Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kiek anksčiau paskelbė, kad paskutinėms mokslo metų savaitėms vaikai galėtų grįžti į klases ir dalyvauti gyvose pamokose.Svarstoma, kad pradinukai grįžtų nuo gegužės 25 d., o pagrindinio ir bendrojo ugdymo mokiniams nuo birželio 1 d.
Vienas iš ministerijos argumentų leisti dviem savaitėms sugrįžti į mokyklas – karantino keliamos psichologinės problemos.
„Psichologai pataria, kad vaikams grįžimas į klases, pabendravimas su pedagogais gyvai, yra svarbus“, – yra sakęs A. Monkevičius.
„Tikrai tos dvi savaitės visko čia neišspręs. Bet, kad vaikai pasiilgę to socialinio gyvenimo, tai aiškiai sako ir tėvai, ir, panašu, kad ir vaikai“, – naujienų portalui tv3.lt teigė vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininko Dariaus Trečiakausko nuomone, į klausimą, ar vaikams nuotolinis mokymasis yra psichologiškai sunkus, turėtų atsakyti psichologai, individualiai įvertinę kiekvieno vaiko psichologinę būseną ir raidą.
„Šitą ministro pasakymą galima vertinti nevienareikšmiškai, nes, kiek skirtingų vaikų ir šeimų, tiek skirtingų situacijų. <...> Tačiau vaikams, be jokios abejonės, būtinas socialinis bendravimas“, – pažymėjo tėvų atstovas.
Vaikai į nuotolinį mokymąsi žiūri neigiamai
L. Slušnys pasakojo, kad neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo aiškinamasi, koks yra tėvų ir vaikų požiūris į nuotolinį mokymąsi. Pasak L. Slušnio, vaikai į jį žiūri labiau neigiamai.
„Jis jiems labiau įgrisęs, vaikams nusibodo visą laiką viską savarankiškai spręsti užduotis. Jie buvo įpratę dažniau paaiškinimus gauti iš mokytojų“, – pasakojo vaikų psichiatras.
Jo teigimu, vaikams nuotolinis mokymasis neatrodo toks mielas, nes jie jaučiasi, kad gauna per daug darbo, yra perkrauti.
Vaikų psichiatro teigimu, nuotolinio mokymosi metu išryškėjo gana aiški problema, su kuria susiduria jaunesni mokiniai – jie neturi tiek technologinių žinių, kad galėtų įvykdyti jiems mokytojų duotas užduotis.
„Penktokų dar niekas nemokė, kaip nuotrauką įkelti į wordinį failą. Nuotrauką perkelti, paversti kažkuo. Jie šito dar tik mokosi. Staiga, atėjus nuotoliniam mokymuisi, mokytoja ėmė reikalauti, kad visą tai būtų savaime suprantama“, – teigė L. Slušnys.
Pasak jo, mokytojai įsitikinę, kad tokius dalykus vaikai patys mokės arba juos pamokys tėvai. Jei tėvai nepamoko, L. Slušnio teigimu, vaikui prasideda stresas. Dar didesnė panika užvaldo mokinį, jei valandų valandas darytas darbas neišsisaugo ir, L. Slušnio žodžiais, visas triūsas nueina velniop.
„Vienas toks atvejis, kitas toks atvejis ir motyvacija mokytis eina žemyn“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tėvai vaikų sugebėjimus vertina geriau
L. Slušnys atskleidė, kad neseniai jo su kolegomis darytas tyrimas parodė, kad tėvai galvoja, kad nuotolinis mokymasis jų vaikams sekasi daug geriau nei yra iš tikrųjų.
Tyrimo duomenimis, 70 proc. tėvų palaiko nuotolinį mokymąsi kaip tinkamą ir efektyvų.
Tačiau dabartinė situacija turi ir neigiamų pasekmių. Pasak L. Slušnio, apklausta beveik 3 tūkst. respondentų. Duomenys rodo, kad dėl nuotolinio mokymosi 40 proc. suaugusiųjų jaučia nerimą, o daugiau nei 50 proc. jaučia nuovargį.
Išbandymai tėvams – nevaldomi vaikai ir kompiuterių trūkumas
Nuotolinio mokymosi sunkumus išskyrė ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas D. Trečiakauskas. Anot jo, vienas didžiausių nuotolinio mokymosi išbandymų – kompiuterių trūkumas šeimose.
„Kai šeimoje trys vaikai ar daugiau, visi skirtingo amžiaus, o kompiuteris tik vienas. Mes girdėjome tą situaciją, kad trūko 35 tūkst. kompiuterių nepasiturinčioms šeimoms. Bet apie tai, kad yra šeimų, kur du, trys ar daugiau vaikų ir yra lygiai tos pačios problemos, niekas garsiai nekalbėjo“, – tvirtino D. Trečiakauskas.
Pasak jo, nuotolinis mokymas buvo iššūkis ir tėvams, bandant nuraminti savo vaikus.
„Juokais kalbant, tėvai klausė mokytojų, kaip jūs sugebat nuraminti 25 vaikų klasę, o mes savo dviejų ar trijų nesuvaldom“, – pasakojo tėvų atstovas.
D. Trečiakausko nuomone, nuotolinis mokymasis tėvams parodė, kad mokytojų darbas nėra paprastas, jis – sudėtingas ir atsakingas.
Žvelgia į šviesų rytojų
Lietuvos tėvų forumo atstovo D. Trečiakausko teigimu, mokymasis iš namų mokiniams davė ir naudos savarankiško ugdymosi prasme.
„Einame į tą informacinių technologijų pasaulį, kai negalime sakyti, kad ugdymo tikslas yra atsiminti. Ne, ugdymo tikslas yra suprasti, išmokti mąstyti ir rasti kūrybiškus sprendimus“, – dėstė pašnekovas.
Jo nuomone, nuotolinio mokymosi laikotarpis parodė ir ne vieną mokyklų, mokinių, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo pavyzdį.
L. Slušnys tikina, kad nors nuotolinis mokymasis išvargino kai kuriuos tėvus ir suteikė jiems nerimo, į ateitį mokinių tėvai žiūri šviesiai. L. Slušnio ir kolegų atliktame tyrime pusė tėvų atsakė, kad į viltingai žiūri į ateitį.
„Nors jie tuo pačiu metu bijo, turi vilties, kad visgi viskas bus gerai“, – teigė L. Slušnys.
Nors valdžia atvėrė galimybę mokslo metus baigti klasėse, dauguma savivaldybių ir mokyklų linkusios juos užbaigti nuotoliniu būdu.
