiepytis.
„Taip pat STI atstovai ne kartą viešai skelbė, kad apskritai nėra mirusių nuo COVID19 tarp jaunesnių. Gaila, kad STI ir jų atstovų skelbtų teiginių paneigimui prisireikė tragedijos. Taip pat priminsiu dar kad STI yra įsteigtas vienos politinės partijos lyderių asistentės ir dar nėra viešai deklaravęs savo finansinių ataskaitų iš kurių galima būtų sužinoti kas yra jų rėmėjai“, – į STI pasisakymus reagavo V. Z-Balevičius.
Nuo COVID-19 mirė nepasiskiepijusi gimdyvė
Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas, gimdyvė, sirgusi COVID-19 liga, mirė spalio 27 d. 11 val.
„Pacientė į ligoninė atvyko spalio 21 d., pervežta iš LSMU Kauno ligoninės blogėjant kvėpavimo funkcijai, esant 39 savaičių nėštumui. Kadangi nėštumas buvo išnešiotas, gimdymo takai nepasiruošia gimdymui natūraliais takais, buvo priimtas sprendimas užbaigti nėštumą atliekant cezario pjūvio operaciją. Gimė sveika, išnešiota mergytė. Pacientė toliau buvo gydoma akušerijos skyriuje COVID-19 padalinyje, skirtas adekvatus, šioms dienoms patvirtintas ir visiems skiriamas COVID-19 gydymas, tačiau 26 d. blogėjant moters būklei ji buvo perkelta į Intensyvios klinikos COVID-19 reanimaciją, kur buvo toliau gydyta“, – kalbėjo jis.
Kaip konstatavo Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis, tai neįprastas ir tragiškas atvejis.
„Pas mus pacientė pateko vėlai 26 d. naktį jau ženkliai blogėjant būklei, progresuojant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui“, – sakė jis.
Kaip nurodė jis, pagrindine mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida, kuri galimai komplikavosi masyviomis trombotinėmis komplikacijomis ir plaučių arterijos tromboze.
T. Tamošuitis pridūrė, kad tokie atvejai yra nedažni, bet tai nėra vienintelis toks atvejis Kauno regione ir Kauno klinikose
„Šiandien turime virš 100 moterų, kurios gydytos Kauno klinikose, sirgusios COVID-19 liga, visos jos buvo neskiepytos. Bet tai yra pirmas toks sudėtingas atvejis ir pirma gimdyvės, sirgusios COVID-19, mirtis Lietuvoje“, – pridūrė M. Kliučinskas.
Ragino skiepytis nėščiąsias
Moteris nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19. Kaip komentavo M. Kliučinskas, bendra gimdyvės nėštumo eiga buvo normali, moteris buvo sveika.
„Nėštumo metu ji gal turėjo su nėštumu susijusių klausimų, tačiau tai nebuvo kažkokia sunki nėštumo komplikacija. Apskritai kalbant apie nėščiųjų skiepijimąsi, turbūt šiandien yra galimybė kreiptis į nėščiąsias, lygiai taip pat – į kolegas akušerius, akušerius-ginekologus, kviesti, raginti nėščiąsias, planuojančias nėštumą moteris skiepytis.Iš atliktų tyrimų, stebėjimų JAV matome, kad skiepas neturi jokių išskirtinių šalutinių poveikių nei nėščiajai, nei vaisiaus vystymuisi. Jau šiandien yra daugiau kaip pusantro šimto tūkstančio nėščiųjų, kurios buvo skiepytos, ir rezultatai rodo, kad kažkokių išskirtinių požymių nėra“, – komentavo jis.
Taip pat JAV atlikti tyrimai rodo, jog pati COVID-19 liga tiek nėščiosioms, tiek gimdyvėms yra pavojingesnė. „Jos eiga yra daug sudėtingesnė, jos dažniau patenka į reanimacijas, jos dažniau miršta lyginant su to paties amžiaus ne nėščiomis moterimis“, – kalbėjo Gimdymo skyriaus vadovas.
Be to, M. Kliučinsko teigimu, viena iš dažnų COVID-19 ligos komplikacijų yra priešlaikinis gimdymas.
Antra, kodėl valdžia neperka vaistų? Kodėl sušiktas protokolas, žudantis žmones vykdomas?
